Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Parko rezidencija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 21R-639 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, ir pavesti Komisijai pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė Komisijai pranešimą apie skundo patikslinimą, kartu pateikdamas ir naują skundo (patikslinto skundo) redakciją bei prašydamas 2022 m. gruodžio 15 d. numatytame Komisijos posėdyje išnagrinėti ginčą ne pagal pradinio skundo, o pagal patikslinto skundo reikalavimus, tačiau Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 2D-21662 „Dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo“ (toliau – ir Raštas) yra nurodyta Rašto apskundimo tvarka, todėl, pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad jis neteismingas Komisijai.

4. Pareiškėjas teigė, jog jei Komisijai yra neteismingas vienas patikslinto skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą projekto pakeitimus įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tai Komisija turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimus taip, kad jie atitiktų proceso normas, o ne apskritai atsisakyti priimti nagrinėti skundą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog galima teikti atskirus ginčus dėl kiekvieno Inspekcijos sprendimo, tačiau tikslingiau, kad ginčas dėl abiejų Inspekcijos sprendimų būtų išnagrinėtas vienoje administracinėje byloje, tokiu būdu užtikrinant proceso operatyvumą ir ekonomiškumą. Dėl to pareiškėjas ir nurodė, jog pageidavo papildyti skundo reikalavimus naujais ir pateikė Komisijai patikslintą skundą su dviem naujais skundo reikalavimais, kurie, pareiškėjo nuomone, yra susiję su pradinio ginčo objektu ir turi įtakos teisingam administracinės bylos Nr. AG-640/04-2022 išnagrinėjimui.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos tos pačios dienos pranešimą Nr. 4-01-7002 „Dėl statybos valstybinės priežiūros atlikimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas), kuriame nurodyta, jog nustatyti atvejai, neatitinkantys statybą leidžiančių dokumentų ar jų nesant, bei nurodyta atlikti statybos vykdymo tikrinimus. 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimo pagrindu Inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2022 m. rugsėjo 26 d. atliko statinių, esančių žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimus, bei surašė patikrinimo aktus. Patikrinimo metu užfiksuoti duomenys neatitiko projektuotojo UAB „GA projektai“ 2020 m. parengto projekto „Trijų mokslo paskirties pastatų, keičiant paskirtį į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir Projektas), pagal kurį Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSKR-51-200914-00007, ir kadastrinių matavimų bylose pateiktų duomenų. Pareiškėjas patikrinimo metu paaiškino Inspekcijai, kad statinių balkonų įrengimas buvo vykdomas statybos metu iki surašant statybos užbaigimo deklaracijas. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ yra patvirtintos ir įregistruotos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą. Inspekcija laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 7 d. atliko patikrinimą ir atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y., į tai, kad dokumentuose (Projekte ir kadastrinių matavimų bylose), pateiktuose prie deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, statiniuose įrengti balkonai nebuvo fiksuoti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. spalio 18 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus. Inspekcija 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė potvarkį Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo” (toliau – ir Potvarkis), kuriuo panaikino 2022 m. spalio 18 d. nurodymą Nr. PNUR-20-221018-00035 (toliau – ir nurodymas Nr. 1), 2022 m. spalio 18 d. nurodymą Nr. PNUR-20-221018-00036 (toliau – ir nurodymas Nr. 2) ir 2022 m. spalio 18 d. nurodymą Nr. PNUR-20-221018-00037 (toliau – ir nurodymas Nr. 3). Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. surašė savavališkos statybos aktus, o vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2022 m. lapkričio 7 d. surašė privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. lapkričio 8 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė Inspekcijai pranešimus apie nurodymo Nr. 1, nurodymo Nr. 2 bei nurodymo Nr. 3 įvykdymą. Inspekcija Raštu informavo pareiškėją, kad jis turi pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė Komisijai skundą dėl Potvarkio panaikinimo (toliau – ir 2022 m. lapkričio 7 d. skundas), kuriuo Komisijos prašė panaikinti Inspekcijos Potvarkį ir priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo 2022 m. lapkričio 7 d. skundo pagrindu Komisijoje nagrinėjama byla Nr. AG-640/04-2022. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė Komisijai patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos Potvarkį, Inspekcijos Raštą, įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į IS „Infostatyba“ bei priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas, tačiau Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą.

