Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia šiais argumentais.

Nurodo, kad 2022 m. kovo 15 d. ŠRATC mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiuose, sąvartyno teritorijoje, ŠRATC priklausantis teleskopinis krautuvas KRAMER KT 457, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Krautuvas), vairuojamas ŠRATC darbuotojo traktorininko-mašinisto G. U., važiuodamas atbuline eiga kliudė ir sužalojo už krautuvo ėjusį ŠRATC pagalbinį darbininką M. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė (toliau – Nelaimingas atsitikimas). Apie Nelaimingą atsitikimą darbe ŠRATC nedelsiant pranešė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritoriniam Šiaulių skyriui, kuris pradėjo nelaimingo atsitikimo tyrimą (toliau – Tyrimas). Tyrimas užbaigtas surašius 2022 m. balandžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (toliau – Aktas).

Aktu nustatyta Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis bei nustatyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Akte nurodyta, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje (atliekų rūšiavimo sandėlyje), darbdavį atstovaujantis asmuo nei jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų ir kt. Akte taip pat nurodyta, kad „tyrimo metu nustatyta, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos“, dėl ko buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalis. Tokia išvada buvo padaryta, kadangi Tyrimo metu A. Z. paprašius pateikti darbo saugos pažymėjimą, jis jo nepateikė.

Jau pasibaigus Akto apskundimo terminui, A. Z. atnešė ir pateikė ŠRATC 2010 vasario 18 d. jam išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 (toliau – Darbų saugos pažymėjimas). ŠRATC, būdamas įsitikinęs, kad ši aplinkybė yra reikšminga Nelaimingo atsitikimo darbe Tyrimui ir išvadoms, pateikė prašymą skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir įvertinti naujai paaiškėjusią aplinkybę.

Inspektorius atliko papildomą tyrimą ir 2022 m. spalio 24 d. priėmė papildomo tyrimo aktą (toliau – Papildomo tyrimo aktas). Papildomo tyrimo aktu Tyrimo išvados iš esmės nepakeistos – nustatyta, kad ŠRATC darbdavį atstovaujantis asmuo direktorius Ž. Š. neužtikrino vidinės kontrolės, kaip saugiai ir sveikatai nekenksmingai organizuojami bei vykdomi atliekų rūšiavimo darbai. Papildomo tyrimo metu nenustatyta, kad darbdavį atstovaujantis asmuo būtų konkrečiai pavedęs darbdavio įgaliotam asmeniui (Atliekų skyriaus viršininkui A. Z. ar kt.) įvertinti profesinę riziką vykdant darbus Atliekų skyriuje.

ŠRATC nesutiko su Papildomo tyrimo aktu ir atsisakė jį pasirašyti bei pateikė Papildomo tyrimo akto nepasirašymo motyvus.

2022 m. gruodžio 6 d. Atsakovas, vadovaudamasis VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistų 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktomis išvadomis Nr. EVD-110 (toliau – Išvados), priėmė Sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ darbuotojas 3 M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo (toliau – Sprendimas). Sprendimu nustatyta, kad Papildomo tyrimo aktas yra pagrįstas ir laikytinas Tyrimo dalimi. Sprendimas ŠRATC įteiktas 2022 m. gruodžio 7 d. ŠRATC su Papildomo tyrimo aktu bei Sprendimu nesutinka.

Sprendimu nepagrįstai patvirtinta, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos darbdavio, o ne padalinio vadovo kompetencijai. Išvadose, kurios yra Sprendimo pagrindas, konstatuota, kad nėra pagrindo keisti Akte įvardintų Nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, kadangi ne padalinio vadovo, o darbdavio (darbdavį atstovaujančio asmens) kompetencija buvo įvertinti galimas rizikas, kurios atsiranda, kai transporto priemonė ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje. Akto 10 p. nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys.

Kaip matyti, Aktu VDI sprendė, jog rizikos darbuotojų saugumui neįvertino nei darbdavį atstovaujantis asmuo, t. y. ŠRATC direktorius, nei jo įgalioti asmenys. Su tokia išvada nesutinka. Atsakovas neįvertino aplinkybės, kad darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) visas savo funkcijas, kiek tai susiję su darbuotojų saugumu, buvo pavedęs atlikti įgaliotam kompetentingam asmeniui, todėl būtent įgaliotas asmuo turėjo įvertinti galimas rizikas ir užtikrinti darbuotojų saugumą. Nors Tyrimo metu buvo vertinama ŠRATC struktūra, darbų joje organizavimas ir atsakingų asmenų kompetencija darbo saugos klausimais, tačiau buvo padarytos neteisingos išvados dėl ŠRATC viduje nustatytų kompetencijų darbuotojų saugumo klausimais. ŠRATC turi aiškią struktūrą, kurią sudaro penki padaliniai. Nelaimingas atsitikimas įvyko ŠRATC Gamybos padalinio Atliekų tvarkymo skyriuje. Gamybos padalinio vadovas Nelaimingo atsitikimo metu buvo T. B., o ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50.5 p. numato, kad gamybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą. T. B. turėjo darbų saugos pažymėjimą, išduotą dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Tai reiškia, kad T. B. turėjo reikiamą kvalifikaciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, jo kompetencija buvo patikrinta ir atsakomybė jam perduota tinkamai. Gamybos padalinio struktūrinis padalinys yra Atliekų tvarkymo skyrius (kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas), taigi turi būti vertinama šio padalinio viršininko, kuris tuo metu buvo A. Z., pareigų vykdymas. A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 21 punktas numato Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas vykdo darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 27.1 punktas numato, kad viršininkas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą. Papildomo tyrimo akte, kuris Sprendimu bei Išvadomis pripažintas pagrįstu, nurodyta, kad darbdavio įgaliotam asmeniui pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones turi būti įforminamas konkrečiai įvardijant, t. y. nevartojant abstrakčių išsireiškimų, tokių kaip „užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą“, „atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą“, bet įvardijant už ką konkrečiai atsakingas. Su tokia Papildomo tyrimo akto išvada pareiškėja visiškai nesutinka, nes A. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą. Visiškai aišku, kad A. Z. nustatytas funkcijų vykdymas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje apima pareigą imtis maksimalių priemonių, kad MBA vykdomi darbai būtų atliekami saugiai. Profesinės rizikos vertinimas vykdant darbus Atliekų skyriuje taip pat apima funkcijų vykdymą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl atskiro tokios pareigos išskyrimo pareiginiuose nuostatuose ar kituose dokumentuose reikalavimas yra perteklinis. Taigi, ŠRATC direktorius Ž. Š. savo funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje buvo perdavęs kompetentingiems padalinių vadovams, t. y. Gamybos vadovui, kuris šias funkcijas perdavė Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkui. Atsakovas neteisingai nustatė, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos ne padalinio vadovo, bet darbdavio kompetencijai. Darbai buvo organizuojami tinkamai, padalinių ir struktūrinių padalinių vadovų kompetencijos aiškiai paskirstytos, todėl Akto 10 p. išvada apie netinkamą darbų organizavimą privalo būti panaikinta.

Struktūrinio padalinio vadovo kompetencija buvo patikrinta, jo Darbų saugos pažymėjimo pateikimas turėjo esminę reikšmę Tyrimo išvadoms. Tiek Papildomo tyrimo akte, tiek Išvadose, kuriomis yra paremtas Sprendimas, nustatyta, jog Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto Tyrimo medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 p. nurodytų Nelaimingo atsitikimo priežasčių. A. Z. pateikus 2010 vasario 18 d. išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 paaiškėjo, kad A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. A. Z. taip pat turi ir 2015 vasario 23 d. Priešgaisrinės saugos pažymėjimą Nr. 60. Darbų saugos pažymėjimas išduotas A. Z. yra neterminuotas, galiojantis, todėl Akte buvo padaryta neteisinga išvada, kad A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos. Iš pateikiamų dokumentų akivaizdu, kad A. Z. žinios ne tik patikrintos, bet ir įvertintos teigiamai. Atitinkamai, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes nėra pagrindo Akte konstatuoti, jog buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ir nepažeista to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalis. Kadangi pagal Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginius nuostatus A. Z. vykdė darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir jis atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą, o jo žinios darbų saugos ir sveikatos srityje buvo patikrintos, atliekant Papildomu tyrimu turėjo būti vertinama išimtinai A. Z. kaip Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareigų vykdymą užtikrinant darbuotojų saugą. Sprendimu nieko nepasisakyta dėl Papildomo tyrimo akte keliamų abejonių dėl (duomenys neskelbtini)kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo srityje. Tokios abejonės yra nepagrįstos, nes A. Z. 2010 vasario 18 d. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892, t. y. A. Z. gali dirbti (vadovauti) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. Papildomo tyrimo akte nurodyta, kad A. Z. netobulino savo kompetencijos, nors vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais (toliau – Nuostatai) darbdavių įgaliotų asmenų kompetencijos tobulinimo trukmė per 5 metus turi būti ne trumpesnė kaip 50 valandų. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta, kad A. Z. ŠRATC buvo įdarbintas tik 2022 m. sausio 6 d., t. y. jokie kompetencijos tobulinimo reikalavimai nebuvo pažeisti, nes reikalavimas nustatytas 5 metų laikotarpiui, kuris Nelaimingo atsitikimo metu nebuvo suėjęs. Taigi, nebuvo jokio pagrindo Sprendimu palikti galioti Akto 10 p. nurodytą išvadą, kad darbai ŠRATC buvo organizuojami netinkamai.

Nei Tyrimo, nei Papildomo tyrimo metu nebuvo atsižvelgta, kad ŠRATC ėmėsi visų reikalingų priemonių Nelaimingam atsitikimui išvengti, Sprendime apie šias aplinkybes neužsimenama.

Pirma, Krautuvą vairavęs asmuo turėjo reikiamą kompetenciją ir buvo apmokytas saugiai elgtis su Nelaimingą atsitikimą sukėlusia transporto priemone. 2022 m. kovo 15 d. teleskopinį krautuvą Kramer, kuris mirtinai sužalojo M. V., vairavo ŠRATC darbuotojas G. U., kuris turi visas reikiamas kvalifikacijas krautuvui vairuoti (Pažymėjimo Nr. G Nr. 407970, jis pridėtas ir prie Akto priedų). 2022 m. vasario 10 d. įsakymu ŠRATC direktorius Ž. Š. patvirtino ŠRATC Atliekų tvarkymo skyriaus traktorininko – mašinisto pareiginius nuostatus, su kuriais G. U. pasirašytinai susipažino 2022 m. vasario 22 d. Pareiginių nuostatų 14 p. ir 32 p. nurodo, kad traktorininkas – mašinistas privalo laikytis darbų saugos, gaisrinės saugos bei civilinės saugos reikalavimų. 2022 m. vasario 28 d. G. U. pasirašytinai buvo supažindintas su krautuvo KRAMER KT457 naudojimosi instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios dėl ŠRATC nežinomų priežasčių VDI Tyrimo metu nevertino. Instrukcija turi visą skyrių, skirtą saugai, saugūs darbo metodai yra smulkiai aprašyti, darbdavys pasirašytinai su Instrukcija supažindino darbuotoją G. U..

Antra, pats nukentėjusysis M. V. buvo patyręs darbuotojas, kuris pasirašytinai buvo supažindintas su saugos reikalavimais atliekant darbus automobilių kelių važiuojamose juostose, o jo pareiginių nuostatų 15 p. taip pat numatė pareigą pagalbinius darbus atlikti laikantis saugos reikalavimų. M. V. pasirašytinai buvo susipažinęs su darbuotojų saugos instrukcijomis 1A ir GS1 (visa tai matosi iš Akto priedų, tačiau Akte tinkamai neįvertinta), todėl Nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl jo netinkamų veiksmų.

Trečia, visiškai nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ŠRATC atstovaujantis asmuo ne tik kad funkcijų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje vykdymą Atliekų tvarkymo padalinyje buvo pavedęs padalinio viršininkui, bet papildomai buvo sudaryta sutartis su UAB ,,Darbų saugos projektai“ dėl Darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo (toliau – DSS Sutartis). DSS Sutarties techninės specifikacijos 1 p. numatė, kad UAB Darbų saugos projektai teikiamos paslaugos apima visas paslaugas, kurių teikimą Lietuvos Respublikos teisės aktai priskiria darbuotojų darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms, įskaitant gaisrinės ir civilinės saugos klausimus. DSS Sutarties techninės specifikacijos 10 p. numatė sąrašą paslaugų, kurias apima ir teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojų profesinės rizikos vertinimo atlikimas ir kontrolė įstaigoje (10.8 p.). Tai reiškia, kad ŠRATC atstovaujantis asmuo direktorius Ž. Š. dėjo maksimalias pastangas, kad ŠRATC ir jo padaliniuose būtų užtikrinta darbų sauga. Nelaimingo atsitikimo metu Atliekų tvarkymo padalinyje už darbuotojų saugą buvo atsakingas padalinio viršininkas A. Z., kuriam vadovavo gamybos vadovas T. Bielskis, taip pat sudaryta DSS Sutartis, todėl Papildomo tyrimo išvada, numatanti, jog Ž. Š. neužtikrino vidinės kontrolės, kad būtų saugiai ir sveikatai nekenksmingai organizuojami bei vykdomi atliekų rūšiavimo darbai, yra naikintina.

Pareiškėja papildomai rėmėsi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės pranešimu apie tai, kad dalis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08882-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2022-03-15, 2022-08-30 priimtu nutarimu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08882-22 tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį (dėl neatsargaus gyvybės atėmimo). Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas buvo dėl tos priežasties, nes nubuvo nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų.

