Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-529-330/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
2-529-330/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00843-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjas
Gintaras Pečiulis (pirm.)
Trečiasis asmuo
Univesa
Atsakovas
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Ieškovas
Bankrutuojanti "VIDIVA"
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIDIVA“ skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Univesa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. BUAB „VIDIVA“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimą. Nr. (04.1)-K3-59 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1256-345/2014, BUAB „VIDIVA“ skundą patenkino ir panaikino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimą.

3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1256-345/2014 liko neišspręstas ekspertizės apmokėjimo klausimas, šį klausimą pavesta išspręsti šio skyriaus teisėjui.

4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. vasario 15 d. nutartimi paskirtam teisėjui Vilniaus apygardos teismo finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku persiųsta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 13 d. sąskaita faktūra dėl ekspertizės Nr. 11-1019 (14) c.b. 2-1256-345-14 atlikimo kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. papildomu sprendimu iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisė 796,12 Eur sumą Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

6. Teismas nurodė, kad byloje 2013 m. lapkričio 22 d. buvo paskirta finansinė ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2014 m. gegužės 12 d. pateikė ekspertizės aktą.

7. Teismas nustatė, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimą dėl ginčo esmės, jame remtasi Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės aktu.

8. Konstatavęs, kad byloje buvo neišspręstas ekspertizės išlaidų priteisimo klausimas, pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu priteisė 796,12 Eur sumą iš atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti priimtas tik tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė.

9.2. Byloje dalyvavę asmenys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos teismo ekspertizės centras nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, o pareiškėja BUAB „VIDIVA“ šiuo metu yra likviduota bei išregistruota iš juridinių asmenų registro.

9.3. Mokestinis ginčas šioje byloje spręstas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, o ne Civilinio proceso kodekso normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų.

9.4. Priimdamas papildomą sprendimą po 7 metų nuo bylos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso koncentruotumo principą bei suteikė galimybę byloje nedalyvavusiai ekspertinei įstaigai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

10. Buvęs pareiškėjos BUAB „VIDIVA“ bankroto administratorius pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad BUAB „VIDIVA“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2014 m. gruodžio 2 d., todėl bankroto administratoriaus įgaliojimai yra pasibaigę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo paskirtos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ir finansinė ekspertizės. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti ekspertei I. Krikščiūnienei, o finansinę ekspertizę – Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi trečiasis asmuo UAB „Univesa“ buvo įpareigotas sumokėti 2 027,34 Eur (7 000 Lt) sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Trečiasis asmuo UAB „Univesa“ pateikė duomenis, kad 2013 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 027,34 Eur (7 000 Lt) (b. t. 8, l. 212, b. t. 9, l. 3). Teismo ekspertė I. Krikščiūnienė 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. 14-E-001 (b. t. 9, l. 105-206). Nors ekspertė, pateikdama ekspertizės aktą, nurodė, kad kartu teikia ir 2014 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą už ekspertizės akto parengimą, tačiau tokios sąskaitos bylos medžiagoje nėra. Ekspertės I. Krikščiūnienės sutikime atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę nurodyta, kad ekspertizės atlikimo kaina – 1 752,20 Eur (6 050 Lt) (b. t. 8, l. 198-199). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2014 m. gegužės 12 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 11-1019 (14) (b. t. 9, l. 213-218). Kartu su ekspertizės aktu Lietuvos teismo ekspertizės centras 2014 m. gegužės 13 d. pateikė 796,12 Eur (2 748,85 Lt) vertės PVM sąskaitą faktūrą (b. t. 9, l. 217).

14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyta, kad byloje yra neišspręstas klausimas dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą.

15. Apibendrinant tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad daugiau kaip po 6 metų nuo teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva sprendė dėl byloje atliktos ekspertizės išlaidų atlyginimo priteisimo ir papildomo teismo sprendimo tuo klausimu priėmimo. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo gali būti iškeliamas per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Jokių išimčių dėl šio termino, priklausomai nuo to, ar toks klausimas iškeliamas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu, ar teismo iniciatyva, CPK nenumatyta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamo papildomo sprendimo priėmimą klausimą sprendė pasibaigus įstatyme nustatytam tokio klausimo iškėlimo terminui.

16. Kadangi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo savo iniciatyva iškėlė praėjus daugiau nei 6 metams nuo teismo sprendimo byloje priėmimo, darytina išvada, kad apskųstas papildomas sprendimas priimtas nesilaikant CPK 277 straipsnyje nustatytų tokio sprendimo priėmimo procesinių sąlygų. Konstatavus tokią aplinkybę, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas ir papildomas teismo sprendimas panaikinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. papildomą sprendimą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis