- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-687-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03459-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- A. O.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovei A. K. dėl įpareigojimo nugriauti tvorą ir atraminę sieną, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. O., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) įpareigoti atsakovę A. K. nugriauti tvorą (ilgis – 154,22 metro, aukštis – 2 metrai) ir atraminę sieną (plotas – 6,55 kv. m, aukštis – nuo 0,77 m iki 3,38 m), kurios užfiksuotos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir matininko E. M.) parengtoje geodezinėje (kontrolinėje) nuotraukoje ir kurios užima ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,2018 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nepadarant žalos šiam sklypui, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) tuo atveju, jeigu, tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė teismo sprendimo neįvykdys, leisti ieškovei A. O. nugriauti tvorą ir atraminę sieną už atsakovės A. K. lėšas savo jėgomis ar pasitelkus trečiuosius asmenis. Nurodė, kad:
1.1. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,2018 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiais 2,8701 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), ir 0,87 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini);
1.2. atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad atsakovei priklausanti ir su atsakovės žemės sklypais susieta metalinio tinklo tvora su metaliniais į žemę įtvirtintais stulpais bei atsakovės akmeninė atraminė siena yra ieškovės žemės sklypo teritorijoje. Matininko E. M. parengtoje geodezinėje (kontrolinėje) nuotraukoje matyti tikslūs atsakovei priklausančios tvoros bei atraminės sienos, užėmusių ieškovės sklypą, išmatavimai: į ieškovės sklypą patenkančios tvoros bendras ilgis yra 154,22 m (95,46 m + 58,76 m), aukštis – 2 m, o į sklypą patenkančios atraminės sienos plotas yra 6,55 kv. m, aukštis kinta nuo 0,77 m iki 3,38 m. Tvora laikosi ant metalinių stulpų, kurie yra įtvirtinti į žemę, o atraminė siena yra masyvi ir turi stabilų mūrinį (betoninį) pamatą.
1.3. 2017-05-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius (toliau – ir NŽT Trakų skyrius) atliko žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir 2017-06-01 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-59. Patikrinimo metu NŽT Trakų skyrius užfiksavo, kad atsakovės žemės sklypai užtverti metalinio tinklo tvora su metaliniais į žemę įtvirtintais stulpais (su vartais), dalis tvoros patenka į ieškovės žemės sklypo teritoriją. Be to, ieškovės žemės sklype yra pastatyta atsakovei priklausanti akmeninė atraminė siena;
1.4. ieškovė asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą yra įgijusi 2002-03-06 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau apie tai, kad atsakovei priklausanti tvora ir atraminė siena užima dalį ieškovės žemės sklypo, ji sužinojo tik 2016-12-05, kai matininkas E. M. atliko ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, vietovėje riboženkliais paženklino ieškovės žemės sklypo ribas. Todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016-12-05. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ieškovė prašo terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi specialių žinių tam, kad pati galėtų išmatuoti ir nustatyti savo sklypo ribas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. K. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. atsakovė 2005-10-24 įsigijo 2 žemės sklypus: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 2,8701 ha, adresu (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,87 ha, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė valdo dar vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2016-12-02 įsigytą iš ieškovės. Visi šie žemės sklypai sudaro vieną bendrą atsakovės nuosavybės teise valdomą teritoriją. Pirmi du žemės sklypai jų įgijimo metu 2005-10-24 jau buvo aptverti metaline tvora su stulpais, kurioje buvo įmontuoti dveji vartai. Tiek atsakovės 2005 m. įgytų dviejų žemės sklypų, tiek ieškovės žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1998-06-02 atliktais kadastriniais matavimais ir nurodytos kadastriniame žemėlapyje, kartu buvo sudarytas žemės sklypo planas su pažymėtomis ribomis, todėl ieškovė savo sklypą įgijo jau žinodama visus matavimus bei matydama ten buvusius statinius;