9. Atsakovas teigė, jog Komisijos Sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl patikslinto skundo priimtinumo. Atsakovas, vadovavosi ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 ir 2 dalies, Priežiūros įstatymo 25² straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, pasirinko tokią ginčo nagrinėjimo tvarką. Pažymėjo, jog Rašto apskundimui nėra įtvirtintos specialios apskundimo tvarkos, todėl, atsakovo nuomone, šio ginčo atveju taikytina neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi, pareiškėjas, manydamas, kad Inspekcijos Raštas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, pasirinko alternatyvią galimybę su skundu kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Komisiją. IAGNTĮ neaptarta teisė ar galimybė teikti patikslintą skundą (prašymą). Komisija patikslintą skundą vertino kaip naują skundą, kurio antrąjį reikalavimą, t. y. panaikinti Inspekcijos Raštą, atsisakė priimti argumentuodama tuo, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas, nors iš esmės yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių požiūriu (kaip atskiras dokumentas) nesukelia (pasekmes sukėlė 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. surašyti privalomieji nurodymai). Komisija iš esmės pasisakyti statybos teisėtumo ir privalomų nurodymų teisėtumo bei jų vykdymo klausimais neturi kompetencijos, joje negali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku Inspekcijos Raštas, kuriame išreikšta pozicija dėl statybos neteisėtumo, dėl to, jog privalomi nurodymai pareiškėjo turi būti vykdomi, nes priešingu atveju Komisija įsiterptų į teismui priskirtos kompetencijos ribas.

10. Atsakovas sutiko su Komisijos Sprendimu, kuriuo atsisakyta priimti skundą, bei pozicija, jog savavališkos statybos aktai, privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų skundžiami tik teismui, tačiau, atsakovo nuomone, atsisakymas priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Raštą, turėtų būti grindžiamas tik tuo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio. Tokiu atveju, priėmus naujus administracinius aktus (2022 m. lapkričio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-221104-00188 (toliau – ir savavališkos statybos aktas Nr. 1), 2022 m. lapkričio 7 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00196 Versija Nr. 2 (toliau – ir nurodymas nevykdyti darbų Nr. 1), 2022 m. lapkričio 8 d. privalomasis nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198 (toliau – ir privalomasis nurodymas Nr. 1), 2022 m. lapkričio 7 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-221107-00189 (toliau – ir savavališkos statybos aktas Nr. 2), 2022 m. lapkričio 7 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00197 Versija Nr. 2 (toliau – ir nurodymas nevykdyti darbų Nr. 2), 2022 m. lapkričio 8 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00199 (toliau – ir privalomasis nurodymas Nr. 2), 2022 m. lapkričio 7 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-221107-00190 (toliau – ir savavališkos statybos aktas Nr. 3), 2022 m. lapkričio 7 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00198 Versija Nr. 2 (toliau – ir nurodymas nevykdyti darbų Nr. 3), 2022 m. lapkričio 8 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00200 (toliau – ir privalomasis nurodymas Nr. 3), informacinio pobūdžio Rašto panaikinimas neturės įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai, jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, nes pareiškėjas privalo vykdyti naujus administracinius aktus. Pareiškėjas, nesutikdamas su naujais administraciniais aktais, turi teisę ginčyti juos, o ne Raštą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad nors ginčijamame Sprendime nurodyti motyvai, jog Komisija iš esmės pasisakyti statybos teisėtumo ir privalomų nurodymų teisėtumo bei jų vykdymo klausimais neturi kompetencijos, joje negali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku Inspekcijos Raštas, kuriame išreikšta pozicija dėl statybos neteisėtumo, dėl to, kad privalomi nurodymai pareiškėjo turi būti vykdomi, nes priešingu atveju Komisija įsiterptų į teismui priskirtos kompetencijos ribas, tačiau patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos Raštą, nepriimtinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių ir negalintis būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tokie reikalavimai nepriskirtini nei Komisijos, nei administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini nei IAGNTĮ, nei ABTĮ nustatyta tvarka.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo trečiasis patikslinto skundo reikalavimas – įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į IS „Infostatyba“ taip pat negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes toks reikalavimas nepriskirtinas nei Komisijos, nei administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtinas nei IAGNTĮ, nei ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodo jokio pagrindo, kuriuo remdamasis reikalauja atlikti atitinkamus veiksmus. Pareiškėjas skundą grindžia tik argumentais, susijusiais su Inspekcijos Raštu. Ginčo atveju patikslinto skundo priėmimo stadijoje pakankamai akivaizdu, jog joks teisės aktas nenumato Inspekcijai teisės ir (ar) pareigos projekto pakeitimus įkelti į IS „Infostatyba“. Atsakovas pažymėjo, jog net ir priėmus trečiąjį patikslinto skundo reikalavimą, jį išnagrinėjus ir tenkinus, Inspekcija tokio įpareigojimo negalėtų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nes neturėtų techninių galimybių, kadangi Inspekcija tokių viešojo administravimo paslaugų neteikia. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas ne tik nepateikia jokio pagrindo, kuriuo remdamasis prašo Komisijos įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į IS „Infostatyba“, bet ir neįrodo, kokia būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, todėl vertino, jog toks pareiškėjo reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

