- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2-954-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00196-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „LG CARGO“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LG CARGO“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LG CARGO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 162 508,39 Eur skolą, 19 257,01 Eur delspinigius, 6 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir (arba) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ir (arba) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis bendrai 181 765,40 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o prašoma priteisti iš atsakovės įsiskolinimo suma – 181 765,40 Eur, yra akivaizdžiai didelė. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jos atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų, kuriose sprendžiami turtinio pobūdžio ginčai. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes ilgą laiką vengia atsiskaityti, piktybiškai nesumoka skolos, todėl taip pat vengs vykdyti ir teismo sprendimą, stengdamasi turimą turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims. Atsakovės akcininkai yra Ukrainos piliečiai, todėl atsakovė gali turėti rimtų ketinimų savo verslą perkelti į užsienio valstybę, tokiu būdu apsunkindama ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-1587-577/2020 pagal atsakovės ieškinį ieškovei ir kitiems asmenims dėl 164 067,96 Eur žalos atlyginimo. Žala padaryta tuo, kad ieškovė nepagrįstai sulaikė daugiau kaip pusę metų atsakovės krovinį. Be to, vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nevykdo sutarties, nes pati ieškovė sutartį pažeidė neteisėtai sulaikiusi ir nevežusi atsakovės krovinio. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovė slepia turtą, jį perleidžia, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės finansinė padėtis yra labai gera, ji Lietuvoje nutraukti veiklą nesiruošia, moka mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė aiškiai suformulavo prievolės atsiradimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Ieškovė tokiame kontekste atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir neteikė tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė prašymą iš esmės grindė tik didele ieškinio suma ir atsakovės turtine padėtimi, o ne atliktais ir galinčiais pasikartoti nesąžiningais disponavimo turtu veiksmais. Ieškovės teiginius, kad atsakovė gali turėti rimtų ketinimų verslą perkelti į užsienio valstybę, teismas vertino deklaratyviais ir nepagrindžiančiais atsakovės nesąžiningumo. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė jau ilgą laiką vengia atsiskaityti, tokiu būdu elgdamasi nesąžiningai, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1587-577/2020 pagal atsakovės ieškinį ieškovei ir kitiems asmenims dėl 164 067,96 Eur žalos atlyginimo. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo, dėl ko nėra pagrindo išvadai dėl atsakovės nesąžiningumo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismui nekilo abejonių dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau teismas visapusiškai neįvertino ieškinyje nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
7.2. Atsakovė iki ieškinio pateikimo turėjo tikslą išvengti apeliantės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą, o pateikus ieškinį – imtis veiksmų šiam tikslui pasiekti. Su ieškiniu pateiktame el. laiške atsakovės atstovas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas užtruks, nes atsakovė ketina į bylą įtraukti trečiuosius asmenis. Tai suponuoja išvadą, kad bylos nagrinėjimas bus sąmoningai atsakovės vilkinamas, kas sudarys jai palankias sąlygas pasirengti ir nutraukti veiklą Lietuvoje dar iki teismo sprendimo priėmimo.
7.3. Atsakovės el. laiške nurodomi pareiškimai vertintini kaip atsakovės ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti palankaus apeliantei būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad visi atsakovės akcininkai yra Ukrainos piliečiai, todėl atsakovė gali turėti rimtų ketinimų savo verslą perkelti į užsienio valstybę, taip apsunkindama apeliantei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
7.5. Atsakovė pripažįsta ir supranta, kad yra skolinga apeliantei už jos suteiktas paslaugas. Tai patvirtina atsakovės atstovo 2019 m. rugpjūčio 28 d. elektroninis laiškas. Be to, atsakovė siūlė apeliantei kartu reikšti bendrą ieškinį tretiesiems asmenims dėl neva atsakovės patirtos žalos, žadėdama tolimesnį bendradarbiavimą ir kitokią abipusę naudą. Atsakovės elgesys neatitinka geros verslo praktikos ir negali būti pripažintas sąžiningu.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. Teismas netinkamai vertino civilinės bylos Nr. e2-1587-577/2020 esmę, nes pastarojoje byloje ginčas yra kilęs ne dėl apeliantės prašomo priteisti įsiskolinimo, o dėl atsakovės neva patirtos žalos, atsiradusios dėl to, kad nebuvo vykdomas krovinio vežimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantė reikalauja atsiskaityti už tinkamai suteiktas paslaugas, kurios pradėtos teikti daugiau nei prieš metus. Atsakovė, tyčia nevykdydama sutartinių įsipareigojimų ir vengdama atsiskaityti su apeliante, elgiasi nesąžiningai.