Taip pat iš atsakovės pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad byloje nėra pateiktas pareiškėjos prieš nelaimingą atsitikimą atliktas Profesinės rizikos vertinimas 2019 m. Nors rizika buvo vertinta kituose padaliniuose, lygiai tokiu pačiu principu buvo veikiama ir Nelaimingo atsitikimo vietoje – mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginyje. Iš po Nelaimingo atsitikimo atlikto 2022 m. rizikos vertinimo matyti, kad rizikos šalinimo priemonės darbuotojams, kai transporto priemonė juda atbuline eiga, yra tos pačios, kurias įgyvendino ŠRATC Nelaimingo atsitikimo metu. Tai yra, transporto priemonėse įdiegta atbulinės eigos signalizavimo priemonė, darbuotojams draudžiama būti pavojingoje zonoje.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo nesutikimą su skundu grindžia šiais argumentais.

Įvykis darbe įvyko 2022 m. kovo 15 d., kai ŠRATC priklausantis teleskopinis krautuvas KRAMER KT 457, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – krautuvas), vairuojamas ŠRATC darbuotojo traktorininko-mašinisto G. U., ŠRATC Atliekų tvarkymo padalinyje mechaninio apdorojimo įrenginiuose (toliau – MBA įrenginiai), važiuodamas atbuline eiga kliudė ir sužalojo už krautuvo ėjusį ŠRATC pagalbinį darbininką M. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Įvykį darbe ištyrė ir 2022 m. balandžio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 (toliau – Aktas) surašė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. Š. (toliau – Inspektorius).

Inspektorius Akte aprašė įvykio darbe aplinkybes ir Akto 10 punkte įvardijo įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

VDI 2022 m. rugsėjo 6 d. gavo ŠRATC prašymą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo skyrimo“ (toliau – Prašymas), kuriame buvo prašoma Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu buvo mirtinai sužalotas ŠRATC pagalbinis darbininkas M. V., tyrimą. Pareiškėjas Prašyme teigė, kad Akte nurodyta, jog įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad ŠRATC Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos, dėl ko buvo pažeista DSSĮ 11 straipsnio 2 dalis bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjo teigimu, jau pasibaigus Akto apskundimo terminui (30 kalendorinių dienų), A. Z. atnešė ir pateikė ŠRATC 2010 vasario 18 d. jam išduotą Darbų saugos pažymėjimą B Nr.304892 (toliau – Darbų saugos pažymėjimas). Pareiškėjas manė, kad ši aplinkybė yra reikšminga įvykio darbe tyrimui, galinti pakeisti Akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ir todėl Pareiškėjas prašė skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir įvertinti naujai paaiškėjusią aplinkybę.

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) skyriaus specialistai išnagrinėjo Pareiškėjo pateiktą Prašymą ir 2022 m. rugsėjo 29 d. VDI DSS skyriaus specialistai pateikė savo išvadas Nr. EVD-93, kuriose konstatavo, kad A. Z., kuris įvykio darbe metu vykdė Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareigas, Darbų saugos pažymėjimo atsiradimas yra nauja teisiškai reikšminga aplinkybė, kurią būtina įvertinti tiriant šį įvykį darbe ir siūlė skirti įvykio darbe papildomą tyrimą, kurio metu būtų įvertintos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės bei patikslintos teisiškai reikšmingos įvykio darbe aplinkybės.

2022 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė įsakymą Nr. EV-282, dėl įvykio darbe papildomo tyrimo, kuriuo įpareigojo įvykio darbe papildomą tyrimą atlikti VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių A. Š..

Papildomo tyrimo metu Inspektorius išnagrinėjo naujai atsiradusias aplinkybes ir 2022 m. spalio 24 d. surašė „Įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagalbiniam darbininkui M. V., papildomo tyrimo aktą“ (toliau – Papildomo tyrimo aktas), kuriuo padarė Akto papildymus. Tyrėjas papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas). VDI DSS skyriaus specialistai, atlikdami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, įvertino Pareiškėjo Prašyme išsakytus argumentus dėl nesutikimo su Akte nurodytomis įvykio darbe aplinkybėmis ir įvardintomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, susipažino su Papildomo tyrimo aktu, papildomo tyrimo metu Inspektoriaus surinkta papildoma medžiaga ir 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė „Išvadas dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (toliau – Išvados), kurių pagrindu 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo (toliau – Sprendimas), kuriuo pripažino, kad įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais.

Inspektorius, įgyvendindamas Nuostatų 29 punkto 1 dalies reikalavimą, nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, Akto 4 punkte, kurį papildė Papildomo tyrimo akte, išsamiai aprašė įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., aplinkybes, kurias Inspektoriui pavyko nustatyti.