2.2. 2017-06-01 NŽT Trakų skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, kad nėra aišku, kada ir kas statė tvorą ir atraminę sienelę. 2017-10-19 NŽT raštu Nr. 46SD-4002 14.46.104 administracinės teisenos byla dėl galimai neteisėtai pastatytų tvoros ir sienelės svetimoje žemėje – ieškovės žemės sklypo dalyje, buvo baigta nenustačius atsakovės atsakomybės. 2017-08-29 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. (23.2)-2D-12088 patvirtina, jog ginčo tvora ir atraminė sienelė ieškovės žemės sklypo dalyse stovi 20 – 25 metus. Atsakovė 2005-10-24 įsigijo žemės sklypus, t. y. gerokai vėliau, nei buvo pastatyta atraminė sienelė ir tvora. Atraminė sienelė yra ne atsakovės žemės sklype, atsakovė jos nestatė, todėl neturi jokių prievolių dėl šios sienelės nugriovimo. Nuo atsakovės žemės sklypų įsigijimo ieškovė 12 metų nereiškė jokių pretenzijų dėl užtvertos žemės sklypo dalies;
2.3. atraminė sienelė prilaiko šlaitą, esantį ieškovės žemės sklype. Nugriovus atraminę sienelę, nebeliktų šlaito sutvirtinimo ir, tikėtina, kad būtų užverstas kelias, kuriuo atsakovė naudojasi servituto teisės pagrindu. Nelikus kelio, atsakovė neturės galimybių patekti į savo žemės sklypus. Nusprendus griauti atraminę sienelę, ieškovė privalo užtikrinti atsakovės turimo kelio servituto įgyvendinimą, t. y. galimybę privažiuoti bet kokia transporto priemone ir pėstute prieiti prie atsakovės žemės sklypų per šiuo metu esančius vartus;
2.4. ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė, 2002-03-06 registruodama nuosavybės teises į žemės sklypą, jau žinojo apie savo žemės sklypo ribas ir tuo pačiu žinojo žemės sklypų, kurie nuo 2005-10-25 priklauso atsakovei, ribas. Ieškinio senaties terminas prasidėjo 2002-03-06, t. y. nuo tada, kai ieškovė įgijo nuosavybės teises į savo žemės sklypą, kuriame jau stovėjo tiek tvora, tiek atraminė sienelė, ieškinys pareikštas tik 2017-12-20, t. y. praleidus 10 metų ieškinio senaties terminą.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas įpareigojo atsakovę A. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tvorą (ilgis – 154,22 m, aukštis – 2 m) ir atraminę sieną (plotas – 6,55 kv. m, aukštis – nuo 0,77 m iki 3,38 m), kurios užfiksuotos 2017-05-30 surašytame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir išmatuotos UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. 2017 m. kovo mėnesį parengtoje geodezinėje (kontrolinėje) nuotraukoje, kaip užimančios ieškovei A. O., asmeninės nuosavybės teise priklausančio 1,2018 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nepadarant žalos šiam sklypui; atsakovei A. K. neįvykdžius šio teismo sprendimo per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą, ieškovė A. O. turi teisę savo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis nugriauti nurodytą tvorą ir atraminę sieną, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės A. K.; priteisė ieškovei A. O. iš atsakovės A. K. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės A. K. 16,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:
