Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo V. G. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A(duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

2. VĮ Turto bankas nurodo gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pranešimą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos Milašaičių valstybinės žemės ūkio įmonės vardu. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)., pastatytas 1903 m., kiti butai, buvo privatizuoti, tačiau butas Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol registruotas Milašaičių valstybinės žemės ūkio vardu, kuri šiuo metu nebeegzistuoja.

3. VĮ Turto bankas nustatė, kad kiti butai šiame name privatizuoti pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, o šio buto privatizavimo dokumentai negauti. Plungės rajono savivaldybės administracijos Stalgėnų seniūnijos duomenimis šis butas naudojamas tik kaip nereikalingų daiktų sandėliukas, į butą galima patekti tik per kaimyninį V. G. priklausantį butą.

4. Ieškovės tvirtinimu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą ir, kadangi butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas, kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir apibendrinant pažymėjo, jog šiuo atveju butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl minimas nekilnojamasis turtas turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

6. Atsakovė, Plungės rajono savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo patikrinusi savo turto apskaitos registrą dėl ieškovės prašomo nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad tokio turto atsakovė į turto apskaitą nėra įtraukusi. Patvirtino, jog savivaldybė neturi jokių turtinių teisių į šį turtą. Atsakovė sutinka su ieškovės ieškinyje pateiktu prašymu pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybe.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovės pozicija išlieka tokia, kokia buvo išdėstyta atsiliepime.

8. Tretysis asmuo V. G. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

9. Kasacinis teismas konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Taigi, pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).

10. Paminėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas).

11. Iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 1992-09-14 sudarant registrą, butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu A(duomenys neskelbtini), šiai dienai dar yra registruotas Milašaičių valstybinės žemės ūkio įmonės vardu.

12. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

13. 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

14. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams - kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

15. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialas duomenų, kad ginčo butas su priklausiniais būtų buvęs perduotas Stalgėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai ir Plungės rajono savivaldybės administracijai, duomenų neturi.

16. Plungės rajono savivaldybės administracijos Stalgėnų seniūnija patvirtino, kad minimas butas yra negyvenamas, apleistas.

17. Plungės rajono savivaldybės administracija nerado/neturi savo turto apskaitos registre duomenų apie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). sav., įtraukimą į turto apskaitą. Taigi, byloje nėra jokių dokumentų, susijusių su minėto buto su kiemo statiniais privatizavimo procedūromis. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad minėtas nekilnojamasis turtas statytas valstybės lėšomis ir buvo valstybės nuosavybė.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, kad aptariamas butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, kuris valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka ar kitaip perleistas privačių fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn, ieškovės ieškinys, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., yra valstybės nuosavybė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.