Inspektorius, įvardindamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo ŠRATC MBA įrenginiuose. Inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe priežastį įvardindamas „netinkamas darbų organizavimas, darbuotojo buvimas transporto judėjimo zonoje“, nurodo, kas lėmė, kad buvo dirbama tokiomis sąlygomis ir susidarė tokia situacija, kad krautuvo vairuotojas nepastebėjo pėsčiojo darbuotojo ir jį mirtinai traumavo. Tokiomis nesaugiomis sąlygomis buvo dirbama todėl, kad nei darbdavį atstovaujantis asmuo, nei jo įgalioti asmenys neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų.

Pažymi, kad profesinės rizikos vertinimas nėra vien formalus procesas, kurį atlikti reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Profesinės rizikos vertinimas yra pagrindinis instrumentas, kurio pagalba darbdavys užtikrina, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir nežalodami savo sveikatos, todėl labai svarbu, kad profesinės rizikos vertinimas būtų atliktas tinkamai. Jeigu profesinės rizikos vertinimas nėra atliktas tinkamai, ar tuo labiau neatliktas visai, t. y. nėra identifikuoti visi pavojai ir rizikos veiksniai su kuriais susiduria ar gali susidurti darbuotojai darbo vietose, neįvertinta kokią riziką jie kelia, nenumatytos tinkamos prevencinės priemonės, užtikrinančios, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojų ir rizikos veiksnių, neįmanoma tinkamai parengti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojamas darbuotojas. Šiuo atveju darbuotojai, dirbantys MBA įrenginiuose buvo instruktuojami, tačiau kadangi instrukcijos buvo parengtos neįvertinus rizikos, darbuotojai dirbo neturėdami pilnos ir tikslios informacijos kaip tai atlikti saugiai.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – PRV nuostatai), reikalavimais ir nurodė, jog profesinės rizikos vertinimas yra nuoseklus ir jeigu įmonėje yra daug įvairių profesinės rizikos veiksnių, prie kokių priskiriama ŠRATC, gana sudėtingas procesas. Kad tinkamai atlikti profesinės rizikos vertinimą reikalingi žmogiškieji ir materialiniai resursai, todėl įstatymo leidėjas pareigą organizuoti šio labai svarbaus saugaus darbo užtikrinimui elemento įgyvendinimą yra pavedęs darbdavį atstovaujančiam asmeniui, kuris yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą bendrąja prasme (DSSĮ 11 str. 1 d.) ir valdo resursus, kurie leidžia tai įgyvendinti. Jeigu nėra atliktas profesinės rizikos vertinimas pasiekti, kad darbo vietose būtų dirbama saugiai, suteikiant bendro pobūdžio pavedimus padalinių vadovams, kaip tai buvo padaryta ŠRATC MBA įrenginiuose, yra neįmanoma.

Pažymi, kad darbo vietose, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo dirbama ypatingai pavojingomis sąlygomis. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad MBA įrenginiuose savaeigės transporto priemonės ir darbuotojai juda toje pačioje darbo erdvėje ir akivaizdu, kad savaeigės transporto priemonės kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai ir ši rizika turi būti įvertinta ir numatytos bei įgyvendintos atitinkamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo judančių mechanizmų.

DSSĮ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo yra atsakingas už rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, todėl jis turi pats organizuoti ar pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Inspektorius įvykio darbe tyrimo metu nustatė, kad rizikos vertinimas ŠRATC ir jos padaliniuose atliktas 2019 m., tačiau darbo vietose įrengtose MBA įrenginiuose rizikos vertinimas iki nelaimingo atsitikimo darbe nebuvo atliktas. Darbdavį atstovaujantis asmuo neorganizavo MBA įrenginiuose esančių darbo vietų rizikos vertinimo ir nepavedė organizuoti įgaliotiems asmenims. Inspektorius, aprašinėdamas įvykio darbe aplinkybes, nurodė, kad darbdavį atstovaujantis asmuo suteikė tam tikrus įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje padalinių vadovams, taip pat ir padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovui, tačiau Inspektorius atkreipė dėmesį į padalinių vadovams suteiktų įgaliojimų nekonkretumą, kaip to reikalaujama DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje. Darbdavį atstovaujantis asmuo nepavedė atitinkamų padalinių vadovams organizuoti profesinės rizikos vertinimą jų vadovaujamuose padaliniuose, kas reiškia, kad šią pareigą pasiliko sau. Tokiu būdu profesinės rizikos vertinimo neorganizavimas MBA įrenginiuose tapo priežastimi įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, o tai yra darbdavį atstovaujančio asmens kompetencijos klausimas.

Dėl struktūrinio padalinio vadovo kompetencijos ir Darbų saugos pažymėjimo pateikimo reikšmės nurodė, kad atliekant pirminį įvykio darbe tyrimą, Inspektorius nustatė, kad mirtiną traumą patyręs ŠRATC darbuotojas M. V. dirbo įmonės padalinyje Atliekų apdorojimo skyriui priklausančiuose MBA įrenginiuose, kurie yra kitoje vietoje ir kuriam vadovavo A. Z.. Darbdavį atstovaujantis asmuo Atliekų apdorojimo skyriaus viršininką A. Z. įgaliojo planuoti ir organizuoti skyriaus darbą ir taip pat vykdyti vadovaujamo skyriaus darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje bei paskyrė atsakingu už „darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą arba blogą vykdymą“. Kadangi pirminio tyrimo metu darbdavys nepateikė Inspektoriui Atliekų apdorojimo skyriaus viršininko A. Z. pažymėjimo, patvirtinančio, kad atsakingo asmens žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais yra patikrintos, Inspektorius Akte konstatavo, kad „Atliekų apdorojimo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos.“

Papildomo tyrimo metu Inspektorius išnagrinėjo naujai atsiradusias aplinkybes ir surašė Papildomo tyrimo aktą, kuriuo padarė Akto pakeitimus ir papildymus. Inspektorius papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas). Papildomo tyrimo metu Tyrėjas įvertino pareiškėjo Prašyme keliamus argumentus dėl atsiradusio Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo. Inspektorius išnagrinėjo A. Z., kaip Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko, pareigas ir atsakomybę užtikrinant saugų darbą jo vadovaujame padalinyje, taip pat įvertino Darbų saugos pažymėjimo reikšmę vykdant padalinio vadovo funkcijas. Inspektorius atkreipė dėmesį į tai, kad A. Z. darbdavys (ŠRATC) vykdo atliekų tvarkymo ir šalinimo ekonominę veiklą, o A. Z. 2010 m. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 suteikia teisę vykdyti darbuotojų saugos ir specialisto funkcijas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose.

Inspektorius, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su atsiradusiu A. Z. Darbų saugos pažymėjimu, Papildomo tyrimo akte konstatavo, kad Akto 10 punkte įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys lieka nepakeistos, kadangi, Inspektoriaus vertinimu, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl priežasčių, kurios priskiriamos ne padalinio vadovo, bet darbdaviui atstovaujančio asmens kompetencijai, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo MBA įrenginiuose neįvertino galimos rizikos, kuri atsiranda, kai transporto priemonė (teleskopinis krautuvas) ir darbuotojai juda toje pačioje darbo vietoje, nenustatė ir neparinko saugių darbo metodų, kad transporto priemonės manevravimo zonoje nebūtų darbuotojų.

Tiek Papildomo tyrimo akte, tiek Išvadose, kuriomis yra paremtas Sprendimas, nustatyta, jog Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo pateikimas papildo atlikto įvykio darbe medžiagą, tačiau nesudaro pagrindo keisti Akto 10 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nes esminė priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe yra tai, kad nebuvo įvertinta rizika, kad MBA įrenginiuose toje pačioje erdvėje juda sunkios transporto priemonės ir pėsti darbuotojai bei nenumatytos ir neįgyvendintos reikiamos prevencinės priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti saugiai. To padaryti Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas, neturėdamas konkrečių darbdavį atstovaujančio asmens įgaliojimų, negalėjo.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Sprendimu nepagrįstai neatsižvelgta į kitas Tyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios Tyrimo ir Papildomo tyrimo metu buvo ignoruojamos, nurodė, jog nepaisant priemonių, kurias vardija Pareiškėjas, kurių buvo imtasi iš darbdavį atstovaujančio asmens pusės, kad ŠRATC būtų dirbama saugiai, Atliekų tvarkymo padalinio MBA įrenginiuose įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo darbuotojas.

Įvykio darbe tyrimo tikslas ne vardinti darbdavio atsakingo asmens ar darbdavio įgaliotų asmenų atliktus darbus darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo srityje, bet nustatyti priežastis, kodėl nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ir ar nebuvo pažeisti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai.

Įvykių darbe tyrimą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad VDI, vykdydama nelaimingų atsitikimų darbe prevencinę funkciją, ištiria įvykius darbe ir nustato įvykio darbe aplinkybes ir įvardina nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o darbdavys, vadovaujantis Nuostatų 87 punktu, organizuoja prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą.

Atkreipė dėmesį, kad nesiimant jokių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai MBA įrenginiuose dirbtų saugiai, bet toliai dirbant taip pat kaip buvo dirbama iki nelaimingo atsitikimo darbe, tikimybė, kad panašus įvykis gali pasikartoti yra didelė.

