- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-13
- Bylos Nr.
- e2-172-1103/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03842-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Karolis Kaklys
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei G. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas P. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės G. K. 320 Eur į mėnesį materialinį išlaikymą sūnui I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 320 Eur į mėnesį materialinį išlaikymą sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), lėšas kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis į ieškovo P. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); paskiriant P. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti 9 194,67 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Šeimos bylų skyrius 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, ieškovui skyrė šalių nepilnamečių vaikų I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), globą. Nutartis įsiteisėjusi, todėl vaikų gyvenamosios vietos klausimas yra išspręstas iš esmės. Nuo 2024 m. liepos 1 d. nepilnamečių vaikų išlaikymu bei priežiūra rūpinasi išskirtinai tik vienas ieškovas - rūpinasi vaikų kasdieniais poreikiais, jų ugdymu, sveikata, užtikrina jiems saugią ir sveiką aplinką, aprūpina maistu, drabužiais, būstu. Atsakovė yra nusišalinusi nuo tėvų pareigos vykdymo, tame tarpe vaikų išlaikymo, bendravimo ir jų priežiūros. Atsakovė neteikia nepilnamečiams sūnums jokio išlaikymo, nerodo realios iniciatyvos su vaikais bendrauti. Šalims sutarus konkretų laiką pasikalbėti su vaikais vaizdo skambučiu, atsakovė dingsta, ir, tokiu būdu, vaikai jaučiasi mamos atstumti, išgyvena neigiamas emocijas. Neprieštarautų, jog būtų nustatyta skyriumi gyvenančios atsakovės konkreti bendravimo su vaikais tvarka, kurią ji privalėtų vykdyti. Ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Iš darbo santykių ieškovas gauna 2 600 Eur/mėn. pajamas (atskaičius mokesčius). Nuo 2025 m. sausio 1 d. Minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – 777 Eur, atsižvelgiant į tai, vienam nepilnamečiui priteistinas materialinio išlaikymo dydis galėtų būti pusę minimalios algos. Mano, kad atsakovė yra finansiškai pajėgi ir prie vaikų išlaikymo per mėnesį galėtų prisidėti po 320 Eur suma kiekvienam vaikui. Prašo priteisti 9 194,67 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės nuo 2024 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo, t. y. už 14 mėnesių ir 11 dienų – 640 Eur * 14 mėn. + (640 : 30 * 11 d.) = 8 960 Eur + 234,67 Eur = 9 194,67 Eur, kadangi atsakovė, per nurodytą laikotarpį, niekaip neprisidėjo prie vaikų išlaikymo ir jais nesirūpino.
3. 2026 m. vasario 6 d. ieškovas nurodė, jog neprieštarauja (savo iniciatyva net skatina bendravimą), jog atsakovė reguliariai ir stabiliai bendrautų su vaikais nuotoliniu būdu – tokiu būdu bent kiek nors atstatytų ryšį su vaikais, tačiau toks bendravimas nevyksta dėl atsakovės neatsakingo požiūrio į vaikus. Atsakovė turi pareigą ne tik bendrauti su vaikais, bet ir jais rūpintis, ko visiškai nedaro. Nuotolinis bendravimas tarp vaikų ir atsakovės galėtų vykti 2-3 kartus per savaitę, vaikams patogiu metu nuo 19.00 val. iki 20.30 val. ((duomenys neskelbtini) laiku). Bendravimas grįžus vaikams į Lietuvą atostogų metu galėtų vykti tik dalyvaujant pačiam ieškovui arba vaiko teisių specialistui, kadangi būtina atstatyti vaikų ir atsakovės ryšį, kuris šiuo metu yra labai silpnas ir dėl aukščiau nurodytų priežasčių žalingas vaikų emocinei būklei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė, papildomai nurodė, jog atsakovė vaikų fiziškai nematė pusantrų metų, neteikė ir šiuo metu neteikia jiems jokio išlaikymo, visiškai nedalyvauja jų kasdienėje priežiūroje ir auklėjime, jų nelanko, jais visiškai nesirūpina. Su vaikais bendrauja tik nuotoliniu būdu ir nereguliariai, vaikai yra nutolę nuo atsakovės emociškai. Nuo 2024 m. liepos 1 d. jis vienas išlaiko abu sūnus. Berniukai lanko privatų darželį (duomenys neskelbtini) – viena auklė penkiems vaikams. I. B. turi kalbos sutrikimą, nekalba tiek, kiek jo bendraamžiai. Kuomet vaikai serga, samdo auklę. Jis gyvena name, kurį įsigijo asmenine nuosavybe ir už kurį moka kreditą bankui – 500 Eur/mėn. Komunaliniai mokesčiai (duomenys neskelbtini) didesni nei Lietuvoje. Jau (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pajamos iš darbo santykių – 2 600 Eur/mėn. po mokesčių, dar gauna iš valstybės 510 Eur/mėn. paramą už vaikus bei 200 Eur/mėn. papildomas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos Lietuvoje. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo atsakovė nepilnamečiams sūnums neteikia. Jis šią nutartį pateikęs priverstiniam vykdymui antstoliui. Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – (duomenys neskelbtini) m. dukrą, kuri gyvena netoli ieškovo ir kuriai ieškovas teikia 300 Eur/mėn. išlaikymą. Pasak ieškovo, atsakovė gyvai su sūnumis paskutinį kartą bendravo 2025 m. vasario mėnesį, o nuo 2024 m. liepos mėnesio iki šio momento su vaikais nuotoliniu būdu matėsi tik du kartus, nes atsakovei vaikai nerūpi ir ji nesistengia su nepilnamečiais atkurti šilto, artimo ryšio. Skatina vaikų ir mamos bendravimą nuotoliniu būdu, prasidėjus teismo procesui atsakovė reguliariau skambina vaikams, tačiau jie dažnai būna pavargę, todėl ne visada pavyksta jiems pabendrauti su mama. Visada praneša atsakovei, kada atvyksta į Lietuvą, bet ji susitikti su vaikais pastarąjį kartą neatvyko. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatyta jo 2026 m. vasario 6 d. rašte nurodyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis, daugiau jos patikslinti, nurodant konkrečias savaitės dienas, negali dėl vaikų mažo amžiaus (kaprizų, nuovargio, dažnų ligų ir pan.). Jam grįžus su vaikais į Lietuvą atostogų metu, bendravimas su mama galėtų vykti tik dalyvaujant pačiam ieškovui arba vaiko teisių specialistui, kadangi būtina atstatyti vaikų ir atsakovės ryšį, kuris šiuo metu yra labai silpnas ir žalingas vaikų emocinei būklei.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovas advokatas Karolis Kaklys teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei, jo manymu, trūksta socialinių įgūdžių. Atsakovė nededa pastangų atkurti ryšį su vaikais, neteikia jiems išlaikymo, nesidomi jų kasdienybe, sveikata, buitimi. Nededa pakankamai pastangų turėti pagarbų, šiltą ryšį su vaikais ir prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nurodė, jog ieškovas niekada nekliudė atsakovei bendrauti su vaikais, tačiau atsakovė pati nerodo bendravimo iniciatyvos. Jos finansinė padėtis yra pakankami gera, jog teiktų vaikams prašomą priteisti materialinį išlaikymą.