7.7. Apeliantė didelę ieškinio sumą ir atsakovės turtinę padėtį vertino tik kaip vieną iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių, kurios turėtų būti pripažintos svarbiomis aplinkybėmis sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Didelė ieškinio suma (181 765,40 Eur) objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
7.8. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi kokio nors nekilnojamojo turto, taip pat nepagrindė, jog didelė ieškinio suma jai nėra reikšminga. Atsakovė sąmoningai teikia ne 2019 metų, o 2018 metų finansinius apskaitos dokumentus, kurie neva turėtų pagrįsti gerą finansinę padėtį. Atsakovės veikla nėra stabili, todėl atsakovė negali būti laikoma finansiškai pajėgi įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Iš finansinių dokumentų matyti, kad atsakovė turi daugiau nei 3 mln. įsipareigojimų, todėl negalima išvada apie neva gerą atsakovės finansinę padėtį. Atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų, kuriuose sprendžiami turtinio pobūdžio ginčai (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-811-565/2020).
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė nepateikė atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių dokumentų ir neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, klaidina teismą, teikdama dokumentų esmės neatskleidžiančius dokumentų fragmentus.
8.2. Apeliantė prieš atsakovę naudoja derybų metu gautą informaciją – 2019 m. rugpjūčio 28 d. laiško fragmentus, kurie neva įrodo atsakovės nesąžiningumą. Pati apeliantė elgiasi nesąžiningai, nes atskirojo skundo argumentai grindžiami dokumentų fragmentais, kurie visiškai neatspindi dokumentų esmės bei neįrodo tariamo atsakovės nesąžiningumo.
8.3. Atsakovė, bendradarbiaudama su apeliante, po gyvai vykusių derybų, elektroniniame laiške pateikė visas įmanomas, o ne planuojamas šalių pasiūlymų stiprybes, silpnybes, galimybes bei grėsmes. Be to, tretieji asmenys į bylą būtų / bus traukiami ne dėl bylos vilkinimo, o dėl galimybės į juos regresuoti.
8.4. Apeliantė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Apeliantė, teigdama apie atsakovės ketinimus perkelti verslą iš Lietuvos, nepagrįstai tapatina ribotos civilinės atsakomybės asmenį su jo akcininkais. Apeliantė daro diskriminacinę prielaidą, kad visi atsakovės akcininkai yra ne Lietuvos piliečiai ir todėl atsakovė bus nesąžininga, galimai paslėps, perkels turtą.
8.5. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovė pripažino įsiskolinimą apeliantei. Apeliantė nepagrįstai šį teiginį grindžia 2019 m. rugpjūčio 28 d. laiško fragmentais. Nepagrįstai apeliantė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su apeliante. Atsakovė yra pareiškusi ieškinį apeliantei, kurį tenkinus, ieškinyje reiškiamas reikalavimas nebus tenkintas.
8.6. Šalis ir toliau sieja verslo santykiai, dėl kurių vykdymo šalys pretenzijų neturi. Apeliantė turi duomenis apie atsakovės produkcijos padidėjusius vežimų kiekius nuo 2019 m., tačiau sąmoningai tai nuslėpdama, apsiriboja deklaratyviomis prielaidomis apie tariamą atsakovės ketinimą nebevystyti verslo Lietuvoje ir jos tariamą sunkią finansinę padėtį.
8.7. Jei teismas nutartų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prašo leisti pateikti užstatą apeliantės reikalaujamai sumai, nes arešto taikymas padarytų atsakovei žalą ir sutrikdytų mažmeninę prekybą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė turtinį reikalavimą atsakovei dėl 181 765,40 Eur sumos priteisimo, kurio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prašymo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, padavė atskirąjį skundą.