II.

13. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d. skundu Komisijos prašė panaikinti Inspekcijos Potvarkį ir priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintu skundu Komisijos prašė panaikinti Inspekcijos Potvarkį ir Inspekcijos Raštą, įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į IS „Infostatyba“ bei priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas. Komisija ginčijamu Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, argumentuodama tuo, jog iš Inspekcijos Rašto matyti, kad pastaruoju pareiškėjas informuotas, jog Inspekcija yra priėmusi privalomuosius nurodymus, kuriuos pareiškėjas privalo vykdyti, t. y. Inspekcijos Raštu išreikšta jos pozicija nepriimti pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriais teigiama, kad pažeidimai pašalinti, o projekto pakeitimus prašoma registruoti į IS „Infostatyba“. Tokiu būdu, pareiškėjo skundžiamas Raštas, nors iš esmės yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių požiūriu (kaip atskiras dokumentas) nesukelia (pasekmes sukėlė 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. surašyti privalomieji nurodymai), jame visgi teigiama, jog privalomieji nurodymai turi būti vykdomi, t. y. kartu jame pakartotinai išreikšta ir Inspekcijos pozicija dėl statybos neteisėtumo (jog statyba yra savavališka ir jos padariniai turi būti pašalinti kaip nurodoma naujai priimtuose privalomuose nurodymuose), dėl to, kad statybų metu padaryti pažeidimai pareiškėjo nėra pašalinti. Pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises turėtų ginti skųsdamas teismui privalomuosius nurodymus (jų neapskundus, jie privalomai vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka), atitinkamai teismui turėtų būti skundžiamas ir Inspekcijos Raštas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, jog Komisija iš esmės pasisakyti statybos teisėtumo ir privalomų nurodymų teisėtumo bei jų vykdymo klausimais neturi kompetencijos, joje negali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku Inspekcijos Raštas, kuriame išreikšta pozicija dėl statybos neteisėtumo, dėl to, kad privalomi nurodymai pareiškėjo turi būti vykdomi, nes priešingu atveju Komisija įsiterptų į teismui priskirtos kompetencijos ribas. Atitinkamai Komisija negali ir įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į IS „Infostatyba“. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

15. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 7 ir 8 dalių, ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

16. Teismas pareiškėjo argumentus dėl Inspekcijos Rašte nurodytos apskundimo tvarkos, dėl teisės pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, taip pat, jog papildyti skundo reikalavimai yra susiję su pradinio ginčo objektu ir turi įtakos teisingam administracinės bylos Nr. AG-640/04-2022 išnagrinėjimui, vertino kaip neturinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

