Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – Fondo valdybos Kauno skyrius) 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-37622 „Dėl A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas 1), Fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-665 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37622 „Dėl A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Ginčijamo sprendimo 1 pakeitimas),­­ Fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-37624 „Dėl A. K. vienišo asmens išmokos mokėjimo sustabdymo/nutraukimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas 2), Fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-666 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37624 „Dėl A. K. vienišo asmens išmokos mokėjimo sustabdymo/nutraukimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Ginčijamo sprendimo 2 pakeitimas) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-4934 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimų Nr. VPE_SP2E-37622 ir Nr. VPE_SP2E-37624“ panaikinimo“ (toliau – Fondo valdybos ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja A. K. skunde nurodė, kad Ginčijamu sprendimu 1 nuo 2023 m. lapkričio 1 d. panaikinta 73,07 Eur kasmėnesinė nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, o Ginčijamu sprendimu 2 nuo 2023 m. gruodžio 1 d. panaikinta 34,89 Eur kasmėnesinė vienišo asmens išmoka. Priimti sprendimai buvo apskųsti Fondo valdybai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka institucijai, kuri Fondo valdybos ginčijamu sprendimu skundą iš esmės atmetė, palikdama galioti Ginčijamą sprendimą 1 ir Ginčijamą sprendimą 2, įpareigodama Fondo valdybos Kauno skyrių pakeisti pensijų nutraukimo/sustabdymo sprendimus, nurodant atitinkamus Valstybinių pensijų skyrimo ir Vienišo asmens išmokos įstatymų straipsnius.

Pažymi, kad nukentėjusių asmenų valstybinė pensija jai buvo paskirta, kadangi gimė tremtyje ir ši aplinkybė iki šios dienos neišnyko. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau deklaravimo vieta nepanaikina tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos, t. y. pareiškėja gimė ir gyveno tremtyje, vyrui žuvus ji antrą kartą neištekėjo. Nors šiuo metu pareiškėja yra deklaravusi gyvenamą vietą ne Lietuvoje, tačiau, gyvenant svetur teisės, kaip Lietuvos pilietės nebuvo prarastos. Fondo valdybos Kauno skyrius priimdamas Ginčijamus sprendimus nors ir vadovavosi galiojančiu įstatymu, tačiau Ginčijami sprendimai yra diskriminacinio pobūdžio sprendimas. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl išvykimas į Europos Sąjungos valstybę, neturėtų apriboti pareiškėjos socialinių garantijų atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus.

Tiek nukentėjusio asmens valstybinė pensija, tiek vienišo asmens išmoka plačiąja prasme yra valstybės periodinės išmokos. Ji pradedama mokėti kai įgyjamas tam tikras teisinis statusas ( sulaukia pensinio amžiaus, tampa neįgalus, tampa vienišas ar konstatuojamos aplinkybės kad jis yra nukentėjęs). Šios aplinkybės su asmens pastovia gyvenamąja vieta neturi nieko bendro.

Mano, kad Fondo valdybos Kauno skyrius ir Fondo valdyba taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu. Ginčijamo sprendimo 1 priėmimo metu Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodė, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos: tremtiniai, pateikę Lietuvos ypatingojo archyvo išduotas pažymas apie tremtį arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pažymėjimus. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija jam nemokama. Taigi nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama tik tuomet, kai asmuo gyvena Lietuvoje.

Vienišo asmens išmokų mokėjimą reglamentuoja Vienišo asmens išmokos įstatymas. Vienišo asmens išmoka pareiškėjai buvo paskirta kaip asmeniui, kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir yra asmuo, kurio Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje sudaryta santuoka yra pasibaigusi (Vienišo asmens išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Pagal Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 12 dalį, asmenys, sudarę santuoką užsienio valstybėje, išvykę gyventi į užsienio valstybę, kai duomenų apie šias aplinkybes (santuokos sudarymo, išvykimo gyventi į užsienį faktą ir datą) Gyventojų registre nėra, apie šias aplinkybes ar vieną iš jų privalo nedelsdami pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (apie pirmiau minėtas aplinkybes asmuo privalo pranešti ir tuomet, kai jos atsirado anksčiau, negu buvo paskirta vienišo asmens išmoka). Vienišo asmens išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu gaunami duomenys apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų sąlygų skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką (Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šios išmokos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį atsirado kuri nors iš Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, pirmos dienos (Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Taigi Vienišo asmens išmokos įstatyme nenumatyta mokėti vienišo asmens išmokas asmenims, gyvenantiems užsienio valstybėje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja 2009 m. liepos 16 d. pasirašydama nustatytos formos prašymą dėl nukentėjusiųjų valstybinės skyrimo įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie išvykimą gyventi į užsienį. Be to, šiuo prašymu patvirtino, kad žino, jog nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje (ši informacija buvo nurodyta prašymo formoje).