6. Atsakovė G. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2026 m. vasario 6 d. pateikė prašymą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) ji su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotoliniu būdu - vaizdo skambučiais, kas antrą dieną, nuo 20 val. iki 23 val.; 2) vaikams grįžus į Lietuvą vaikų atostogų metu, pusę atostogų laiko vaikai būtų su ja ir jos šeima, nedalyvaujant ieškovui ir vaikų teisių institucijų atstovams. Mano, jog jos siūloma bendravimo tvarka leistų atsakovei išlaikyti šiltą emocinį ryšį su nepilnamečiais sūnumis Igoriu ir Eimantu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. vaikai gyvena su ieškovu, pripažino, kad jokio išlaikymo vaikams neteikia, vaikus išlaiko ieškovas. Per tą laikotarpį buvo vieną kartą nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pas vaikus, praleido apie savaitę laiko. Gimtadienio proga vaikams yra siuntusi dovanas, drabužius. Sutinka, kad (duomenys neskelbtini) yra didesni komunaliniai mokesčiai, maitinimo išlaidos bei brangesnės auklės paslaugos. Sutinka nepilnamečiams sūnums I. B. ir E. B. teikti išlaikymą po 200-250 Eur į mėnesį, teikti didesnę išlaikymo sumą galimybių neturi. Šiuo metu ji yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje. Gauna apie 680 Eur į mėnesį nedarbo išmoką. Deda pastangas rasti naują darbą. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo apie 1 000 Eur pajamas po mokesčių. Darbo sutartį nutraukė, kadangi patirdavo per dideles kelionės į darbą išlaidas. Ji pati nevairuoja, automobilio neturi. Iš (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, reikėdavo į darbą vykti ir grįžti apie 17 kilometrų taksi. Šiuo metu ji gyvena socialiniame būste su mama ir (duomenys neskelbtini) metų nepilnamečiu sūnumi, kuriam berniuko tėtis moka 250 Eur į mėnesį išlaikymą. Taip pat ji gauna iš valstybės skiriamą išmoką vaikui 129,50 Eur. Stengiasi užsidirbti internete. Gauna papildomas apie 30 Eur į mėnesį pajamas, jei ji suranda keleivių maršrutui (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išlaidos būsto nuomai sudaro 70 Eur/mėn., elektra – 60 Eur/mėn., vanduo – 15 Eur/mėn. Šias išlaidas moka ji, o kartu gyvenanti mama moka už malkas – 300 Eur šildymo sezonui. Turi 13 000 Eur kreditą automobiliui, už kurį kreditoriui kas mėnesį moka po 380 Eur įmokas. Automobilis registruotas ir juo naudojasi kitas asmuo, pagal notariškai patvirtintą sutartį, jis jos sumokamas įmokas jai grąžina. Taip pat nurodė, kad jos advokatė yra pateikusi skundą dėl 2024 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) priimtos teismo nutarties, nori, kad nepilnamečių E. B. ir I. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, kokia to proceso eiga, nežino. Ieškovas sudaro kliūtis jai bendrauti su vaikais. Dažnai, bandant bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis su sūnumis, berniukai žaidžia su planšetiniu kompiuteriu ar būna pavargę, todėl bendrauja vangiai ir nenoriai. Tačiau būna atveju, kuomet bendrauja noriai, ypač E., kuris komunikabilesnis už brolį, šypsosi, draugiškai bendrauja ir su močiute – atsakovės mama. I. uždaras, kuklus, beveik nekalba, tačiau abu berniukai supranta, kad atsakovė yra jų mama, ją pažįsta, vadina mama. Ieškovui būnant su vaikais Lietuvoje, su sūnumis nesimatė, kadangi ieškovas apsistojo (duomenys neskelbtini), neatvežė vaikų į (duomenys neskelbtini), o jai pačiai kelionė į (duomenys neskelbtini) yra per tolima ir brangi. Šiuo metu nuotolinio vaizdo priemonėmis atsakovė būna, kad bendrauja su vaikais ir penkis kartus savaitėje, po 15-60 min. Į (duomenys neskelbtini) nuvykti jai yra sudėtinga, (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka.