4.1. apie savo teisių pažeidimą ieškovė galėjo sužinoti tik 2016-12-05 atlikus tikslius kadastrinius jos žemės sklypo matavimus. Į bylą su išrašu iš A. O. užsakymu parengtos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos, pateiktas 1998-06-02 sudarytas J. O. grąžintino (atkuriamo nuosavybėn) žemės sklypo planas nėra tikslus, jame nenurodytos tikslios ribų koordinatės, o tik bendra lokalizacija kadastrinėje vietovėje. Iš tokio plano neįmanoma nustatyti tikslių ieškovės ir gretimų sklypų ribų, juolab, jame taip pat niekaip neatsispindi ir ten jau buvusios, kaip teigia atsakovė, tvora bei atraminė siena. Be to, iš kartu su minėtu žemės sklypo planu pateikto VĮ Registrų centro 2008-10-10 Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo iš užsakovės A. O. (ieškovės) kadastrinių matavimų bylos matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3,5000 ha ploto, nuosavybės teise priklausantis A. O. (1/5 dalis) su dar penkiais bendrasavininkiais, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1998-06-01. Ieškovė, nuosavybę į savo žemės sklypą įgijusi 2002 m., dar nebūdama žemės sklypo savininke neturėjo pagrindo dalyvauti 1998 metais atliktuose žemės sklypo matavimuose. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės teisių pažeidimas nėra nutrauktas, tai yra tęstinis pažeidimas, kuris tęsiasi iki šiol, todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą;
4.2. byloje nėra ginčo, kad tvora ir atraminė siena, kurios yra atsakovės žemės sklype esančių tvoros ir atraminės sienos tąsa, yra ieškovės žemės sklype. Atsakovei įsigijus nuosavybėn žemės sklypą (pagrindinį daiktą), kartu su juo atsakovės nuosavybėn atiteko ir ant to žemės sklypo esantys antraeiliai daiktai / priklausiniai, įskaitant ir ginčo tvorą bei atraminę sieną (CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsniai). Objektyviai nėra jokių aplinkybių, kodėl atsakovė kaip žemės sklypo savininkė neturėtų perimti iš buvusio savininko visų materialinių teisių ir pareigų, susijusių su valdomu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Aplinkybė, kad ginčo tvora bei atraminė siena nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nėra teisiškai reikšminga;
4.3. iš byloje surinktos medžiagos visumos (administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, fotonuotraukų, šalių paaiškinimų ir pan.) galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog tvoros atkarpa, patenkanti į ieškovės sklypą, yra atsakovės sklypus juosiančios tvoros tąsa ir atraminė siena, kuri tai pat yra atsakovės žemės sklype esančios atraminės sienos tąsa, atitinka atsakovės poreikius, nes ši siena skiria kelią, kuriuo atsakovė patenka į savo žemės sklypus, nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo bei, kaip paaiškino pati atsakovė, sulaiko ir sutvirtina ieškovės sklype esantį šlaitą ir yra reikalinga, kaip teigia atsakovė, kad nebūtų užtvertas kelias, kuriuo ji patenka į savo sklypus, todėl atsakovė nepagrįstai neigia ginčo tvoros bei atraminės sienos priklausymą jai (CK 4.40 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad jos žemės sklype esančios tvora ir atraminė siena priklauso jai, taigi ir tos tvoros ir atraminės sienos dalys, kuri tęsiasi ieškovės žemės sklype, logiška, taip pat priklauso atsakovei. Vien ta aplinkybė, jog ginčo tvora ir atraminė siena nėra registruotos atsakovės vardu, savaime nepaneigia atsakovės nuosavybės teisės į šiuos statinius (CK 4.49 straipsnio 1 dalis);
4.4. atsakovė nė vienu įstatyme (CK 4.47 straipsnis) nuosavybės teisės įgijimo pagrindu nėra įgijusi ieškovės žemės sklypo dalies (1221 kv. m), užimtos ginčo tvora, kaip ir 6,55 kv. m ieškovės žemės sklypo dalies, užimtos ginčo atramine siena, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė sąžiningai yra užvaldžiusi ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį ir nėra pagrindo teigti, jog atsakovė neturi būti atsakinga už ieškovės, kaip jai priklausančio žemės sklypo savininkės, teisės pažeidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1030-272/2018 ir A. O. ieškinį atmesti; jei teismas nuspręstų palikti nepakeistą ar pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir įpareigoti nugriauti tvorą (ilgis – 154,22 m, aukštis – 2 m) ir atraminę sieną (plotas – 6,55 kv. m, aukštis – nuo 0,77 m iki 3,38 m), kurios užfiksuotos 2017-05-30 surašytame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir išmatuotos UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. 2017 m. kovo mėnesį parengtoje geodezinėje (kontrolinėje) nuotraukoje, nustatyti 12 mėnesių terminą atlikti statybos darbus; jei teismas nuspręstų palikti nepakeistą ar pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir įpareigoti nugriauti tvorą (ilgis – 154,22 m, aukštis – 2 m) ir atraminę sieną (plotas – 6,55 kv. m, aukštis – nuo 0,77 m iki 3,38 m), kurios užfiksuotos 2017-05-30 surašytame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir išmatuotos UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. 2017 m. kovo mėnesį parengtoje geodezinėje (kontrolinėje) nuotraukoje, įpareigoti ieškovę A. O. atlyginti apeliantei A. K. nuostolius, patirtus dėl šlaito, kurį prilaiko atraminė siena (plotas – 6,55 kv. m, aukštis – nuo 0,77 m iki 3,38 m), kuri užfiksuota 2017-05-30 surašytame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir išmatuotos UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. 2017 m. kovo mėnesį parengtoje geodezinėje (kontrolinėje) nuotraukoje, sutvirtinimo, siekiant užtikrinti apeliantės A. K. teisę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. ginčo tvora ir atraminė sienelė stovi ne apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)). Ginčo tvora ir atraminė siena nėra registruotos apeliantės vardu. Vadovaujantis CK 4.13 straipsniu antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Šiuo atveju ginčo tvora ir atraminė sienelė yra susiję su ieškovės žemės sklypu, nes stovi ant ieškovės žemės sklypo ir dėl to yra ieškovės žemės sklypo priklausiniai. Apeliantė įsigijo žemės sklypus su tais priklausiniais, kurie stovi ant apeliantės įsigyjamų žemės sklypų, tačiau neįgijo nei teisių, nei pareigų į ginčo objektus, esančius ieškovės žemės sklype. Taigi šiuo atveju ginčo tvora ir atraminė sienelė yra ieškovės žemės sklypo priklausiniai (CK 4.13 straipsnis) ir juos ištinka ieškovės žemės sklypo, kaip pagrindinio daikto, likimas (CK 4.14 straipsnis). Atsakovei priklausančio žemės sklypo likimas neįtakoja ieškovės žemės sklypo priklausinių likimo;
5.2. visa tvora tarnauja ir ieškovės žemės sklypui, nes skiria jį nuo atsakovei priklausančių žemės sklypų. Atraminė sienelė pirmiausia skirta tarnauti ieškovės žemės sklypui, nes sutvirtina ieškovės sklype esantį šlaitą ir ant jo augančius medžius, kurie priklauso ieškovei (CK 4.13 straipsnis) bei užtikrina ieškovės interesus. Atraminė sienelė apsaugo ir atsakovės, kaip kelio servituto turėtojos, interesus, nes, nugriovus atraminę sienelę, gali griūti šlaitas ir užkirsti kelią į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Tokiu atveju apeliantė netektų galimybės naudotis jai suteiktomis kelio servituto teisėmis;
5.3. apeliantė neatliko ginčo tvoros ir atraminės sienelės statybos, todėl ji negali būti laikoma už tai atsakinga ir įpareigota pašalinti pažeidimą, kurio nepadarė;
5.4. apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog ginčo tvora ir atraminė sienelė turi būti nugriautos, teismas turėtų nustatyti protingą terminą tai padaryti. Atsižvelgiant į skundžiamame sprendime nurodytą ginčo tvoros ir atraminės sienelės detalizaciją, šie statybos darbai gali pareikalauti ženkliai daugiau laiko nei du mėnesiai ir gali trukti iki dvylikos mėnesių, priklausomai nuo realių galimybių vykdyti statybos darbus (dėl oro sąlygų, rangovų užimtumo ir pan.). Taip pat, jei būtų griaunama atraminė sienelė, apeliantė prašo teismo įpareigoti ieškovę užtikrinti, kad apeliantė nepraras galimybės naudotis keliu patekti į jai priklausantį žemės sklypą ir apginti apeliantės, kaip kelio servituto turėtojos, teisėtus interesus.