Pažymi, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, gavęs Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (10.48E) DV_S-96881 apie A. K. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi ir Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktu bei šio straipsnio 6 ir 12 dalimis, Ginčijamu sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai nuo 2023 m. lapkričio 1 d. nutraukė pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą bei Ginčijamu sprendimu 2 teisėtai ir pagrįstai nuo 2023 m. gruodžio 1 d. sustabdė vienišo asmens išmokos mokėjimą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2024 m. liepos 1d. įsigaliojo nauja redakcija išdėstytas Valstybinių pensijų įstatymas, kuriuo pakeistas šio įstatymo 11 straipsnis, t. y. jame panaikinta nuostata, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos arba pensijas skiriančiai ir mokančiai institucijai raštu pranešęs apie išvykimą gyventi į užsienio valstybę, arba pensijas skiriančiai ir mokančiai institucijai gavus informaciją iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų, kad gyvena užsienio valstybėje, iki einamųjų metų gruodžio 31 d. turės pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jis gyvena užsienio valstybėje, arba atlikti tapatybės patvirtinimą. Todėl, vadovaujantis naujos redakcijos Valstybinių pensijų įstatymu, pareiškėjai nuo 2024 m. liepos 1 d. bus atnaujintas valstybinės nukentėjusiųjų asmenų pensijos mokėjimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37622 „Dėl A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo“, Fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37624 „Dėl A. K. vienišo asmens išmokos mokėjimo sustabdymo/nutraukimo“ bei Fondo valdybos 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (18.6E) I-4934 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimų Nr. VPE_SP2E-37622 ir Nr. VPE_SP2E-37624“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat ginčija Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-665 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37622 „Dėl A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo“ pakeitimo“ ir tos pačios dienos sprendimą Nr. VPE_SP5-666 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37624 „Dėl A. K. vienišo asmens išmokos mokėjimo sustabdymo/nutraukimo“ pakeitimo“.

Ginčijamu sprendimu 1 nuo 2023 m. lapkričio 1 d. nutrauktas pareiškėjai 73,07 Eur nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimas dėl išvykimo į užsienį, o Ginčijamu sprendimu 2 nuo 2023 m. gruodžio 1 d. sustabdytas 34,89 Eur vienišo asmens išmokos mokėjimas dėl išvykimo į užsienį. Priimti sprendimai buvo apskųsti Fondo valdybai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka institucijai, kuri Fondo valdybos ginčijamu sprendimu skundą iš esmės atmetė, palikdama galioti Ginčijamą sprendimą 1 ir Ginčijamą sprendimą 2, įpareigodama Fondo valdybos Kauno skyrių pakeisti pensijų nutraukimo/sustabdymo sprendimus, nurodant juose Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį bei Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šio straipsnio 6 ir 12 dalis, kuriais buvo vadovautasi priimant Ginčijamus sprendimus.

Fondo valdybos Kauno skyrius, vykdydamas Fondo valdybos nurodytą įpareigojimą, 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-665 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37622 „Dėl A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo“ pakeitimo“, tos pačios dienos sprendimu Nr. VPE_SP5-666 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37624 „Dėl A. K. vienišo asmens išmokos mokėjimo sustabdymo/nutraukimo“ pakeitimo“ pakeitė Ginčijamus sprendimus ir jų nuorašus 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (10.5)DV_S-38301 išsiuntė pareiškėjai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymas (toliau – Vienišo asmens išmokos įstatymas).

Valstybinių pensijų įstatymo (redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos. Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija jam nemokama.