16.1. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo pirmąjį reikalavimą, t. y. panaikinti Inspekcijos Potvarkį, kadangi toks reikalavimas pareiškėjo buvo pateiktas kartu su 2022 m. lapkričio 7 d. skundu. Dėl šio reikalavimo Komisija, vadovaudamasi IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo pirmąjį reikalavimą. Kadangi dėl Potvarkio panaikinimo Komisijoje nagrinėjama byla Nr. AG-640/05-2022, todėl patikslintas skundas atsisakytas priimti dėl jau nagrinėjamo ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl to teismas plačiau dėl šio patikslinto skundo reikalavimo nepasisakė.

16.2. Pasisakydamas dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos Raštą, teismas pažymėjo, kad Komisija Sprendime nurodė, jog jis yra informacinio pobūdžio, tačiau jame teigiama, kad privalomieji nurodymai turi būti vykdomi, todėl tiek privalomieji nurodymai, tiek Raštas turėtų būti skundžiami teismui. Iš byloje pateikto Rašto turinio matyti, jog jame, be kita ko, nurodyta, kad Inspekcijos nustatyto pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka, prašoma vykdyti surašytus naujus privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją, nurodyta apskundimo tvarka. Teismas, įvertinęs, Komisijai ginčijamo Rašto turinį, sprendė, jog jame pareiškėjui pateiktas raginimas vykdyti privalomuosius nurodymus, tačiau jame nėra nustatytos teisės ir (ar) pareigos, nėra įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus, taigi Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Rašte nurodyta apskundimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimais.

16.3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs Komisijai ginčijamo Rašto turinį, sprendė, kad jis yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Aplinkybė, jog Inspekcija Rašte nurodė apskundimo tvarką, nereiškia, kad ginčijant tokį Raštą pasikeis pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis. Teismas vertino, jog esant nurodytoms aplinkybėms, Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą, tačiau sprendė, kad Komisija netinkamai nurodė, jog dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą, kadangi informacinio pobūdžio Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su trūkumų nustatymu patikslintam skundui, teismas vertino IAGNTĮ 10 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad šiuo atveju Komisija nenustatė termino trūkumams pašalinti, kadangi reikalavimas įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į IS ,,Infostatyba” yra susijęs su privalomaisiais nurodymais ir jų vykdymu, tačiau net ir tikslinant tokio pobūdžio reikalavimus, jie neapima Komisijos kompetencijos, taip pat ir Inspekcija neturi įgaliojimų atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą ir įkelti projekto pakeitimus į IS ,,Infostatyba”, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu. Be to, teismas nurodė, jog toks pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas neapima viešojo administravimo paslaugų. Kadangi pareiškėjo 2022 m. lapkričio 7 d. skundas Komisijoje yra priimtas nagrinėti, todėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai nėra 2022 m. lapkričio 7 d. skundo patikslinimas, atitinkamai nėra pagrindo jų priimti nagrinėti ar nustatyti terminą patikslinto skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad trūkumų šalinimas turėtų būti nustatomas tuo atveju, kai skundas ir jo reikalavimai yra pakankamai aiškūs, kurie galbūt pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kai juos nustačius bei pašalinus, skundas bus priimtas nagrinėti, tačiau ne tuo atveju, kai reiškiami reikalavimai nėra priskirtini nagrinėti Komisijos kompetencijai. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga Komisijai pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad patikslinti skundo reikalavimai yra susiję su pradinio ginčo objektu ir turi įtakos teisingam administracinės bylos Nr. AG-640/04-2022 išnagrinėjimui. Teismas sprendė, jog įvertinus pirminio ir patikslinto skundų reikalavimus bei turinį, matyti, kad patikslintu skundu nėra tikslinami pirminio skundo reikalavimai, kadangi patikslintu skundu reiškiami nauji reikalavimai, kurie nėra susiję su Komisijoje nagrinėjama byla. Teismas vertino, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, jį užregistravo kaip naujai gautą skundą, kadangi tai nebuvo pradinio skundo papildymas ar patikslinimas. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo patikslintas skundas Komisijos tinkamai įvertintas kaip naujas skundas, jame reiškiami reikalavimai nepriskirtini Komisijos kompetencijai, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas, konstatavęs, jog Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Komisiją pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

22. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos Raštas neteismingas Komisijai, kadangi pačiame Rašte yra nurodyta jo apskundimo tvarka.