8. Išvadą teikianti institucija savo išvadose nurodė, kad Skyriui šeima yra žinoma. Šalys nėra susituokę, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Nuo 2024 m. vasario 19 d. atsakovei G. K. inicijuota atvejo vadyba buvo teikiamos bendrosios bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Šeimoje fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2024 m. liepos 1 d. ieškovas P. B. išsivežė sūnus I. B. ir E. B. į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir šiuo metu. Skyriaus specialistams 2024-02-12 ir 2024-05-06 lankantis atsakovės G. K. namuose buvo nustatyta, kad ji gyvena jos motinai A. K. skirtame socialiniame būste - trijų kambarių bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu G. K. paaiškino, kad šiuo metu su vyresniuoju sūnumi gyvena tame pačiame jos motinai skirtame socialiniame būste. Gyvenimo sąlygos būste nėra pasikeitusios, tik jauniausiojo sūnaus vaikiška lovelė yra išardyta ir išnešta į palėpę. Abi šalys gauna nuolatines pajamas iš darbo santykių, jiems nėra nustatytas ribotas darbingumas (Lietuvoje), Gyventojų registro duomenimis abi šalys turi dar po vieną nepilnametį vaiką. Atsakovė G. K. apie vienerius metus laiko neteikia savo nepilnamečiams vaikams, kurių globa (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatyta su jų tėvu, reguliaraus materialinio išlaikymo (šią aplinkybę nurodė ieškovas ir patvirtino pati atsakovė telefoninio pokalbio su Skyriaus specialiste metu). Išlaikymo dydis turėtų ne tik atitikti faktinius vaikų poreikius, bet ir būti proporcingas šalių turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į mažą šalių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metai), į aplinkybes, kad vaikai nebuvo susitikę su mama ir tiesiogiai nebendravo daugiau nei pusantrų metų, o bendravimas su vaikais nuotoliu būdu yra nereguliarus, darytina išvada, kad vaikų ir motinos emocinis ryšys sutrikdytas, todėl pirmiausia tikslinga imtis priemonių šiam ryšiui atkurti. Visų pirma, turėtų būti užtikrintas reguliarus vaikų bendravimas su motina nuotolinio ryšio priemonėmis kelis kartus per savaitę. Pažymi, kad siekiant išvengti galimų šalių konfliktų, turėtų būti nustatytas konkretus vaikų nuotolinio bendravimo su motina laikas ir trukmė, kurie turėtų atitikti vaikų dienotvarkę ir amžiaus ypatumus. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams tik (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, kyla abejonių, ar tokio amžiaus vaikai galėtų dvi ar pusantros valandos vakare, po visų dienos užsiėmimų, išlaikyti dėmesį bendraujant su motina vaizdo skambučiu. Skyriaus duomenimis, vaikai su tėvu į Lietuvą atvyksta vieną - du kartus į metus, būtent šių apsilankymų metu turėtų galimybę susitikti ir su mama. Tačiau, siekiant atkurti vaikų ir mamos emocinį ryšį tiesioginių susitikimų metu, pirmieji susitikimai turėtų vykti dalyvaujant mažamečių vaikų tėčiui, kuris nuolat ir nepertraukiamai vaikais rūpinasi ir dalyvauja jų gyvenime, ir/ar psichologui. Tik atkūrus vaikų emocinį ryšį su mama ir vaikams šalia mamos be trečiųjų asmenų jaučiantis emociškai saugiai, vaikai galėtų leisti laiką su mama nedalyvaujant tėčiui ir/ar psichologui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė išvadoje išdėstytą nuomonę pilnai palaikė. Nurodė, kad tikslinga spręsti klausimą dėl atsakovės bendravimo su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, kadangi neaišku, kada atsakovė turės galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl detalesnės bendravimo tvarkos nustatymo ir ar turės iš viso. Turi būti užtikrintas reguliarus jos bendravimas su vaikais, atsižvelgiant į situaciją. Vaikams dėl mažo amžiaus sunku išlaikyti dėmesį, todėl bendravimas turėtų vykti dažniau ir trumpiau, ne taip ilgai, kaip suformulavo atsakovė. Šiuo metu vertinti, koks turėtų būti atsakovės bendravimas su vaikais, tėčiui grįžus į Lietuvą, per daug sudėtinga, pirmiausia turi būti atkurtas motinos ir vaikų emocinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
10. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra P. B. ir G. K. sūnūs. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Šeimos bylų skyrius 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, ieškovui skyrė nepilnamečių vaikų I. B. ir E. B. globą (el. b. 1 t., b. l. 11-17). Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovė nurodė, kad kreipėsi dėl 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties apskundimo, tačiau jokių konkrečių duomenų, kad šis teismo sprendimas yra ginčijamas, į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsniai). Ieškovas su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini).
