Utenos apylinkės teismo nutarimas

2017-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-38-958/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
II-38-958/2017
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00289-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Pažeidėjas
J. B.
Advokatai
Algirdas Matulis
Kategorijos
Byla dėl skundo administracinio nusižengimo bylojeNr. II-38-958/2017
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00289-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 21 d.Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Renatai Šapokienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B., jos atstovui advokato padėjėjui Algirdui Matuliui,

nutarimą priėmusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,

išnagrinėjusi J. B. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2017 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2017 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį paskirta administracinė nuobauda - 16,00 EUR bauda už tai, kad ji nuo 2017-10-09, 13.10 val., iki 2017-10-09, 16.00 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydama įstatymų numatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadariusi esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba visuomeninėms organizacijoms, bendroje dalinės nuosavybės teise priklausančioje namo, užrakinusi garažo ir neduodama nuo jų raktų, apribojo G. B. teisę patekti į garažą ir naudotis bei disponuoti šiais namo esančiais statiniais, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 punkto nuostatas. Sprendimas Lietuvos Respublikos vardu (duomenys neskelbtini) pareiškėjų G. B. ir J. B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Pagal LR CPK 150 str., 259 str., 263-268 str., 270 str., 541 str. nuosprendis, kad G. B. atitenka 171/1000 dalis gyvenamojo namo, 8/100 dalis kiemo statinių, ½ kiemo statinių. G. B. disponuos bendrai garažu, nepažeisdami vieno ir kito teisių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. savo skunde prašo nutarimą panaikinti ir nurodo, jog tyrėjas nutarime nenurodo, kokiomis ir kieno nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis remiasi priimdamas nutarimą, nutarime išdėstyta pažeidimo esmė visiškai neatitinka tikrovės ir faktų, tyrėjas, priimdamas nutarimą rėmėsi išskirtinai tik G. B. pareiškimu ir jo parodymais, tačiau visiškai ignoravo pareiškėjos (J. B.) paaiškinimus. Nurodo, jog tyrėjas turėjo aiškiai nurodyti, kokią savavališką tikrą ar tariamą savo teisę vykdė pareiškėja ir kokių nesilaikė įstatymų ar sprendimo punktų ir kuo tai pasireiškė, t. y. turėjo nurodyti priežastinį ryšį tarp pareiškėjos veiksmų ar neveikimo nevykdant įstatymų. Be to, priešingai nei nurodyta nutarime prie lengvinančių aplinkybių, pareiškėja iš karto nesutiko su nutarimą priėmusios institucijos sprendimu skirti baudą bei padarytomis išvadomis apie padarytą administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius atsiliepime nurodė, jog skunde J. B. pateikia įvykio aplinkybes, paremtas jos pačios samprotavimais, tačiau jos nurodytos aplinkybės yra prieštaraujančios administracinio nusižengimo byloje surinktiems įrodymams bei nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, prašo skundo nepatenkinti ir palikti galioti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn trauktina J. B. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, nurodė, jog jos ir G. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) metais. Po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas padalintas lygiomis dalimis, tačiau visą laikotarpį po santuokos nutraukimo bendrąja nuosavybe ji rūpinosi viena. G. B. nebuvo išreiškęs valios patekti į bendras patalpas, taip pat nereiškė pastabų, pretenzijų, jog negali patekti į bendras patalpas. 2017-10-09 ji grįžusi namo rado išlaužtas garažo duris, garaže buvo G. B. ir pašaliniai asmenys. G. B. pats turėjo raktą nuo antrų garažo vartų, kur stovi jo automobilis ir pats galėjo įeiti į garažą. Dėl to ji iškvietė policiją. Tačiau policijos pareigūnai G. B. atžvilgiu teiseną nutraukė, tačiau dėl savavaldžiavimo paskyrė jai nuobaudą. J. B. teigimu, G. B. nesitarė su ja dėl to, jog 2017-10-09 atvažiuos išsivaryti automobilį.

Analogiškas įvykio aplinkybes J. B. nurodė pareiškime bei pateikė garažo rakto nuotraukos kopiją (b.l. 9-12).