6. Ieškovė A. O. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
6.1. pagal NŽT Trakų skyriaus surašytame Patikrinimo akte oficialiai užfiksuotus ir schematiškai pavaizduotus duomenis apeliantei priklausanti tvora užima 0,1221 ha ploto ieškovei priklausančio žemės sklypo teritoriją, o atraminė siena patenka į ieškovės žemės sklypą;
6.2. apeliantė nepagrįstai teigia, kad į ieškovei priklausantį žemės sklypą patenkanti tvora ir atraminė siena laikytina pačios ieškovės nuosavybe. Tvorą ir atraminę sieną be žemės sklypo savininko sutikimo pastačius ant žemės sklypo, statiniai ieškovės nuosavybe per se tapti negalėjo, nes nuosavybės įgijimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, ieškovė niekada nesiekė, kad šie statiniai priklausytų jai nuosavybės teise;
Šalies argumentai
6.3. ieškovė, nebūdama tvoros ir atraminės sienos savininke, be apeliantės sutikimo negali imtis jokių įprastų priemonių dėl tvoros bei atraminės sienos pašalinimo. Ieškovė su reikalavimu (prašymu) dėl apeliantės tvoros ir atraminės sienos pašalinimo iš ieškovės žemės sklypo teritorijos tiesiogiai į apeliantę, NŽT Trakų skyrių ir teismą kreipėsi tik po to, kai matininkas E. M. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Apeliantė teisės aktų nustatyta tvarka buvo supažindinta su žemės sklypo planu, kuris buvo parengtas atlikus kadastrinius matavimus ir galėjo geranoriškai imtis šių statinių pašalinimo veiksmų. Apeliantė neatliko jokių tvoros ir atraminės sienos griovimo darbų net ir po NŽT Trakų skyriaus įvykdytos administracinių nusižengimų bylos teisenos jos atžvilgiu. Ginčo tvora ir atraminė siena ieškovei priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai ir apeliantė neketina šių statinių pašalinti. Tokią apeliantės poziciją patvirtina apeliacinio skundo reikalavimai, kuriais siekiama užvilkinti tvoros ir atraminės sienos pašalinimą ne trumpesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Ginčo statiniai, išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka, turi būti nugriauti per ginčijamame sprendime teismo nurodytą terminą – du mėnesius;
6.4. ieškovė turi teisę apginti savo nuosavybę reikalaudama apeliantės atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. pašalinti tvorą ir atraminę sieną nuo žemės sklypo teritorijos, nepadarant jokios žalos žemės sklypui (CK 4.98, 4.99 straipsniai). Apeliantė neturi jokio pagrindo apeliaciniame skunde reikšti reikalavimų ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, jeigu nugriautinos atraminės sienos laikomas šlaitas užslinks ant kelio, kuriuo apeliantė patenka į jai priklausančius žemės sklypus.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir ieškovės žemės sklypas) (10 b.l.).
10. Atsakovei nuosavybės teise priklauso: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir atsakovės žemės sklypas Nr. 1); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir atsakovės žemės sklypas Nr. 2); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir atsakovės žemės sklypas Nr. 3, o visi žemės sklypai kartu – ir atsakovės žemės sklypai) (74-81, 133-136 b.l.).
11. NŽT Trakų skyriaus 2017-06-01 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovės žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 užtverti metalinio tinklo tvora su metaliniais į žemę įtvirtintais kuolais. Tvora trukdo naudotis 1 221 kv. m. ploto ieškovės žemės sklypo dalimi. Akte taip pat nurodyta, kad žemės sklype yra pastatyta akmeninė atraminė siena (82-89 b.l.).
12. Iš ieškovės užsakymu parengtos tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos M1:100 matyti, kad metalinės tvoros su pintu tinkleliu ir tvirtomis atramomis, patenkančios į ieškovės žemės sklypą, ilgis yra 154,22 m., o akmeninės tvoros (atraminės sienos), patenkančios į ieškovės žemės sklypą, plotas yra 6,55 kv. m. (124 b. l.).
13. Nei tvora, nei atraminė siena nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė paaiškino, kad metaline tvora, kurios dalis patenka į ieškovės žemės sklypą, yra aptverti atsakovei priklausantys žemės sklypai kaip viena bendra teritorija. Atraminė siena yra skirta prilaikyti ieškovės žemės sklype esantį žemės šlaitą, kad šlaitas nenuslinktų ir neužverstų kelio, kuriuo atsakovei patenka į žemės sklypą Nr. 1. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ji nestatė nei tvoros, nei atraminės sienos, tvora ir atraminė siena jau buvo atsakovei įsigyjant žemės sklypus (iš 47-52 b.l. esančių Nekilnojamojo turto registro 2018-01-22 išrašų matyti, kad žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovė įsigijo 2005-10-24 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, o iš 133-136 b. l. esančio Nekilnojamojo turto registro 2018-03-20 išrašo matyti, kad žemės sklypą Nr. 3 atsakovė įsigijo 2016-12-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu).
14. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-08-29 rašte Nr. (23.2)-2D-12088 nurodyta, kad pagal atsakovės paaiškinimus ir prie jo pridėtus kaimynų liudijimus, tvora ir atraminė siena buvo pastatytos prieš 20-25 m. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo kitų tvoros ir atraminės sienos statybos aplinkybių, t. y., kad šie statiniai buvo pastatyti kitu laiku ir kad juos pastatė atsakovė.
15. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus tvora ir atraminė siena buvo pastatytos iki atsakovei įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypus, taip pat, atsakovė nėra šių statinių statytoja (CPK 178, 185 str.).
16. Pagal galimo tvoros ir atraminės sienos statybos metu galiojusios Statybos įstatymo 1996-09-01 redakcijos 2 str. 3 d. tvora ir atraminė siena buvo priskirtos prie statinių. Tvora ir atraminė siena pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 12 p. yra kitos paskirties inžineriniai statiniai, tarnaujantys pagrindiniam daiktui. CK 4.19 str. 1d. nustatyta, kad priklausiniai laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui skirti tarnauti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
17. Kaip nurodyta sprendimo 13 p., tvora yra aptverti atsakovei priklausantys žemės sklypai kaip viena bendra teritorija. Į ieškovės žemės sklypą patenka nedidelė tvoros dalis, be to, ji skirta ne aptverti ieškovės žemės sklypą, o yra atsakovės žemės sklypus juosiančios tvoros dalis ir pateko į ieškovės žemės sklypą galimai dėl tvoros įrengimo metu buvusių neaiškių žemės sklypų, šiuo metu nuosavybės teise priklausančių atsakovei, ribų. Todėl tvora, nepaisant to, kad dalis jos patenka į ieškovės žemės sklypą, yra skirta tarnauti atsakovės žemės sklypams (juos atriboti nuo kitų žemės sklypų, apsaugoti), ir laikytina atsakovės žemės sklypų priklausiniu, į kurį atsakovė įgijo nuosavybės teisę kartu su žemės sklypų nuosavybės teise pagal atitinkamas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (CK 4.47 str. 1 p.).
18. Ieškovės žemės sklype esanti atsakovei priklausančios tvoros dalis, užtverianti dalį ieškovės žemės sklypo, pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.98 str. įtvirtintą savininko teisių gynybos būdą ir įpareigojo atsakovę pašalinti ieškovės teisių pažeidimą, trukdantį ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu – nugriauti ieškovės žemės sklype esančią atsakovės tvoros dalį.
19. CK 1.127 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas veiksmams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Ieškovės teisių pažeidimas tęsėsi ieškinio pareiškimo momentu, todėl nėra pagrindo ieškovės reikalavimui nugriauti tvoros dalį taikyti ieškinio senaties terminą.
