Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-34-361/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
1S-34-361/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pareiškėjas
P. I.
Byla Nr. 1S-34-361/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.20.5.; 2.12.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant pareiškėjui P. I. ,vertėjai Livijai Martišauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs P. I. (P. I. ) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujintį ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-07-16 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-2-00027-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymų davimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis P. I. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad A. Z. K. kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka melagingai apkaltino pareiškėją nebūtu nusikaltimu ir bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka A. Z. K. , R. K. , R. M. , R. G. , A. Š. davė melagingus parodymus.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys 2008-12-10 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 68-2-00027-08, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Prokuroras pažymėjo, kad melagingų parodymų turinys susideda tik iš tokių teiginių, kurių neatitikimas tikrovei iškraipo ar gali iškraipyti kitų asmenų suvokimą apie tam tikrus įvykusius faktus, o asmenų vertinimai apie įvykusius tam tikrus faktus ir tokių vertinimų pateikimas teisėsaugos institucijoms nesudaro melagingų parodymų turinio. Todėl asmuo, kuris liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos metu pateikė ne teiginius, bet vertinimus, apie įvykusį tam tikrą įvykį, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Prokuroras nutarime nurodė, kad pats P. I. neneigė išsakęs ataskaitinio susirinkimo metu pasisakymus, kad ,,A. Z. K. nurašė 900 litų skolą už suvartotą elektros energiją R. M. , sodo sklypo Nr. 894 savininkei“, kad ,,Jis ima po 100 litų atlygį už kiekvieną parduotą sodo sklypą“, kad ,,jis ima atlygį iš sodininkų, kuriems leidžia pasistatyti antenas ant vandentiekio bokštų“, tačiau jis pats juos vertino kaip klausimus ir kaip siekį išsiaiškinti tiesą. O A. Z. K. , liudytojai M. R. , R. K. , R. G. , A. Š. ir R. M. minėtus pasisakymus įvertino kaip teiginius, tačiau šių asmenų P. I. pasisakymų vertinimas ir vertinimo pateikimas teismui nesudaro melagingų parodymš turinio baudžiamosios teisės prasme. Šį nutarimą P. I. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nurodydamas, kad 2008-12-10 priimtas nutarimas nepagrįstas, prašė jį panaikinti bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą, perduodant jo organizavimą kitam prokurorui, kitam tyrėjui bei per patį trumpiausią laiką perduoti bylą teismui. P. I. taip pat prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro S. Genio subjektyvaus požiūrio į melagingus A. Z. K. ir jo bendrų liudijimus apylinkės teisme, nes prokuroras netenkino jo prašymų, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti SB ,,Minija“ dokumentus, gauti A. Z. K. bei jo bendrų apklausos kopijas išverstas į rusų kalbą, nutraukadamas ikiteisminį tyrimą pakeitė BK kaltinimo straipsnį iš 235 į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 str. 4, 5 p.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008-12-29 nutarimu atsisakė tenkinti P. I. skundą ir nurodė, kad pareiškėjo skunde iš esmės nėra nurodomi jokie motyvai, kurie paneigtų 2008-12-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą bei teisėtumą, jame nurodyti iš esmės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pažymėjo, kad prokuroro S. Genio 2008-12-10 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodomi aiškūs šio veiksmo motyvai: kad melagingų parodymų turinys, BK 235 str. prasme, susideda tik iš tokių teiginių, kurių neatitikimas tikrovei iškraipo ar gali iškraipyti kitų asmenų suvokimą apie tam tikrus įvykusius faktus, o asmenų vertinimai apie įvykusius tam tikrus faktus ir tokių vertinimų pateikimas teisėsaugos institucijoms nesudaro melagingų parodymų turinio. Todėl vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nuomone, 2008-12-10 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą teisingai konstatuota, kad asmuo, kuris liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos, baudžiamojo proceso metu pateikė ne teiginius, bet vertinimus apie įvykusį tam tiką įvykį, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nutarime pažymėjo, kad pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro S. Genio atžvilgiu nėra jokio pagrindo, kadangi minėtas prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą – nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą – vadovavosi ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis ir įvykdė reikalavimą šį veiksmą motyvuoti, o taip pat išaiškino P. I. teisę apskųsti jo sprendimą aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2009-01-21 nutartimi atsisakė tenkinti P. I. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujintį ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad teismas, nekartodamas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-12-10 ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-29 nutarimuose išdėstytų BK 235 str. ir BK 236 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių aprašymo, pažymi, kad nėra pagrindo nesutikti su prokurorų padaryta išvada dėl to, kad tiriant P. I. skundą yra nustatytos aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas savo nutarime nurodytas išvadas grindė ne tik ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal P. I. skundą medžiaga, bet ir 2008-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei 2008-07-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiuose padarytomis išvadomis. Teismas pažymėjo, kad minėtuose nuosprendžiuose buvo aptarti ir vertinami ne tik P. I. veiksmai, bet ir Z. K. bei liudijusių teisme asmenų parodymai. Nurodė, kad BPK normos reikalauja įtarimus ir kaltinimus patvirtinti objektyviais bei neginčijamais įrodymais, ir suteikia prokurorui teisę spręsti, ar pakanka duomenų įtarimams pagrįsti, ar pagrįsti proceso dalyvių prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Prokuroro nutarimai, kuriais atmetami tokie prašymai, nustatyta tvarka gali būti skundžiami ir, esant pagrindui, panaikinami. Teismas nurodė, kad iš jam pateiktos medžiagos buvo matyti, jog skundžiamas tik prokuroro S. Genio atsisakymas išreikalauti medžiagą iš s/b ,,Minija“, o atsisakymas atlikti Z. K. ir kt. liudytojų apklausas, apskųstas nustatyta tvarka nebuvo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltiamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių suvaržymas. Be to, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas neužkerta kelio P. I. reikalauti jo pažeistų teisių gynimo civilinio proceso tvarka, siekiant dėl įvykusių teismo procesų patirtos moralinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

P. I. skundu prašo įpareigoti Klaipėdos m. prokuratūrą pravesti objektyvų ikiteisminį tyrimą dėl A. Z. K. ir jo bendrų melo teismui, perduoti bylą kitam prokurorui, tyrimą atlikti per kiek įmanomai trumpesnį laiką, kadangi byla išbuvo prokuratūroje ilgus mėnesius. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad A. Z. K. ieškinį prieš jį iškėlė praėjus 8 mėn. po 2007-01-27 įvykusio ataskaitinio susirinkimo, kurio metu jis neva įžeidė A. Z. K. , pavadindamas jį vagimi, kyšininku ir pan., vartojo necenzūrinius žodžius. Mano, jog tai reiškia, kad A. Z. K. iš anksto sąmoningai suplanavo prieš jį, P. I. , nukreiptą melą teismui, įtraukdamas į tai grupę žmonių pagal iš anksto suplanuotą savo draugų ir nuo jo priklausančių žmonių suokalbį. Mano, kad buvo išankstinis susitarimas meluoti teismui ir padaryti taip, kad jis būtų baudžiamas baudžiamąja tvarka. Prokuroras S. Genys neatliko savo tiesioginių pareigų – visapusiškai neišnagrinėjo bylos, be to, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko jo apklausą, jo liudytojų V. P. ir G. S. apklausą pagal BPK reikalavimus, tačiau neapklausė A. Z. K. ir jo liudytojų, duodančius melagingus parodymus. Be to, prokuroras S. Genys atmetė jo raštiškus užklausimus ir prašymus pateikti jam kai kurių dokumentų kopijas ir tik per teismą jis išsireikalavo jam reikalingą dokumentą. P. I. skunde taip pat nurodo, kad nei prokuratūra, nei apylinkės teismas pagal jo prašymą neatsakė, kokiu pagrindu jis buvo baudžiamas pagal BK ir gavo dideles pinigines baudas. Mano, kad prokuroras S. Genys subjektyviai atsižvelgė į ikiteisminį tyrimą, neišnagrinėjo visų faktų susijusių su byla, užėmė ne kaltintojo, o A.Z. K. ir jo liudytojų advokato poziciją ir padėjo išvengti jam atsakomybės, nutraukęs baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, motyvai, kuriais remdamasi ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-29 nutarimo bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2008-12-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįsti.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktos medžiagos, tarp P. I. ir A. Z. K. jau ilgą laiką vyksta tarpusavio konfliktas, susijęs su jų naryste sodininkų bendrijoje „Minija“. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis P. I. pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad privataus kaltinimo byloje A. Z. K. , liudytojai R. K. , R. M. , R. G. bei A. Š. davė melagingus parodymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-01-21 nuosprendžiu pripažino P. I. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 1 d., t. y. pripažino, kad P. I. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tačiau Klaipėdos apygardos tesimas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2008-07-03 nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisino P. I. pagal BK 154 str. 1 d., kadangi nustatė, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė, kad Sodininkų bendrijos metinio ataskaitinio susirinkimo metu P. I. ištarti pasisakymai, kad ,,A. Z. K. nurašė 900 litų skolą už suvartotą elektros energiją R. M. , sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei“, ,,Jis ima po 100 litų atlygį už kiekvieną parduotą sodo sklypą“, ,,Jis ima atlygį iš sodininkų, kuriems leidžia pasistatyti antenas ant vandentiekio bokštų“, negali būti vertinami kaip tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, nes šie teiginiai paimti iš konteksto, be papildomų komentarų ir paaiškinimų yra neinformatyvūs, iš jų negalima daryti kokių nors išvadų. Be to, apygardos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog kai kurie susirinkime dalyvavę asmenys bei pats A. Z. K. suprato, kad P. I. kalba apie A. Z. K. nesąžiningumą bei imamus kyšius, neduoda pagrindo teisti P. I. už šmeižimą. Taigi, tiek teismai, tiek pats P. I. neneigė išsakęs pasisakymus apie A. Z. K. veiklą susirinkime, todėl A. Z. K. , liudytojų R. K. , R. M. , R. G. ir A. Š. šių pasisakymų vertinimas, jų aptarimas teisminio nagrinėjimo metu negali būti suprantamas kaip išgalvotos, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas teismui, t. y. melagingi parodymai. Todėl negalima pripažinti, kad minėti asmenys apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme siekė sąmoningai iškraipyti tikrovę ar pateikė išgalvotus faktus ar duomenis. Aukštesnysis teismas mano, kad melagingų parodymų turinys susideda tik iš tokių teiginių, kurių neatitikimas tikrovei iškraipo ar gali iškraipyti kitų asmenų suvokimą apie tam tikrus įvykusius faktus, o asmenų vertinimai apie įvykusius tam tikrus faktus ir tokių vertinimų pateikimas teisėsaugos institucijoms nesudaro melagingų parodymų turinio. Todėl asmuo, kuris liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos metu pateikė ne teiginius, bet vertinimus, apie įvykusį tam tikrą įvykį, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, darytina išvada, jog P. I. buvo išteisintas pagal BK 154 str. 1 d., ne todėl, jog buvo nustatytas A. Z. K. , liudytojų R. K. , R. M. , R. G. ir A. Š. melagingų parodymų davimo teismui faktas, o dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino P. I. pasisakymus Sodininkų bendrijos metinio ataskaitinio susirinkimo metu ir nusprendė, kad jie negali būti vertinami kaip A. Z. K. šmeižimas.

Lietuvos Respublikoje veikianti teismų sistema yra nukreipta užtikrinti teisės viršenybės principą ir žmogaus teisių apsaugą. Todėl tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, 2008-07-03 nuosprendžiu panaikino 2008-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės tesimo nuosprendį ir jį išteisino, nereiškia, kad visi liudytojų parodymai privataus kaltinimo byloje prieš pareiškėją, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tampa melagingais parodymais ir už šiuos parodymus galima liudytojus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Teisinėje kalboje sąvoka ,,melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad būdamas liudytoju ar nukentėjusiuoju asmeniu teisme pateikia žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išgalvotus duomenis, o suvokdamas, kad teismui pateikia išgalvotą informaciją, kaltininkas siekia tai daryti. Taigi, BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimo netenkinti pareiškėjo skundo teisėtumu. Todėl atsižveldamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

P. I. skundą atmesti, ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. sausio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys