Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-10 · Byla Nr. ATP-371-195/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-10
Bylos Nr.
ATP-371-195/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Nukentėjusysis
U. C.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracine byla Nr. ATP-371-195/2011Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjucio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisejas Arturas Šumskas išnagrinejo administracinio teises pažeidimo byla pagal Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus vyresniojo specialisto ir nukentejusiosios U. C. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus viršininko 2011 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 10N-858941-11 buvo panaikintas ir byla nutraukta.

Teisejas, išnagrinejes apeliacini skunda ir susipažines su pateikta administracines bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus viršininko 2011 m. balandžio 18 d. nutarimu M. M. buvo paskirta 150 Lt dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. del to, kad jis, 2011 m. balandžio 14 d. vairuodamas automobili BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu 111 p., neprisitrauke prie pat važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi ir susidure su ta pacia kryptimi važiuojanciu automobiliu Audi A3, ir sugadino abu automobilius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimu Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. nutarimas buvo panaikintas ir byla nutraukta.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus vyresnysis specialistas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarima ir administracinio teises pažeidimo byla gražinti apylinkes teismui nagrineti iš naujo arba, palikti galioti Vilniaus apskr. VPK KPV 2011 m. balandžio 18 d. nutarima.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo ivykio vietos schemoje (joje užfiksuotu duomenu teisingumo eismo dalyviai pastabu nepareiške) bei vaizdineje medžiagoje esanti informacija liudija, kad automobilis Audi A3 kontakto metu priekine dalimi atsitrenke i BMW 318 galini kaires puses šona. Po kontakto Audi A3, nekeisdamas važiavimo krypties sustojo antrojoje eismo juostoje šalia horizontaliojo ženklinimo linijos, nežymiai nutoles nuo susidurimo vietos. Apelianto nuomone, apgadinimu lokalizacija, transporto priemoniu išsidestymas po eismo ivykio bei stabdymo žymes, paliktos ant važiuojamosios dalies, patvirtina, jog BMW 318 vairuotojas nevažiavo arciau kairiojo krašto, o prieš atlikdamas apsisukimo manevra i kaire pavažiavo dešiniau link ivažiavimo i Ulonu g. 5 teritorija. Tokiu budu M. M. sukliude iš galo judejusiam Audi A3, kurio vairuotoja automobili staigiai stabde ir atsitrenke i BMW 318 galini kaires puses šona, butent toks M. M. manevravimas ir buvo pagrindine priežastis eismo ivykiui kilti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Keliu eismo taisykliu (toliau tekste ir KET) 112 punkte yra nedviprasmiškai nurodyta, jog transporto priemones vairuotojas gali atlikti manevra ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tik tada, kai toks manevras nekliudo kitoms transporto priemonems ir nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. 2011 m. balandžio 14 d. ivykusio eismo ivykio metu buvo sukliudyta saugiai važiuoti numatyta kryptimi automobilio Audi A3 vairuotojai, kuri duodama parodymus teisme, patvirtino, jog išvengti susidurimo neturejo galimybes, nes M. M. prieš apsisukdamas pasuko i Ulonu g. 5 teritorija, ir „darydamas lanka“ atliko apsisukimo manevra i kaire. Apelianto isitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo U. C. parodymais.

Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinejime privalejo užtikrinti eismo ivykio eksperto dalyvavima. Teismas neturedamas specialiuju žiniu specifineje technineje srityje, turejo svarstyti galimybe skirti byloje eksperta eismo ivykio mechanizmui ivertinti.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme turejo buti apklausti teises pažeidima iformine ir pirminius irodymus rinke policijos pareigunai. Šiu asmenu parodymai leistu teismui objektyviai patikrinti M. M. iškeltos versijos pagristuma bei nustatyti objektyvia tiesa byloje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi ankšciau priimtu apeliacines instancijos teismo sprendimu, kadangi šiu bylu aplinkybes nera analogiškos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i apeliacini skunda M. M. prašo Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus vyresniojo specialisto apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas aplinkybes ištyre, pateike pagrista ju teisini vertinima ir prieme teisinga sprendima. Atsiliepime i apeliacini skunda pabrežiama, kad M. M. nepadare jokiu Keliu eismo taisykliu pažeidimo, eismo ivykio aplinkybes buvo tinkamai ivertintos, jokiu nauju aplinkybiu tirti nera tikslinga, U. C. parodymai pagristai vertinti kritiškai, priimant skundžiama nutarima, teismu praktika buvo remtasi pagristai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentejusioji U. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarima ir palikti nepakeista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus viršininko 2011 m. balandžio 18 d. nutarima.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. M. neivertino atstumo iki iš paskos važiuojancio automobilio, iš pradžiu isuko i pirmaja juosta ir iš jos sukdamas i kaire užkirto kelia Audi A3. Tokiu budu M. M. sukele gresme eismo dalyviams, del jo kaltes kilo eismo ivykis, savo veiksmais jis pažeide KET 111, 112 punktu reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentejusioji mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atmete jos parodymus. U. C. nurodo, kad jos parodymai atitinka byloje esancia vaizdine medžiaga, eismo ivykio schema, pažeidimo protokola bei faktine situacija, todel pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima, privalejo vadovautis jos parodymais.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamas teismo nutarimas ir jame pateiktas aplinkybiu vertinimas neatitinka ir šiuo metu galiojancios teismu praktikos analogiškose bylose (pvz., Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkricio 25 d. nutarimas administracineje byloje Nr. II-578-480/2010)

Apibendrindama skundo argumentus nukentejusioji nurodo, kad asmuo atlikdamas manevra ne nuo kraštines važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, privalo buti ypatingai atidus bei rupestingas, pagristai isitikines, kad nekliudo kitoms transporto priemonems bei nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. M. M. nebuvo pakankamai atidus bei rupestingas, todel konstatuotina, kad jis pažeide KET reikalavimus bei padare administracini teises pažeidima numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Keliu eismo taisykliu 112 p. nustato, kad kai del savo gabaritu ar kitu priežasciu transporto priemone negali pasukti (apsisukti) iš kraštines padeties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonems ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Byloje esanciais irodymais yra nustatyta, kad eismo ivykis ivyko Ulonu gatveje, kurioje yra dvieju krypciu eismo juostos, po dvi eismo juostas važiuoti viena kryptimi, abiejose gatves pusese, dešinieji važiuojamuju daliu kraštai buvo užstatyti kitomis transporto priemonemis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog M. M. saugiai vienu manevru nuo kaires kraštines eismo juostos apsisukti buvo sudarytos kliutys. Šio fakto iš esmes negincija ir nei vienas iš apeliantu. Tuo paciu pagrista teismo išvada, kad del anksciau minetos priežasties motyvuotas ir techniškai pagristas buvo M. M. posukio darymas iš kraštines kaires padeties. Taip pat visiškai pagrista apylinkes teismo išvada, kad M. M. atliekamam manevrui, t. y. apsisukimui, atlikti paprastai reikia daugiau vietos, negu tiesiog pasukti i kaire.

Taigi nagrinejamu atveju, apeliacines instancijos teismui, nekyla abejones, kad M. M. vairuojamas automobilis negalejo apsisukti laikydamasis KET 111 p. reikalavimu, kuris nustato, jog prieš sukdamas i dešine, i kaire arba apsisukdamas (išskyrus posuki i sankryža, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Tokiu budu M. M. privalejo laikytis jau minetu KET 112 p. reikalavimu. Iš skundžiamo nutarimo bei apeliaciniu skundu turinio matyti, jog ginco, del to ar M. M. nesilaike KET 111 p. reikalavimu nekyla. Esminis gincas kyla del to ar M. M. atlikdamas manevra laikesi visu KET 112 p. keliamu reikalavimu, tuo paciu ar buvo visos salygos KET 111 p. reikalavimu nesilaikymui. Kaip jau mineta, teises aktai numato vairuotojui galimybe atlikti manevra ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, taciau tuo paciu toks manevras negali kliudyti kitoms transporto priemonems ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi butina nustatyti ar M. M. atlikdamas manevra laikesi šiu salygu.

Konstatuotina, jog nera jokio pagrindo teigti, kad M. M. atliekamas manevras trukde kitoms transporto priemonems ar kele pavoju kietiems eismo dalyviams. Iš paties M. M. parodymu matyti, jog jis nusprende apsisukti, parode kairi posukio signala ir sustojo 1-1,5 metro atstumu nuo linijos, praleido iš priekio važiuojanti automobili. Apsisukimo metu pajuto smugi i kairi galini sparna, tuo metu priekine automobilio dalis jau buvo priešpriešineje eismo juostoje.

Liudytojas P. R. iš esmes patvirtino M. M. parodymus. Šis liudytojas nurode, kad jis stovejo maždaug 20 metru nuo ivykio vietos, matomumas buvo geras, žiurejo i ta puse, kurioje ivyko eismo ivykis. Liudytojas mate antra eismo juosta atvažiuojanti žalios spalvos automobili BMW, kuris rode kairi posuki. BMW vairuotojas sustabde automobili ir praleido iš priekio atvažiuojanti automobili. Apsisukimo metu i BMW automobilio galini sparna trenkesi kitas automobilis.

Taigi iš aptartu parodymu matyti, jog M. M. rode posuki, prieš atlikdamas manevra visiškai sustojo, praleido iš priekio važiuojanti automobili ir tik atlikus dali manevro kitas automobilis atsitrenke i jo vairuojama automobili. Taigi ivertinus šiuos faktus, akivaizdu, jog M. M. atliekamas manevras negalejo kliudyti kitoms transporto priemonems ir kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, jeigu jie, t. y. kiti eismo dalyviai (nagrinejamu atveju nukentejusioji) elgiasi pakankamai atidžiai ir laikosi visu teises aktu keliamu reikalavimu. Pažymetina, jog KET 9 p. reikalavimai, kuriuose numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu, išskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciu, kitu žmoniu gyvybei ar sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butu galima išvengti, galioja visiems eismo dalyviams, o ne tik tiems, kurie atlieka manevra. Ivertinus aptartas aplinkybes, taip pat konstatuotina, kad apylinkes teismo nutarimas neprieštarauja šiuo metu susiformavusiai teismu praktikai.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo dalimi U. C. parodymu (del automobilio BMW isukimo i Ulonu g. 5 esancio pastato kiema), kadangi ju nepatvirtina jokie objektyvus byloje esantys irodymai, be to, jie prieštarauja M. M. bei bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo P. R. parodymams.

Nepagristas Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos administracines veiklos skyriaus apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teisme privalejo dalyvauti eismo ivykio ekspertas. Visos reikšmingos ivykio aplinkybes buvo nustatytos, ju teisinis vertinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias aplinkybes turetu paaiškinti ekspertas, kad teisinis situacijos vertinimas pasikeistu. Tas pats pasakytina ir apie pareigunu ivyki iforminusiu bei pirminius irodymus rinkusiu pareigunu apklausa. Šie pareigunai patys ivykio nemate, todel ju parodymai nei paneigtu nei patvirtintu M. M. teiginius.

Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos administracines veiklos skyriaus apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai remesi teismu praktika, taciau iš esmes nemotyvuoja tokio savo teiginio. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagristas ne tiek aukštesnes instancijos teismo ankstesniame sprendime išdestytu faktu vertinimu, kiek logine teises aktuose itvirtintu normu analize ir šiu normu taikymu konkreciai situacijai. Taigi teigti, jog skundžiamas sprendimas yra teisiškai nepagristas, ar jo pagrindimas yra ydingas, nera jokio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybems Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistu ir apeliaciniai skundai netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutare:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarima nepakeista ir Vilniaus apskr. VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus vyresniojo specialisto bei nukentejusiosios U. C. apeliaciniu skundu netenkinti.

Teisejas (parašas) Arturas ŠumskasNuorašas tikras:Teisejas Arturas Šumskas