- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-2144-864/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Stateta“, UAB „State Port Group“, V. K.
- Pareiškėjas
- V. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų UAB „Stateta“ ir UAB „State Port Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-12168-1035/2018 pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys V. K., antstolis M. D., UAB „MG Logistics“, antstolis V. Č., UAB „4Finance“, antstolis D. Š., UAB „State Port Group“, UAB „Stateta“, antstolis D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė A. S., antstolis R. V., antstolis S. M., antstolis D. S., A. U., I. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“, būtiniems poreikiams tenkinti skirti 2 170,20 Eur sumą, bankroto procedūroms atlikti patvirtinti išlaidų sąmatą 90 Eur sumai, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui. Nurodė, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė 123 833,72 Eur skola pagal pasirašytus vekselius ir pareiškėjo negalėjimas pagal vekselius vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Paaiškino, kad vekseliai buvo pasirašyti, užtikrinant UAB ,,Transvizija“ veiklą bei UAB ,,Sintepa“ veiklai stabilizuoti po sudegusio vilkiko su vežamu kroviniu. Teigė, kad iki kreipimosi pareiškėjui į teismą, kreditoriai kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Nurodė, kad nepaisant pareiškėjo pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, nėra net teorinių galimybių padengti šių skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu pareiškėjas dirba UAB ,,Gama baltic“, jo pareigos - transporto vadybininkas, darbo užmokestis 500 Eur per mėnesį bei 200 Eur gauna už automobilio nuomą. Savo ruožtu pareiškėjo turimas turtas sudaro 68 946,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, jo turimi skoliniai įsipareigojimai žymiai viršija pareiškėjo turtą ir nėra galimybės su visais kreditoriais atsiskaityti. Pareiškėjo teigimu, per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo, pareiškėjas nesudarė jokių sandorių, kurie pažeistų kreditorių teises ir kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga atsisakyti iškelti bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepime į pareiškimą prašė teismo klausimą dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, spręsti pareiškimo pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens UAB ,,Stateta port group“ atstovas prašė teismo pareiškimą atmesti.Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino šią nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad: 1) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Sintepa“ iškėlimo neįgyvendinimas nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu vertinti pareiškėjo veiksmus (neveikimą) kaip galimai pareiškėjo nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą ir tuo aspektu, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų likviduoti ir išregistruoti UAB „Transvizija“; 3) vien 2017 m. balandžio 21 d. povedybinės sutarties sudarymo faktas taip pat negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją esant nesąžiningą kreditorių atžvilgiu; 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie pareiškėjo nesąžiningumo buvimą, pastarajam byloje nepateikus įrodymų, kad ieškosi geriau apmokamo darbo ir deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį, kuria nutarė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurie sudaro 114 065,17 Eur sumą. Be to, nurodyta suma išieškoma priverstine tvarka, todėl susidarė ir vykdymo išlaidų įsiskolinimas. Teismas atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję, akivaizdžiai viršija 25 MMA (10 000 Eur).Teismas nustatė, jog pareiškėjo pajamas sudaro gaunami darbo užmokestis – 500 Eur (atskaičius mokesčius) ir nuomos mokestis už automobilį – 235 Eur (iš šios sumos išskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį), t. y. apie 700 Eur per mėnesį. Be to, pareiškėjui priklauso šis turtas: ½ dalis buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (buto vertė – 95 864 Eur) ir 390/1320 dalis žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė – 146 000 Eur) (1 t., b. l 58–62); transporto priemonė Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gamybos (1 t., b. l. 63); 1 000 vnt. UAB „Sintepa“ vadinių paprastųjų akcijų ir 2 500 vnt. BUAB „Transvizija“ vardinių paprastųjų akcijų.