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su J. B. yra išsituokęs apie 8 metus, po santuokos turtą pasidalijo taikiu būdu. Garažas buvo padalintas lygiomis dalimis. 2017-10-09 negalėjo patekti į garažą, nes spynos buvo pakeistos, o raktų jam J. B. neduoda. Jis išstūmė iš kitos namo pusės esančias duris, pateko į garažo vidų ir atidaręs garažo duris norėjo išsivaryti garaže stovėjusį, jam priklausantį automobilį. Tuo metu grįžo J. B., pamatė išlaužtas duris ir iškvietė policiją. Jis buvo informavęs J. B. dieną prieš tai, jog atvažiuos pasiimti mašinos. Jam tąkart nepavyko surasti traliuko, kuris galėtų ištempti jo automobilį iš garažo ir jis sutartą dieną neatvažiavo pasiimti automobilio. 2017-10-09 J. B. jis neskambino, nesakė, jog atvažiuos, bandė skambinti sūnui, bet jis neatsiliepė. Dėl patalpų naudojimosi tvarkos į teismą nesikreipė.

Liudytojas G. B. apklausos metu bei pareiškime taip pat nurodė, jog minėtą dieną negalėjo išsivaryti automobilio, J. B. jam neatrakino garažo, dėl ko jis išstūmė duris (b.l. 5).

Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-10-09 G. B. prašymu atvažiavo į jo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), kur turėjo iš garažo išvežti G. B. automobilį. Kaip G. B. pateko į garažą nežino. Grįžusi J. B. pradėjo bartis, tą dieną mašinos iš garažo neišvarė, buvo atvykusi policija. G. B. jam aiškino, jog su J. B. buvo sutaręs, jog atvažiuos paimti mašinos iš garažo, bet buvo uždaryta ir jis išstūmė duris. Pats pokalbio tarp J. B. ir G. B. negirdėjo.

Analogiškas įvykio aplinkybes N. M. nurodė apklausos protokole (b.l. 10).

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Matė pro langą, kad buvo praviros garažo durys, lauke stovėjo sūnus G. B. ir jo draugas. Išėjus į lauką buvo atvažiavę policijos pareigūnai, pats jokio konflikto nematė. Suprato, jog sūnus buvo atvažiavęs pasiimti iš garažo savo automobilio, išlaužtų durų nematė. Jo teigimu, sūnus G. B. turi raktus nuo garažo, gali į jį patekti.

Iš Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-1(duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog G. B. ir J. B. santuoka nutraukta, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią santuokoje G. B. ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2001-10-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DM-7444 pagrindu įgytas nekilnojamas turtas – 337/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16/100 dalių kiemo statinių (takai, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinamas taip, kad J. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka 166/1000 dalys gyvenamojo namo, G. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka 171/1000 dalys gyvenamojo namo, o taip pat kiekvienam atitenka po 8/100 dalis kiemo statinių (takai, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir po ½ dalį kiemo statinių (rezervuaro) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); <...>. J. B. ir G. B. po santuokos nutraukimo naudosis, valdys ir disponuos bendrai garažu, pažymėtu indeksu G-2, ir patalpomis, pažymėtomis P-4, P-5. Šiomis išvardintomis patalpomis pareiškėjai naudosis nepažeisdami vienas kito teisių ir mokės komunalinius mokesčius ir kitus priklausančius mokėjimus bendrai (b.l. 7-9).

Iš 2017-11-10 Utenos apskrities VPK nutarimo matyti, jog administracinio nusižengimo teisena G. B. atžvilgiu pagal ANK 518 str. nutraukta (b.l. 20).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas, konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.

Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė suponuoja išvadą, jog teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog tarp buvusių sutuoktinių yra kilęs ginčas dėl bendro turto naudojimosi tvarkos. G. B. savo pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodo, jog su J. B. nuolat konfliktuoja, jis negali patekti į bendras patalpas, tačiau dėl turto naudojimo tvarkos nustatymo į teismą nesikreipė. Be to, kaip nurodė G. B. teismo posėdžio metu, jis dėl mašinos išsivarymo iš garažo su J. B. bendravo tik 2017-10-08, tačiau tą dieną atvykti negalėjo. 2017-10-09 su J. B. nesitarė, su ja tą dieną dėl automobilio išvarymo nebendravo. Akivaizdu, jog J. B. 2017-10-09 negalėjo žinoti, jog J. B. planuoja atvažiuoti pasiimti automobilio. G. B. atvyko J. B. būnant darbe, tuo metu namo patalpos buvo užrakintos. Laikyti, jog J. B. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis savavaldžiavo, neleido naudotis bendro naudojimo patalpomis, negalima. Teismas laiko, jog šiuo konkrečiu atveju tarp J. B. ir G. B. kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka nusistatant bendro turto naudojimosi tvarką ir jokiu būdu negalima taikyti administracinės teisės normas, o J. B. elgesį vertinti kaip administracinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2017 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. B. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. B. skundą tenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2017 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį J. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Latožienė