23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jei Komisijai neteismingas vienas patikslinto skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas Komisijos prašė įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į IS „Infostatyba“ ar priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas, Komisija turėjo pasiūlyti pareiškėjui pašalinti patikslinto skundo trūkumus, o ne atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėjas tvirtina, kad galima inicijuoti atskirus ginčus dėl kiekvieno Inspekcijos sprendimo, tačiau tikslingiau, jog ginčas dėl abiejų Inspekcijos sprendimų būtų išnagrinėtas vienoje administracinėje byloje, tokiu būdu užtikrinant proceso operatyvumą ir ekonomiškumą. Pareiškėjas pažymi, kad dėl to ir pageidavo papildyti skundo reikalavimus naujais bei pateikė Komisijai patikslintą skundą su dviem naujais skundo reikalavimais, kurie, be kita ko, yra susiję su pradinio ginčo objektu ir turi įtakos teisingam administracinės bylos Nr. AG-640/04-2022 išnagrinėjimui.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, nurodo tuos pačius, pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime, nurodytus argumentus.

27. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles ir vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų bei padarė bylos aplinkybes atitinkančias pagrįstas išvadas.

28. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais remiantis teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, o tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčo faktinių aplinkybių vertinimu ir jam nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės normas ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.

29. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pat argumentais, kuriais buvo grindžiamas ir skundas pirmosios instancijos teisme, o teismo sprendimą panaikinti prašoma išimtinai dėl pareiškėjo subjektyvaus aplinkybių vertinimo.

30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, jog ginčijamas Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat pagrįstai netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Komisiją pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį naikinti ir priimti kitokį sprendimą.

31. Atsakovas akcentuoja, jog teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas ir paliktas galioti Komisijos ginčijamas Sprendimas, nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl patikslinto skundo priimtinumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Komisijos Sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, ir pavesti Komisijai pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, atmetė.

34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

35. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-41-502/2023; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-528-602/2024).

36. Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su tarp šalių kilusio ginčo esme, t. y. su atsakovo aktų, priimtų vykdant statybos valstybinę priežiūrą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos, (ne)teisėtumu, nenurodo, teismo sprendimas dėl ginčo dalyko byloje, kurioje pareiškėjas prašo priimti papildomą skundą, t. y. dėl Inspekcijos 2022 m. lapkričio 3 d. potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ ir 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1V-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2022-11-03 potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ papildymo“ panaikinimo, yra įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1389-624/2024 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 20 d. nutartis), pareiškėjas 2024 m. birželio 20 d. gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Leidimą Nr. LRS-51-240620-00015, dėl kurio trūkumo ir buvo surašyti savavališkos statybos aktai bei privalomieji nurodymai, Inspekcijos pareigūnai, atlikę patikrinimą, konstatavo, kad Leidimas Nr. LRS-51-240620-00015 išduotas teisėtai, o statiniai (gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini)) atitinka esminius Projekto sprendinius, t. y. savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai, dėl kurių teisėtumo ir panaikinimo vyko procesas, yra įvykdyti, dėl to civilinė byla, kurioje pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, buvo nutraukta (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-940/2024) (2024 m. lapkričio 20 d. nutarties 22 p.), t. y. dėl padėties, susijusios su ginčytinais teisiniais santykiais, yra priimti tiek administraciniai aktai (savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai), kurie nebuvo nuginčyti ir yra įvykdyti, tiek teismo sprendimai, kurie yra įsiteisėję, pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nėra nagrinėtinas teisme (ABTĮ 103 str. 1 p.), dėl to Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimas yra naikinamas, o administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.