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pradelstų įsipareigojimų dydį ir pareiškėjo turtinę padėtį (gaunamas pajamas ir turimą turtą), konstatavo, kad pareiškėjui tenkanti pradelstų įsipareigojimų suma yra pakankamai ženkli, kurią asmuo, gaunantis apie 700 Eur kas mėnesį, esant antstolių areštuotam minėtam kilnojamajam ir nekilnojamam turtui, neturėtų objektyvių galimybių padengti pradelstus įsipareigojimus ilgus metus.Teismas nurodė, kad iš pareikėjo (jo atstovo) pateiktų įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad didžiausi pareiškėjo įsipareigojimai kilo pasiskolinant piniginių lėšų iš UAB „MG Logistics“ pareiškėjų turimų įmonių veiklai. Tam pačiam tikslui pareiškėjas skolinosi ir mažesnes sumas iš V. K. ir A. U., kurių teigimu, tai buvo 2009–2011 m. Paskolos santykiai buvo įforminami vekseliais. Teismas vertino, jog įmonių akcininko pastangos finansuoti įmonių veiklą paties pasiskolintomis piniginėmis lėšomis pati savaime nelaikytina nesąžininga veikla. Pabrėžė, jog priešingai, tai yra įprasta komercinė praktika. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iš anksto numatė, jog įmonių veikla nepasiseks ir jis negalės grąžinti pasiskolintų lėšų.Teismas patvirtino 400 Eur (keturių šimtų eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. T. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuoti asmenys UAB „Stateta“ ir UAB „State Port Group“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atsisakyti kelti V. T. bankroto bylą; priteisti apelianto UAB „State Port Group“ naudai apeliacinėje instancijoje jo patirtų išlaidų atlyginimą.Paaiškina, jog pareiškėjas V. T. į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo kreipėsi ne dėl kone dešimtmetį propaguotos skolinimosi praktikos, o akivaizdžiai su vieninteliu tikslu – išvengti per ilgus metus susikaupusių ir išaugusių skolinių įsipareigojimų vykdymo paprasčiau, jam naudingu keliu.Anot suinteresuotų asmenų, bylą nagrinėjant iš naujo, visiškai nepagrįstai buvo paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo elgesys nėra suderinamas su sąžiningai (dėl susidėjusių aplinkybių visumos) bankrutuojančio asmens elgesiu.Pažymi, jog teismas pabrėžė, kad byloje iki tol nebuvo vertintas vekselių pasirašymas kaip pagrindas nemokumui atsirasti. Susipažinus su skundžiamos nutarties argumentais, apeliantai šiuo atveju yra įsitikinę, jog nurodytos aplinkybės bylą nagrinėjant iš naujo ir vėl liko neįvertintos, o tiek, kiek buvo vertinamos, buvo įvertintos iš esmės neteisingai.Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nemokumą lėmė tos pačios ir tarpusavyje susijusios priežastys – neprotingas ir nepamatuotas rizikos vertinimo prasme verslo vykdymas. Įrodymų apie tai, kad pareiškėjas galėjo bet kuriuo momentu pagrįstai viltis ir tikėti, kad įmonių veikla atneš pelno ir (ar) stabilizuosis po krizės ar tai, kad jis turės galimybes grąžinti prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjas nepateikė. Kaip tik priešingai, tiek rašytiniais įrodymais, tiek suinteresuotų asmenų parodymais byloje buvo įrodyta, kad jau turėdamas senų pakankamai jam kaip fiziniam asmeniui didelių finansinių įsipareigojimų (skolintasi asmeniškai, tačiau naudota įmonių veikloje, taip pat ir asmeninių poreikių (buities prekių pirkimui, švenčių organizavimui), pareiškėjas tęsdamas pastaruosius ir nemažindamas jų apimties per ilgą laikotarpį (per dešimt metų) prisiėmė naujus įsipareigojimus, kurių taip galiausiai ir neįvykdė.Nurodo, jog apklausti suinteresuoti asmenys – V. K. ir A. U. patvirtino, kad pareiškėjas pinigus skolinosi seniai, vis žadėjo grąžinti, pratęsinėjo skolą (buvo perrašinėjami vekseliai), tuo tarpu per ilgą laikotarpį jokios skolos dalies negrąžino (prisiimdamas naujus skolinius įsipareigojimus prieš kitus asmenis), kol galiausiai apskritai atsiribojo nuo bet kokio bendravimo ir ėmė ignoruoti šiuos kreditorius. Kreditoriai kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir pateikė juos antstoliui priverstiniam išieškojimui. Anot suinteresuotų asmenų, toks pareiškėjo veikimas negalėjo būti laikomas sąžiningu. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog įmonei nevykdant veiklos ir esant nemokiai, tokiu būdu laiku neinicijuojant bankroto proceso, įmonės turimi įsipareigojimai kreditoriams auga ir yra sąmoningai daroma žala. Taigi dėl šių priežasčių pareiškėjo veiksmai ne tik kad galėjo būti, tačiau ir turėjo būti vertinami kaip nesąžiningi.Nesąžiningai likus keletui mėnesių iki kreipimosi į teismą pareiškėjas sudarė ir povedybinę sutartį su sutuoktine, tačiau šią aplinkybę, pastarąją sukritikavus apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš naujo vėlgi buvo atsisakyta vertinti. Juk akivaizdu, jog pareiškėjui vykdant veiklą (užsiimant verslu), skolinantis šio verslo tolimesniam vykdymui, visi tokie veiksmai buvo nukreipti į pajamų/pelno, kuris būtų naudojamas šeimos poreikiams, gavimą.Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirojo skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad tapo nemokus 2015 metais, kai nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų savo didžiausiam kreditoriui UAB „MG Logistic“ ir šis pradėjo priverstinį išieškojimą. Įsipareigojimai UAB „Stateta“ ir UAB „State Port Group“ atsirado kaip pasekmė, jog UAB „Transvizija“ dėl finansinės padėties negalėjo su nurodytomis bendrovėmis atsiskaityti už kurą, todėl pareiškėjas, kaip prievolių užtikrinimą, suinteresuotiems asmenims išdavė vekselius. Pareiškėjas išduodamas vekselius tikėjosi, jog UAB „Transvizija“ finansinė padėtis pagerės. Pareiškėjo žiniomis, suinteresuoti asmenys savo finansinius reikalavimus yra pasitvirtinę BUAB „Transvizija“ bankroto byloje, tokiu būdu, tų pačių piniginių lėšų reikalauja tiek iš BUAB „Transvizijos“, tiek iš pareiškėjo, kas pareiškėjo nuomone, nėra sąžiningas elgesys.Anot pareiškėjo, reikėtų vertinti ir kreditorių sąžiningumą skolinant pinigus ar priimant vekselius iš fizinio asmens. Suinteresuoti asmenys nepaaiškino ir nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog priimdami vekselius iš pareiškėjo buvo sąžiningi ir bent minimaliai įvertino jo galimybes savo įsipareigojimus vykdyti, ar pasidomėjo, jog pareiškėjas turi kitų kreditorių. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų slėpęs savo pajamas ar kitą turtą, vengęs bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Iš byloje esančio antstolio D. B. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš pareiškėjo yra išieškota 3 708,32 Eur UAB „Stateta“ naudai ir 1 215,06 Eur UAB „State Port Group“ naudai, kas tik patvirtina, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai yra dengiami, kiek tai leidžia finansinė padėtis.Nurodo, kad pareiškėjas yra vienintelis UAB „Sintepa“ akcininkas ir buvęs vadovas. UAB „Sintepa“ šiuo metu veiklos nevykdo, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipta. Pareiškėjas taip pat yra nurodęs, kad UAB „Sintepa“ šiuo metu negali vykdyti veiklos, nes įmonės turėtas sunkvežimis Lenkijoje veždamas prekes sudegė ir šiuo metu įmonė neturi finansinių galimybių tęsti veiklą.Pareiškėjas pažymi, jog UAB „Sintepa“ pagal teisinę formą yra uždaroji akcinė bendrovė, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį UAB „Sintepa“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl bet kuriuo atvejų Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas negalėtų būti taikomas. Be to, suinteresuoti asmenys neįrodė ir nepagrindė, jog dėl pareiškėjo nesikreipimo dėl bankroto bylos UAB „Sintepa“ iškėlimo ir pareiškėjo nemokumo yra priežastinis ryšys.Pabrėžia, jog povedybine sutartimi iš esmės susitarta dėl turto teisinio režimo ir prisiimamų prievolių po povedybinės sutarties sudarymo. Šalys aiškiai susitarė, jog turtui įgytam santuokoje taikomas įstatymu nustatytas turto režimas. Be to, šalys susitarė, jog visos prievolės nuo povedybinės sutarties sudarymo momento, yra to sutuoktinio, kurio vardu jos yra įgytos, asmeninės prievolės. Šiuo atveju, povedybine sutartimi yra susitarta dėl atskiro turto ir prievolių režimo ateityje, tokiu būdu pareiškėjo turimas turtas bei prievolės nei sumažėjo, nei padidėjo, atitinkamai kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Vien tik faktas, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta keli mėnesiai iki pareiškimo dėl bankroto iškėlimo padavimo teismui dienos, savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, bandė nuslėpti turtą ar jį išvaistyti.Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog apeliantai ginčo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, dėl ko bankroto byla jam negali būti keliama. Anot suinteresuotų asmenų, pareiškėjo nesąžiningumą šiuo atveju patvirtina aplinkybė, jog pareiškėjas nevykdė savo turimų skolinių įsipareigojimų, o juos didino toliau skolindamasis pinigus. Be to, sudarė povedybinę sutartį, kuria, anot suinteresuotų asmenų, turtas iš kurio galimas išieškojimas, atskirtas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjų sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nemokumo faktas yra konstatuotas ir atskiruoju skundu neginčijamas, todėl teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako.Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirties.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti pareiškėjo nesąžiningus veiksmus (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) arba, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra skolingas V. K. 1 013,67 Eur pagal 2013 m. balandžio 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Didžiausią pareiškėjo įsipareigojimą sudaro įsiskolinimas UAB „MG Logistics“. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. eL2-45220-592/2015 dėl kreditoriaus UAB „MG Logistics“ prašymo išduoti teismo įsakymą skolininko V. T. atžvilgiu, nurodyta, kad 2014 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. sausio 8 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo pagrindu kreditorius UAB „MG Logistics“ skolininkui V. T. suteikė paskolą 235 400,00 Lt / 68 176,55 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. U. pareiškėjui paskolino 3 781,54 Eur, kaip pats nurodė prieš 10 metų. Nagrinėjamu atveju, teisiniai santykiai, kuriais remiantis suinteresuotas asmuo grindžia pareiškėjo nesąžiningumą, šiuo atveju yra atsiradę daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Taigi, akivaizdu, jog teisiniai santykiai, kuriais remiantis suinteresuoti asmenys grindžia pareiškėjo nesąžiningumą, šiuo atveju yra atsiradę žymiai ankstesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo net teisinio pagrindo spręsti pareiškėjo (ne)sąžiningumą tarp pareiškėjo ir jo turimų kreditorių buvusių teisinių santykių kontekste. Todėl, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo galimo nesąžiningumo teisiniuose santykiuose, kurie buvo atsiradę tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad duomenys apie skolintų lėšų panaudojimą gali būti reikšmingi, sprendžiant dėl asmens, siekiančio bankroto procedūros sąžiningumo, ypač kai paskolos sutarčių sudaroma daug ir skolinamasi didelės sumos, tačiau tokių duomenų nepateikimas ar neišsamus pateikimas kartu su prašymu kelti bankroto bylą savaime nėra pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, lėmusį nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015). Šioje byloje pareiškėjas nurodė, jog jo pasiskolintos piniginės lėšos buvo skirtos finansuoti įmonių veiklą. Pareiškėjo teigimu jis tapo nemokus 2015 metais kai nebegalėjo atsiskaityti su savo didžiausiu kreditoriumi UAB „MG Logistics“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovas nurodė, jog įmonės veiklai piniginės lėšos buvo skolinamos iš suinteresuotų asmenų - V. K., UAB „MG Logistics“, A. U.. Tuo metu, kai buvo prisiimami šie įsipareigojimai, pareiškėjo padėtis buvo stabili ir aiški, todėl pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turėtą turtą, būtų padengęs turėtus įsiskolinimus. Kaip nurodė pareiškėjo atstovas viskas pasikeitė kai sudegė pareiškėjo įmonės sunkvežimis su prekėmis, kuris buvo vienintelis priklausantis įmonei nuosavybės teisėmis. Tai įtakojo naujų kreditorių atsiradimą, o būtent UAB „Stateta“ ir UAB „State Port Group“, iš kurių skolininkas ėmė kurą, tačiau negalėdamas už jį atsiskaityti, su šiais kreditoriais pasirašinėjo vekselius. Tuo metu, pareiškėjas manė, kad jo turimos įmonės veikla atsistatys.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo sąžiningumas negali būti konstatuotas, kadangi nėra byloje duomenų, jog pareiškėjas prisiėmė minėtas prievoles iš anksto neketindamas jų vykdyti. Be to, nenustatyta, jog klaidino kreditorius apie savo finansinę padėtį ar paskolų tikslus. Pažymima, jog pareiškėjas neslėpė pajamų ir iš bylos duomenų nustatyta, jog pagal galimybes buvo mėginama dengti turimus įsiskolinimus. Be to, savo atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, jog pateikti antstolio D. B. patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš pareiškėjo yra išieškota 3 708,32 Eur UAB „Stateta“ naudai ir 1 215,06 Eur UAB „State Port Group“ naudai, o tai parodo, jog pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai yra dengiami, kiek tai leidžia finansinė padėtis.Priešingai nei pažymi suinteresuoti asmenys, byloje nėra nustatyta ar įrodyta, jog pareiškėjas sąmoningais tyčiniais veiksmais leido susidaryti skoloms. Pažymima, jog pareiškėjas su pareiškimu pateikė informaciją bei duomenis reikalingus bankroto bylos iškėlimui.Pažymima, jog suinteresuoti asmenys pareiškėjo nesąžiningumą grindžia tuo, jog pareiškėjas laiku neinicijavo UAB „Sintepa“ bankroto proceso. Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad pareiškėjas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu siekdamas išvengti savo turimų įsipareigojimų vykdymo ar padidinti šių įsipareigojimų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas tokiu atveju gali būti vertinamas kaip netinkamas pareiškėjo, kaip įmonės vadovo bei akcininko, pareigų vykdymas santykiuose tarp UAB „Sintepa“ ir pareiškėjo, t. y. gali būti pagrindu spręsti apie pareiškėjo, kaip įmonės vadovo bei akcininko, požiūrį į turimą bei vadovaujamą įmonę. Savo ruožtu tokio pobūdžio pareigos neįvykdymas santykiuose tarp UAB „Sintepa“ ir pareiškėjo, savaime negali suponuoti išvados apie tai, jog pareiškėjas yra kaip asmuo nesąžiningas visuose teisiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja, kadangi tokiu būdu pareiškėjui būtų nepagrįstai apribota galimybė būti sąžiningu civilinių teisinių santykių dalyviu tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose, kuriuose pareiškėjas dalyvauja kaip fizinis asmuo bei kurie neturi jokio tiesioginio ryšio su teisiniais santykiais, atsiradusiais tarp UAB „Sintepa“ ir pareiškėjo. Taigi atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju UAB „Sintepa“ bankroto bylos neinicijavimas negali būti pagrindu vertinti pareiškėjo veiksmus (neveikimą) kaip galimai pareiškėjo nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad jo sudaryta povedybinė sutartis neturi jokios įtakos jo sąžiningumui ir nepažeidžia kreditorių interesų. Povedybinės sutarties 2 dalyje nurodyta, jog abiejų sutuoktinių susitarimu nustatomas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas, pagal kurį sutuoktinės I. T. ar sutuoktinio V. T. turtas, įsigyjamas nuo šios sutarties sudarymo momento, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turtui įgytam nuo santuokos sudarymo (1986-08-23) iki šios sutarties įsigaliojimo taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatos dėl turto nuosavybės formos ir turto teisinio režimo (t. y. įstatymo nustatytas turto režimas) (Povedybinės sutarties 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjo ir sutuoktinės 2017 m. balandžio 21 d. povedybinė sutartis ar jos dalis nėra teismine tvarka nuginčyta kaip pažeidžianti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorių turtinius interesus, todėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra pagrindo teigti, kad sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia pareiškėjo kreditorių interesus ar kitaip sumažina jų galimybes susigrąžinti skolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pats faktas apie tokios sutarties sudarymą nesuponuoja vienareikšmiškos išvados apie pareiškėjo nesąžiningumą. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas galimai buvo nemokus jau žymiai anksčiau negu sudaryta povedybinė sutartis, dėl ko akivaizdu, jog tokio pobūdžio sutarties sudarymas negalėjo turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui, dėl ko laikytina, jog 2017 m. balandžio 21 d. povedybinės sutarties sudarymo faktas negali būti laikomas aplinkybe, liudijančia apie pareiškėjo nesąžiningumą.Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Šioje byloje suinteresuoti asmenys savo nurodytas aplinkybes grindžia tik teiginiais ir išsakyta nuomone, tuo tarpu nepateikia jokių, savo išreikštą poziciją pareiškėjo atžvilgiu, pagrindžiančių įrodymų ar duomenų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nagrinėjamu atveju, neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo dabartiniu metu gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorių reikalavimų sumos. Iškėlus bankroto bylą, bus rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiks tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnis 3 dalis). Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto iškėlimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
suinteresuotų asmenų UAB „Stateta“ ir UAB „State Port Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-12168-1035/2018 atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.