11. Pagal Tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnį jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas turi tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta teismas. Ieškovas sutinka su Lietuvos teismų jurisdikcija nagrinėti šalių ginčą. Jei kreditorius kreipėsi į valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingą instituciją, taikoma teismo vietos teisė (Hagos 2007 m. lapkričio 23 d. protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 3 dalis). Net jei pagal taikytiną teisę numatyta kitaip, nustatant išlaikymo išmokos dydį, atsižvelgiama į kreditoriaus poreikius, skolininko išteklius ir į kompensacijas, kurias kreditorius gavo vietoje periodinių išlaikymo išmokų (2007 m. lapkričio 23 d. protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 14 straipsnis).
Dėl materialinio išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo
12. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
13. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
14. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.
15. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas orientaciniu. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į ugdymo įstaigą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).
16. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas vienas augina sūnus I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvena name, už kurį moka kreditą. Vaikai lanko darželį, dažnai naudojasi privačiomis auklės paslaugomis. Ieškovas užtikrina vaikams visus būtiniausius jų poreikius, saugią ir sveiką aplinką. Berniukai šiuo metu yra keturių ir dviejų metų amžiaus. Jų kasdienius poreikius sudaro maistas, drabužiai - viršutiniai ir apatiniai, atsižvelgiant į sezoniškumą, avalynė, higienos reikmenys, vaistai ir vitaminai, išlaidos auklei, darželiui, transportui, žaislams ir kitoms lavinimo bei ugdymo reikmėms.
17. Ieškovas į bylą pateikė išlaidų nepilnamečių poreikiams užtikrinti paskaičiavimus: komunaliniai mokesčiai – elektra 204,67 Eur/mėn., vanduo 48 Eur/mėn., šildymas (malkos) 200 Eur/mėn., internetas 27,33 Eur/mėn., viso 480 Eur; higienos priemonės – 60 Eur/mėn., sauskelnės Eimantui – 50 Eur/mėn., maitinimas darželyje – 300 Eur/mėn., privati auklė – 500 Eur/mėn., kuras vaikų vežimui į darželį – 150 Eur/mėn., maistas vaikams namuose – 400 Eur/mėn., drabužiai ir avalynė – 200 Eur/mėn., žaislai, knygos, pramogos – 160 Eur/mėn., vaistai, vitaminai – 80 Eur/mėn., nenumatytos išlaidos – 150 Eur/mėn., kirpykla – 40 Eur/mėn. (20 Eur kiekvienam) (el. b. 2 t., b. l. 45). Taigi, ieškovo išlaidos abiem nepilnamečiams sūnums per mėnesį sudaro 2 570 Eur (480 Eur + 2 090 Eur), taigi po 1 285 Eur kiekvienam vaikui.
18. Atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo paaiškinimų apie sūnų poreikius, jų reikmėms patiriamas išlaidas nereiškė, pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pragyvenimas yra brangesnis, elektra, vanduo, kiti komunaliniai mokesčiai yra didesni, auklių paslaugos, maistas taip pat kainuoja brangiau. Atsakovė nurodė, neturinti finansinių galimybių mokėti ieškovo prašomos išlaikymo sumos po 320 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui, sutiko skirti sūnums išlaikymą po 200-250 Eur į mėnesį.
19. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 1 153 Eur (2025 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 700), kas atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 846 Eur. 2025 m. šis dydis buvo 1 038 Eur, kas atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudarė apie 777 Eur. 2026 m. Valstybės skiriama universali išmoka vaikui 2026 m. – 129,50 Eur.
20. Iš byloje esančių duomenų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, jau (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 2 600 Eur į mėnesį, atskaičius mokesčius (el. b. 1 t., b. l. 22). Ieškovas (duomenys neskelbtini) gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams, viso 510 Eur. Papildomai ieškovas kas mėnesį gauna 200 Eur pajamas iš nuomos teisinių santykių Lietuvoje. Ieškovo vardu registruoti motociklas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m., automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m., kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (el. b. 1 t., b. l. 30-33). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais statiniais dalys (el. b . 1 t., b. l. 40-50). Be to, ieškovas turi automobilį ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) – yra įsigijęs namo dalį, už kurią moka apie 500 Eur į mėnesį kredito įmokas. Kaip minėta, ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – (duomenys neskelbtini) metų dukrą, kuriai skiria 300 Eur išlaikymo sumą į mėnesį.
21. Atsakovė G. K. yra darbingo amžiaus, pilnai darbinga (CPK 12, 178 straipsnis). Šiuo metu ji nedirba, ieško darbo, nurodė esanti registruota Užimtumo tarnyboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenimis ji yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (el. b. 2 t., b. l. 81). Atsakovė turi dar vieną nepilnametį sūnų - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris gyvena kartu su ja. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad dabartinės jos pajamos yra 680 Eur nedarbo išmoka, 250 Eur išlaikymo suma sūnui suma, 129,50 Eur valstybės skiriama išmoka kartu gyvenančiam vaikui. Dar ji gauna papildomai apie 30 Eur pajamas, jeigu suranda keleivių maršrutui (duomenys neskelbtini). Bylos iškėlimo pradžioje atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis buvo apie 1 450 Eur, neatskaičius mokesčių (el. b. 1 t. b. l. 150). Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto atsakovė neturi (el. b. 1 t., b. l. 26, 60). Atsakovė gyvena jos mamai skirtame socialiniame būste, kurio nuoma kainuoja 70 Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai – apie 75 Eur/mėn. Ji savo vardu turi 13 000 Eur kreditorinį įsiskolinimą už automobilio įsigijimą, priklausantį ir registruotą kito asmens vardu, kas mėnesį moka po 380 Eur įmokas kredito grąžinimui. Sumokėtas įmokas automobilio savininkas jai kompensuoja.
22. Atsakovė sūnų kasdieniame gyvenime nedalyvauja, prie jų priežiūros ir poreikių tenkinimo neprisideda. Paskutinį kartą ji vaikus matė 2025 m. vasario mėn. Bendravimas su vaikais vyksta nuotolinio ryšio priemonėmis. Vaikams išlaikymui pinigų atsakovė neskyrė ir iki šiol neskiria, teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikams po 220 Eur išieško antstolis. Atsakovė taip pat neperka vaikų kasdieniam vartojimui reikalingų daiktų. Atvejai, kuomet atsakovė siuntė vaikams rūbelius ar žaislus buvo pavieniai. Įvertinus šias aplinkybes yra pagrindas materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiams I. B. ir E. B. priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).
23. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kuomet išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais apie vaikų poreikius, būtent ieškovas rūpinasi vaikais, juos prižiūri ir perka jiems reikalingus daiktus. Kaip jau minėta, atsakovė jų iš esmės taip pat neginčija. Įvertinus tai, kad auklei patiriamos išlaidos yra nereguliarios, o jeigu vaikai lieka su aukle dėl ligų, mažėja kelionės į darželį ir maitinimo darželyje išlaidos, kitas byloje nustatytas aplinkybes apie vaikų poreikius, jų sveikatos būklę, amžių, šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad yra racionali ir pagrįsta nepilnamečių I. B. ir E. B. išlaikymui per mėnesį skirti suma yra apie 950 Eur kiekvienam vaikui (CPK 176-179, 185 straipsniai). Įvertinus ieškovo iš valstybės vaikams gaunamų išmokų dydį - 255 Eur kiekvienam vaikui (510 Eur : 2), tėvams pareiga skirti sūnums išlaikymą sudaro apie 700 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
25. Bylos duomenis šiuo atveju ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė (CPK 185 straipsnis). Jis dirba kvalifikuotą darbą, turi stabilias pajamas iš darbinės veiklos, tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto. Tuo tarpu atsakovė jokio turto neturi, jos darbo patirtis iki šiol – nekvalifikuotas darbas, šiuo metu ji darbo neturi. Atsakovė gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini), teisių vairuoti transporto priemones neturi, kas riboja atsakovės galimybes darbo rinkoje. Net kai atsakovė dirbo, jos gaunamos pajamos buvo daugiau nei dvigubai mažesnės už ieškovo. Atsakovė nurodo neturėjusi finansinių galimybių atvykti susitikti su vaikais, kuomet ieškovas su jais buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas išsako abejones dėl atsakovės socialinių įgūdžių. Į šias aplinkybes atsižvelgtina ir vertinant atsakovės galimybes dirbti ir gauti vaikų išlaikymui reikalingas sumas. Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovė turi pilną darbingumą, yra sveika, darbingo amžiaus.
26. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaikų amžių, jų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį ir turimų išlaikytinių visetą, teismas pripažįsta, kad atsakovės dalis nepilnamečių sūnų išlaikymo prievolėje turi būti 275 Eur kiekvienam vaikui. Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, atsakovės turtinei padėčiai bei galimybėms. Todėl iš atsakovės priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams sūnums po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. (ieškinio pateikimo) iki vaikų pilnametystės.
27. Išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis).
28. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
29. Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės 9 194,67 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 iki 2025 m. rugsėjo 11 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas po 640 Eur į mėnesį (640 Eur x 14 mėn. + (640 Eur : 30 d. x 11 d.) = 8 960 Eur + 234,67 Eur = 9 194,67 Eur).
30. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė sūnums išlaikymo nuo 2024 m. liepos 1 d. neteikė ir šiuo metu neteikia. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, laiko esant reikšminga aplinkybe, kad 2024 m. liepos 1 d. I. B. esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir E. B. esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jų poreikiai taip pat buvo mažesni, vartotojų kainos ir kiti rodikliai 2024 m. taip pat buvo žemesni. Įvertinęs šias aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymo sūnums įsiskolinimą laikytinas pagrįstu iš dalies – išlaikymo sumą per mėnesį skaičiuojant po 220 Eur kiekvienam vaikui. Viso iš atsakovės priteisiama po 3 160,67 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui (220 Eur x 14 mėn. + (220 Eur : 30 d. x 11 d.) = 3 080 Eur + 80,67 Eur = 3 160,67 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
31. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Į iš atsakovės priteistas sumas įskaičiuotinos sumos, išieškotos iš jos vykdant 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartį.
32. Ieškovas skiriamas nepilnamečiams sūnums priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
33. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
34. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaikų teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymu įtvirtinta, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai I. ir E. nuo 2024 m. liepos 1 d. gyvena su ieškovu P. B. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis atsakovė paskutinį kartą su vaikais gyvai bendravo 2025 m. vasarį. Iki teisminio proceso pradžios atsakovė nereguliariai bendravo su vaikais nuotoliniu ryšiu – skambučiais su vaizdu, pastaruoju metu atsakovės bendravimas su vaikais tapo reguliaresnis – po keletą kartų per savaitę.
36. Atsakovė pareiškė prašymą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, susipažinusi su 2026 m. vasario 24 d. išvadą teikiančios institucijos išvada ir atstovės pasisakymais teismo posėdžio metu, sutiko, jog būtų sprendžiama tik dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nuotolinio ryšio priemonėmis, prašymo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką ieškovui grįžus į Lietuvą atsisakė. Ieškovas sutiko, jog būtų sprendžiama dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos nuotolinio ryšio priemonėmis.
37. Siekiant užtikrinti atsakovės reguliarų bendravimą su nepilnamečiais I. B. ir E. B. nustatyta bendravimo tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis, kas, teismo vertinimu, užtikrins atsakovės bendravimą bei ryšį su vaikais. Spręsti dėl tiesioginio atsakovės bendravo su vaikais, jų susitikimų grįžus į Lietuvą šiuo metu galimybės nėra dėl atsakovės galimybių vykti į vaikų gyvenamąją vietą stokos, itin reto ieškovo grįžimo į Lietuvą, vaikų mažo amžiaus bei poreikio atkurti vaikų ryšį su mama.