Vienišo asmens išmokos įstatymo (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienišo asmens išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia ir vienišo asmens išmokų permokas išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Vienišo asmens išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu gaunami duomenys apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų sąlygų skirti ir mokėti vienišo asmens išmoką (Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šios išmokos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį atsirado kuri nors iš Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, pirmos dienos (Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad asmenys, sudarę santuoką užsienio valstybėje, išvykę gyventi į užsienio valstybę, kai duomenų apie šias aplinkybes (santuokos sudarymo, išvykimo gyventi į užsienį faktą ir datą) Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra, gaunantys iš užsienio valstybės periodines pensinio pobūdžio išmokas našlystės (maitintojo netekimo) atvejais, valstybinę našlių rentą, kai duomenų apie šias aplinkybes (išmokos gavimo faktą ir datą) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra, apie šias aplinkybes ar vieną iš jų Nuostatuose nustatyta tvarka privalo nedelsdami pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, nurodydami savo vardą, pavardę, gimimo datą. Jeigu apie tokias aplinkybes vienišo asmens išmokos gavėjas Nuostatuose nustatyta tvarka nepraneša per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos (jeigu šios aplinkybės atsirado anksčiau, negu buvo paskirta vienišo asmens išmoka, apie jas arba vieną iš jų jis privalo pranešti per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą jam skirti vienišo asmens išmoką), nurodydamas savo vardą, pavardę, gimimo datą, arba, jeigu mokant vienišo asmens išmoką, paaiškėja, kad už tą laikotarpį, už kurį ši išmoka išmokėta, jos gavėjas gavo valstybinę našlių rentą ar iš užsienio valstybės periodinę pensinio pobūdžio išmoką našlystės atveju ir dėl to susidarė vienišo asmens išmokos permoka, permokėta šios išmokos suma iš jos gavėjo išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama tik tuomet, kai asmuo gyvena Lietuvoje, o Vienišo asmens išmokos įstatyme nenumatyta mokėti vienišo asmens išmokas asmenims, gyvenantiems užsienio valstybėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad vienišo asmens išmoka pareiškėjai buvo paskirta kaip asmeniui, kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir yra asmuo, kurio Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje sudaryta santuoka yra pasibaigusi (Vienišo asmens išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 22 d. gavo (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos pranešimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja neginčija fakto, kad ji persikėlė nuolat gyventi į užsienį ((duomenys neskelbtini)).

Kadangi pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), todėl tuo metu, kai pareiškėja yra ne Lietuvos gyventoja, jai paskirtos išmokos – nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija bei vienišo asmens išmoka – negali būti mokamos.

Nustačiusi tokias aplinkybes, Fondo valdybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi ir Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktu bei šio straipsnio 6 ir 12 dalimis, Ginčijamu sprendimu 1 ir Ginčijamu sprendimu 2 teisėtai ir pagrįstai nuo 2023 m. lapkričio 1 d. nutraukė nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimą, o nuo 2023 m. gruodžio 1 d. sustabdė vienišo asmens išmokos mokėjimą. Fondo valdyba palikdama galioti Ginčijamą sprendimą 1 ir Ginčijamą sprendimą 2, tačiau įpareigodama Fondo valdybos Kauno skyrių pakeisti pensijų nutraukimo/sustabdymo sprendimus, nurodant juose Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį bei Vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šio straipsnio 6 ir 12 dalis, kuriais buvo vadovautasi priimant Ginčijamus sprendimus, veikė sutinkamai su Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad Fondo valdybos Kauno skyrius ir Fondo valdyba taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieštaraujančius teisės aktus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl konkretaus teisės akto neatitikimo Konstitucijai sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. ABTĮ nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti savo abejonę dėl Valstybinių pensijų įstatymo ir Vienišo asmens išmokos įstatymo atitinkamų straipsnių atitikties Konstitucijai, konstituciniams principams, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, o iš esmės kelia klausimą dėl šios normos taikymo praktikoje (jos individualiai situacijai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjos iškeltų abejonių dėl Valstybinių pensijų įstatymo ir Vienišo asmens išmokos įstatymo atitinkamų straipsnių neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Fondo valdybos Kauno skyrius ir Fondo valdyba išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingus sprendimus, t. y. Ginčijamą sprendimą 1, Ginčijamą sprendimą 2 ir Fondo valdybos ginčijamą sprendimą.

Fondo valdybos Kauno skyrius, vykdydamas Fondo valdybos ginčijamą sprendimą, Ginčijamo sprendimo 1 pakeitimu ir Ginčijamo sprendimo 2 pakeitimu pagrįstai įvykdė Fondo valdybos nurodymą, pagrįstą Taisyklių 31 punktu.

Dėl to pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.