Inspektorius Akte nurodė, kad iš įvykio darbe filmuotos medžiagos matyti kaip tvarkomos atliekos MBA įrenginiuose, t. y. teleskopinis krautuvas sandėlyje manevruoja pirmyn, atgal, į šonus, įvairiomis kryptimis. Krautuvo kaušu atliekos iš krūvos paskleidžiamos važiuojant atbulomis, sukabinamos važiuojant į priekį. Krautuvui judant, darbuotojai šalia jo būna, vaikšto, lipa ant atliekų, išrenka ir neša jas į sandėlio pakraštį. Darbo zonoje, kur tuo pačiu metu juda krautuvas ir darbuotojai, nei krautuvui, nei darbuotojams, nėra nustatytų saugių judėjimo trajektorijų, zonų ir panašiai, nėra nustatytų vietų, kur darbuotojai turi atsitraukti, kai darbo zonoje juda transporto priemonė. Nekontroliuojama, kad darbuotojai nebūtų šalia judančio krautuvo, kai jis išskleidžia, sustumia, ar veža atliekas. Nors teleskopiniam krautuvui KRAMER važiuojant atbulomis veikia visi šviesos signalai, pypsi garsinis signalas, darbuotojai nekontroliuojami vaikšto aplink jį. Iš mašinisto sėdėjimo vietos kabinoje, vizualiai vertinant vietą už teleskopinio krautuvo KRAMER, kurioje buvo M. V., galimai yra sudėtinga pamatyti darbuotoją esantį už krautuvo galo, todėl M. V. ir buvo pervažiuotas krautuvo galiniu ratu. Inspektorius atkreipė dėmesį į tokio nesaugaus darbo ištakas, tai yra tai, kad neįvertinta rizika dirbant labai pavojingomis sąlygomis.

Įvertinus MBA įrenginiuose dirbančių darbuotojų sveikatai ir gyvybei gręsiančią riziką dėl sunkių transporto priemonių judėjimo, darbdavys turi priimti sprendimus, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, kokių priemonių būtina imtis, kad vėl nesusiklostytų panaši situacija, kai krautuvo judėjimo zonoje atsiranda darbuotojas, kuris, krautuvo vairuotojo įsitikinimu, ten būti neturi ir įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl ginčo šioje byloje neišreiškė.

VDI 2022 m. rugsėjo 6 d. gavo ŠRATC prašymą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo skyrimo“ (toliau – Prašymas). kuriuo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paprašyta skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu buvo mirtinai sužalotas ŠRATC pagalbinis darbininkas M. V., tyrimą. Pareiškėja Prašyme nurodė, kad pasibaigus Akto apskundimo terminui A. Z. pateikė ŠRATC 2010 vasario 18 d. Darbų saugos pažymėjimą B Nr. 304892 (toliau – Darbų saugos pažymėjimas). Pareiškėja manė, kad ši aplinkybė yra reikšminga įvykio darbe tyrimui, galinti pakeisti Akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Pareiškėja taip pat nesutiko su VDI argumentais, kad rizikos neįvertino nei darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius), nei jo įgalioti asmenys, nes direktorius visas funkcijas, susijusias su darbuotojų sauga, buvo pavedęs atlikti įgaliotam asmeniui, kurio kompetencija buvo patikrinta.

2022 m. spalio 24 d. atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius surašė ginčijamą „Įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagalbiniam darbininkui M. V., papildomo tyrimo aktą“ (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), kuriuo padarė Akto papildymus. Tyrėjas papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė „Išvadas dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ darbuotojas M. V. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (toliau – Išvados), kurių pagrindu 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., papildomo tyrimo, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe, įvykusio 2022 m. kovo 15 d., kurio metu mirtiną traumą patyrė ŠRATC darbuotojas M. V., atsakovo papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas dėl 2022 m. kovo 15 d. įvykio darbe papildomo tyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 24 d. papildomo tyrimo akte nurodytos aplinkybės, kadangi šiuos aktus skundu prašoma panaikinti.

Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-05-01 iki 2022-05-01, toliau – ir DSSĮ), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01, toliau – ir Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-12-15; toliau – ir Metodiniai nurodymai).

Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe (DSSĮ 2 straipsnio 15 dalis).

Pagal DSSĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalis, įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

Nuostatų 29 punkte nurodyta, jog kiekvieno įvykio darbe tyrimo tikslai yra: 1. Nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (aplinkybes); 2. Nustatyti įvykio darbe priežastis; 3. Numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30 p.). Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais (Nuostatų 31 p.). Ištyrus įvykį darbe, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą (Nuostatų 87 p.).