38. Nustatyta, kad ieškovas darbo dienomis dirba, vaikai lanko darželį. Atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ieškovas nurodo, kad atsakovės bendravimas vaizdo priemonėmis galėtų vykti 2-3 kartus per savaitę, vaikams patogiu metu nuo 19.00 val. iki 20.30 val. ((duomenys neskelbtini) laiku). Įvardinti konkrečias savaitės dienas, kurios būtų patogios bendravimui, jis negalėjo dėl nuolat besikeičiančios situacijos dėl vaikų amžiaus – ligų, suirzimo, nuovargio, iškylančio poreikio vykti apsipirkti ir pan.
39. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis ne mažiau 3 kartų per savaitę laiko intervale nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ((duomenys neskelbtini) laiku). Šalių susitarimu bendravimo laikas gali būti pratęstas. Abu vaikų tėvai privalo informuoti vieną kitą apie iškilusias nenumatytas aplinkybes bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis (pvz. vaikų liga, užimtumas, ryšio problemos ir pan.) telefonu, žinute nedelsiant, kai tik jos paaiškėja. Abu vaiko tėvai privalo vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus, pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus, bendravimui naudojamas programėles). Be to, ieškovas privalo ne vėliau prieš savaitę informuoti atsakovę telefonu, žinute apie planuojamą grįžimą su vaikais į Lietuvą bei buvimo laikotarpį. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka, kurią siūlo ieškovas, įvertinus išvadą teikiančios institucijos pateiktas išvadas ir atstovės paaiškinimus, atitinka vaikų amžių, interesus ir faktinę šeimos situaciją. Ji užtikrina nepilnamečių vaikų ryšio su mama reguliarų palaikymą, išsaugojimą vaikams augant bei sudaro prielaidas atsakovei iš anksto susiplanuoti ir sutarti su ieškovu dėl pasimatymo su vaikais, pastariesiems grįžus į Lietuvą (CPK 185 straipsnis).
40. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bendros taisyklės vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį bei įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.
42. Byloje mokėtinas 290 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (apskaičiuotas pagal patenkintą reikalavimo dalį), nuo kurio mokėjimo pateikiant ieškinį ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 93, 96 straipsniai).
43. Ieškovas patyrė 3 250 Eur išlaidas už advokatui už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžių metu. Ieškovo patirtas išlaidas patvirtina išrašytos sąskaitos, pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Teismas pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės nenustatė. Ieškovo ieškinys patenkintas 77,35 proc., todėl jam iš atsakovės priteistina 2 513,87 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (3 250 Eur x 77,35 proc.) (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 160,67 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų 67 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 160,67 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų 67 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Į iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas sumas įskaičiuoti sumas, išieškotas iš jos vykdant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nustatyti, kad nepilnamečių I. B. ir E. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra jų tėvas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nepilnamečių materialiniam išlaikymui priteistos lėšos sumokamos į vaiko tėvo P. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nustatyti atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. B. ir E. B. tvarką:
1. G. K. su nepilnamečiais sūnumis I. B. ir E. B. bendrauja ne mažiau kaip tris kartus per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) laiko intervale nuo 19.00 val. iki 20.00 val. ((duomenys neskelbtini) laiku). P. B. užtikrina ryšio priemones, atsiliepimą į skambutį ir sąlygas vaikams netrukdomai bendrauti su mama.
2. Šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir užimtumą, mamos G. K. bendravimo su vaikais laikas gali būti pratęstas.
3. Abu vaikų tėvai privalo informuoti vieną kitą apie iškilusias nenumatytas aplinkybes bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis (pvz. vaikų liga, užimtumas, ryšio problemos ir pan.) telefonu ar žinute nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja.
4. Abu vaiko tėvai privalo vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus, pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus, bendravimui naudojamas programėles).
5. P. B. ne vėliau prieš savaitę laiko informuoja G. K. telefonu ar žinute apie planuojamą grįžimą su sūnumis I. B. ir E. B. į Lietuvą bei buvimo laikotarpį.
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 513,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trylika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) žyminį mokestį – valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.