20. Iš 86, 98-106 b. l. esančių atraminės sienos nuotraukų matyti, kad atraminė siena beveik vienodu ilgiu tęsiasi tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklype Nr. 1 ir prilaiko tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklype Nr. 1 esantį žemės šlaitą. Nors atsakovė nurodė, kad atraminė siena ieškovės žemės sklype reikalinga tam, kad ant kelio, kuriuo atsakovė patenką į žemės sklypą Nr. 1, nenuslinktų ieškovės žemės sklypo šlaitas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad atraminė siena yra skirta tarnauti tik atsakovės žemės sklypui, nes, kaip jau nurodyta, atraminė siena prilaiko tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklype Nr. 1 esantį žemės šlaitą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atraminė siena yra tik atsakovės žemės sklypo priklausinys. Nesant įrodymų, kad atraminę sieną pastatė atsakovė, nesant duomenų apie konkrečias atraminės sienos pastatymo aplinkybes (kas, kokiu konkrečiu tikslu šią sieną pastatė), atraminei sienai tarnaujant tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypui Nr. 1, ši siena laikytina tiek ieškovės žemės sklypo, tiek atsakovės žemės sklypo Nr. 1 priklausiniu, atitinkamai, abiejų šalių bendrąja daline nuosavybe. Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę nugriauti ieškovės žemės sklype esančią atraminės sienos dalį.
21. Be to, nėra pagrindo teigti, kad atraminės sienos dalies buvimas ieškovės žemės sklype trukdo ieškovei naudotis žemės sklypu / jo dalimi. Iš 86, 98-106 b. l. esančių atraminės sienos nuotraukų, 89 b. l. esančios situacijos schemos ir iš 124 b. l. esančios tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad atraminės sienos dalis yra prie pat ieškovės žemės sklypo ribos, atraminė siena prilaiko ieškovės žemės sklypo šlaitą, žemės sklypo šlaitas virš atraminės sienos apaugęs mišku, iš karto už atraminės sienos yra kelias, kuriuo patenkama į atsakovės žemės sklypą Nr. 1. Iš nurodytų įrodymų nesimato, kad atraminės sienos buvimas kaip nors trukdo ar gali trukdyti ieškovei naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti ieškovės žemės sklype esančią atraminės sienos dalį negali būti tenkinamas ir nesant vieno iš pagrindų negatoriniam ieškiniui patenkinti – savininko teisių pažeidimo.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota nugriauti ieškovės žemės sklype esančią atraminės sienos dalį, kaip priimta netinkamai aiškinus ir taikius pagrindinio daikto priklausinius ir savininko teisių gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, reglamentuojančias teisės normas, naikinama ir ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 330 str.).
23. CPK 93 str. 5 d. pagrindu perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 5 d., 96 str., 98 str.).
24. Ieškovė ieškinį apmokėjo 100 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovė apeliacinį skundą taip pat apmokėjo 100 Eur žyminiu mokesčiu. Patenkinus ½ dalį ieškinio reikalavimų bei ½ dalį apeliacinio skundo reikalavimų, šalys turėtų viena kitai kompensuoti po ½ dalį šių išlaidų, t. y. po 50 Eur. Atlikus užskaitymą, šalių turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti viena kitai nekompensuojamos. Atsakovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 441,11 Eur išlaidas. Atmetus ½ dalį ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 720,56 Eur šių išlaidų dalis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas už advokato pagalbą. Iš ieškovės ir atsakovės valstybės naudai priteisiama po 8,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 3 dalies 3 p.,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Įpareigoti atsakovę A. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tvorą (ilgis – 154,22 m, aukštis – 2 m), kuri užfiksuota 2017-05-30 surašytame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir išmatuota UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. 2017 m. kovo mėnesį parengtoje geodezinėje (kontrolinėje) nuotraukoje, kaip užimančią ieškovei A. O. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 1,2018 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nepadarant žalos šiam sklypui.
Atsakovei A. K. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą, ieškovė A. O. turi teisę savo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis nugriauti nurodytą tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės A. K..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. O. atsakovės A. K. naudai 720,56 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovės A. O. ir atsakovės A. K. valstybės naudai po 8,38 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.“