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
13. Kaip pirmiau minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nenustatė, be to, skundžiamos nutarties dalis dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo nekvestionuojama, todėl vertinama, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareikšto ieškinio tikėtinas pagrįstumas, yra pagrįsta.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
15. Apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, kad: (1) atsakovė iki ieškinio pateikimo turėjo tikslą išvengti apeliantės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, o pateikus ieškinį – imtis veiksmų šiam tikslui pasiekti; (2) atsakovės 2019 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniame laiške nurodomi pareiškimai vertintini kaip atsakovės ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti palankaus apeliantei būsimo teismo sprendimo įvykdymo; (3) atsakovės akcininkai yra Ukrainos piliečiai, todėl atsakovė gali turėti rimtų ketinimų savo verslą perkelti į užsienio valstybę, taip apsunkindama apeliantei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą; (4) didelė ieškinio suma (181 765,40 Eur) ir atsakovės turtinė padėtis pripažintinos svarbiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo; (5) atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi kokio nors nekilnojamojo turto, taip pat nepagrindė, jog didelė ieškinio suma jai nėra reikšminga. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo tesimo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti.
16. Teismo praktika dėl minėtos sąlygos aiškinimo ir taikymo jau yra pakankamai nuosekliai išplėtota ir aiški. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-505-516/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020 ir kt.).
17. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat laikosi teisės aiškinimo, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Taigi, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui (išlaikymui), ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Taigi, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti.
18. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų arba įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindžia tuo, kad: (1) atsakovė turi tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo; (2) atsakovės akcininkai yra Ukrainos piliečiai, todėl atsakovė gali turėti ketinimų savo verslą perkelti į užsienio valstybę; (3) atsakovė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų ir vengdama atsiskaityti su apeliante, elgiasi nesąžiningai. Apeliantės teigimu, atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti palankaus apeliantei būsimo teismo sprendimo įvykdymo patvirtina jos 2019 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniame laiške nurodomi pareiškimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.
19. Visų pirma, iš su ieškiniu pateikto atsakovės atstovo 2019 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio laiško ir atskirajame skunde nurodomos jo dalies, esą pagrindžiančios atsakovės nesąžiningumą, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti atsakovei priklausantį turtą. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad minėtame elektroniniame laiške atsakovė pateikė visas įmanomas, o ne planuojamas šalių pasiūlymų stiprybes, silpnybes, galimybes bei grėsmes, kurių nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės siekio išvengti apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
20. Apeliantės nesąžiningumo kaip grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui nepatvirtina ir apeliantės nurodoma aplinkybė dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei vengimo atsiskaityti su apeliante. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą. Atsakovės neatsiskaitymo su apeliante faktas savaime nereiškia, kad atsakovė nesąžiningai tą padaryti vengia, todėl ir ateityje gali vengti atsiskaityti su apeliante, juolab kad šioje byloje atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, jog ji su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutinka. Be to, tokia aplinkybė, ar atsakovė turi prievolę apeliantei sumokėti jų ieškinyje nurodytas sumas, sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Taip pat atsakovės nesąžiningumo neįrodo ir Vilniaus apygardos teisme inicijuotas atsakovės teisminis procesas apeliantei ir kitiems asmenims dėl 164 067,96 Eur žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-1587-577/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviais vertina apeliantės argumentus dėl atsakovės ketinimo savo verslą perkelti į užsienio valstybę. Vien tai, kad atsakovės akcininkai yra Ukrainos piliečiai, nesuponuoja išvados nei dėl ketinimo perkelti verslą, nei dėl turto perleidimo, juo labiau tai neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės veikla nėra stabili, todėl ji negali būti laikoma finansiškai pajėgi įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Visų pirma, šioms aplinkybėms pagrįsti nėra pateikta pakankamai įrodymų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Antra, iš VĮ Registrų centrui pateiktos atsakovės finansinės atskaitomybės už 2019 metus matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovei priklausė 2 998 345 Eur vertės turtas, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 704 134 Eur. Pateikta pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla yra pelninga, t. y. 2019 metais atsakovė gavo 204 256 Eur pelno. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Be to, vien tai, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų, kuriose sprendžiami turtinio pobūdžio ginčai, nesuponuoja išvados dėl prastos atsakovės finansinės padėties.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliantė neįrodė, kad atsakovė atliko, atlieka ar ketina atlikti kokius nors nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodomi argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.