Metodinių nurodymų 40-41 punktuose numatyta, kad jei ištyrus įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat jei keičiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas pakenkimo sveikatai sunkumas ar nukentėjusysis dėl patirtų įvykio metu sužalojimų miršta, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti. Jei, ištyrus įvykį darbe, naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės paaiškėja vėliau nei Nuostatų 80 punkte nurodytais terminais, prašymas dėl papildomo įvykio darbe tyrimo skyrimo gali būti paduodamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį paduodantis subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atlikus papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos aktas, jis gali būti papildytas arba panaikintas ir surašytas naujas atitinkamos formos aktas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka ne su Akte įvardintomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, o su išvada, koks subjektas dėl to atsakingas, teigdama, kad atsakovas neįvertino aplinkybės, kad darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius) visas savo funkcijas, kiek tai susiję su darbuotojų saugumu, buvo pavedęs atlikti įgaliotam kompetentingam asmeniui, todėl būtent įgaliotas asmuo turėjo įvertinti galimas rizikas ir užtikrinti darbuotojų saugumą. Pareiškėja nurodo, kad ŠRATC direktorius Ž. Š. visas savo funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje buvo perdavęs kompetentingiems padalinių vadovams, t. y. Gamybos vadovui, kuris šias funkcijas perdavė Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkui, ir todėl savo, kaip darbdavį atstovaujančio asmens, pareigas pilnai įvykdė. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 6 d. prašyme „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo skyrimo“ taip pat nesutiko su VDI argumentais, kad rizikos neįvertino nei darbdavį atstovaujantis asmuo (direktorius), nei jo įgalioti asmenys, nes direktorius visas funkcijas, susijusias su darbuotojų sauga, buvo pavedęs atlikti įgaliotam asmeniui, kurio kompetencija buvo patikrinta.

Byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ŠRATC Gamybos padalinio Atliekų tvarkymo skyriuje. Ginčo byloje nėra, kad Gamybos padalinio vadovas nelaimingo atsitikimo metu buvo T. B., o ŠRATC Gamybos vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-028, 50.5 punktas numato, kad gamybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą. Į bylą pateiktas T. B. darbų saugos pažymėjimas, išduotas dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse.

Byloje ginčo taip pat nėra, kad Gamybos padalinio struktūrinis padalinys yra Atliekų tvarkymo skyrius, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, o šio padalinio viršininkas tuo metu buvo A. Z., kuriam buvo nustatyta pareiga užtikrinti jo padalinio darbuotojų saugą pagal ŠRATC Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginius nuostatus, patvirtintus 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-028.

Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 21 punktas numato, kad Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas vykdo darbdavio įgalioto asmens funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o 27.1 punktas – viršininkas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos sąvartyno ir MBA veiklą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar blogą vykdymą.

DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad įstatymų leidėjas įtvirtinto bendro pobūdžio nuostatas, pagal kurias, pirma, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir, antra, nuo šios pareigos darbdavio neatleidžia darbuotojų pareigos saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos Saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje.

Pagal DSSĮ 19 straipsnio 2 dalį, darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; <...> 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; 4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); 5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Pagal DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (1 punktas); organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą (2 punktas).

Pagrindiniame Akte nurodyta, jog Atliekų apdorojimo skyriaus viršininko A. Z. žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – nepatikrintos. Papildomo tyrimo metu Inspektorius išnagrinėjo naujai atsiradusias aplinkybes ir surašė Papildomo tyrimo aktą, kuriuo papildė įvykio darbe aplinkybes (Akto 4 punktas) ir paliko nepakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Akto 10 punktas). Papildomo tyrimo akte įvertinos pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. Prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl Atliekų tvarkymo skyriaus viršininko A. Z. Darbų saugos pažymėjimo. Papildomo tyrimo akte nurodyta, kad A. Z. darbdavys (ŠRATC) vykdo atliekų tvarkymo ir šalinimo ekonominę veiklą, o A. Z. 2010 m. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 suteikia teisę vykdyti darbuotojų saugos ir specialisto funkcijas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose. A. Z. 2010 m. Darbų saugos pažymėjime B Nr. 304892 nurodyta, kad gali dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu C10; G47 (įmonės ekononimės veiklos rūšis, kodas). Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdyje nurodė, jog pateikto (duomenys neskelbtini)darbų saugos pažymėjime nurodytos raidės reiškia kasybą ir karjerų eksploatavimą, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinius nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-186/V-694 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 8 d.), 2 priede nurodytos Ekonominės veiklos rūšys (kodas ir veiklos aprašymas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 RED.), iš kurių matyti, jog C sekcija 10 skyrius reiškia – maisto produktų gamybą, o G sekcija (išskyrus 45.2 grupę) – didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą. Taigi, Papildomo tyrime akte pagrįstai nurodyta, kad A. Z. 2010 m. išduotas Darbų saugos pažymėjimas B Nr. 304892 suteikia teisę vykdyti darbuotojų saugos ir specialisto funkcijas maisto produktų gamybos ir mažmeninės prekybos ekonominėse veiklose.