- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- A20.-197-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00170-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatančiam D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinimą URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų – trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
2. URC atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Pažymėjo, kad kitą savaitę yra planuojama vykdyti asmenų grąžinimą į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kurią koordinuoja Europos pasienio ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1549-502/2023, pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtina užtikrintas tinkamą balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo. Užsieniečio veiksmai (jis melavo apie savo amžių, nepateikė jokių savo asmens tapatybės dokumentų, jie buvo gauti iš jo kilmės šalies ambasados, taip pat bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos) rodo, kad nekontroliuojant jo elgesio nėra galimybės įvykdyti išsiuntimo. Teikime nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrina, kad asmuo turės gyvenamąją vietą, jam bus teikiamas maitinimas, jis turės galimybę judėti, bet privalės laikyti apgyvendinimo vietos vidaus taisyklių. Už taisyklių nesilaikymo nėra asmenys sulaikomi, paprastai jiems skiriama drausminio poveikio priemonė – įspėjimas, be to, dar nė vienam užsieniečiui buvo uždrausta su savimi turėti kokių nors daiktų. Būtina skirti užsieniečių sulaikymą kaip prieglobsčio prašytojo ir sulaikymą siekiant įvykdyti išsiuntimą, nes šios priemonės taikymas skiriasi pagal tikslą bei tai reglamentuojančius teisės aktus. Išsiuntimo tikslu užsieniečiui taikomi judėjimo suvaržymai neviršija 18 mėnesių termino. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023, nepasakė, kad nėra sulaikymo pagrindų. Šis teikimas skiriasi nuo to, kurį tąkart nagrinėjo teismai. Negalima vertinti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nuosekli ir vienoda, nes, pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-4193-577/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad užsieniečiui, kurio judėjimo laisvė buvo ribojama nuo 2021 m. liepos mėn., Įstatymo keliamiems tikslams, t. y. įvykdyti užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę, būtina taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kad ji yra proporcinga ir būtina, o pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebus užkardyta užsieniečio pabėgimo ir pasislėpimo rizika.
3. Užsienietis ir jo atstovas prašė teikimo netenkinti. Advokatas pažymėjo, kad siūloma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė savaime nereiškia, kad jokie suvaržymui užsieniečiui nebus taikymo, jis privalės laikytis nustatytos vidaus tvarkos, o ją pažeidus, jis gali būti sulaikytas, jis negalėtų vartoti alkoholio, turėti tam tikrų daiktų. Užsieniečio judėjimo laisvė yra varžoma nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, t. y. daugiau nei 18 mėnesių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėse bylose Nr. A-3982-821/2022, Nr. A-3982-821/2022 ir Nr. A-1290-624/2023 praėjus 18 mėnesių terminui užsienietis negali būti ne tik, kad sulaikytas, bet jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir kitų alternatyvių sulaikymo priemonių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023 panaikino apylinkės teismo sprendimą ir URC teikimą atmetė, todėl jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tai reiškia, kad šis teikimas neturėjo būti priimtas. Pažymėjo, kad užsienietis turi lėšų ir gali susirasti gyvenamąją vietą, be to, užsienietis iki šiol laikymas URC be jokio sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
5. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
6. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023 užsieniečio apeliacinį skundą tenkino, panaikino apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą byloje – URC teikimą atmesti, tai savaime nereiškia, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 103 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas – yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – atsisakyti priimti teikimą ar bylą nutraukti. Visų pirma, nors Įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teikimai dėl užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo nagrinėjami Įstatymo ir ABTĮ nustatyta tvarka, reikia pažymėti, kad Įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą, išvykimą, buvimą ir gyvenimą bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Antra, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, 140¹⁹ straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti net penkias skirtingas alternatyvias sulaikymui priemones, o kreipimasis į teismą su prašymu taikyti vieną iš jų, savaime nepanaikina asmens ar URC teisės kreiptis į teismą dėl kitos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Trečia, teisė kreiptis į teismą yra viena iš pamatinių teisinės valstybės garantijų, todėl ji gali būti ribojama tik teisės aktuose numatytais atvejais, todėl daroma išvada, kad vien aplinkybė, kad minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas URC teikimą atmetė, nesvarstė kitos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės, negali būti vertinama kaip draudimas URC kreiptis į teismą dėl kitos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. 2021 m. liepos 2 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veiklos teritorijoje buvo sulaikyta užsieniečių grupė, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Tarp kurių buvo ir asmuo, prisistatęs Kongo Respublikos piliečiu D. M., gimusiu 2(duomenys neskelbtini). Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumento ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atlikus asmens biologinio amžiaus nustatymo procedūrą buvo gauta specialisto išvada, kad D. M. biologinis amžius yra apie 20 m. (+/- 2 m.).
7.2. Užsienietis prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą kaip nepagristą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5495-631/2021, užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimui buvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis) ir užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
7.3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šios sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.
7.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu tenkino URC teikimą ir sulaikė užsienietį iki 2022 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
7.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pratęsė užsieniečio sulaikymą iki 2022 m. birželio 22 d.
7.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. birželio 21 d. sprendimu pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 22 d.
7.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu iš dalies tenkino URC teikimą, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, nusprendė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimas URC nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 1 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis padavė skundą, kurį išnagrinėją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3948-442/2022 užsieniečio apeliacinį skundą tenkino, pakeitė apylinkės teismo sprendimą, taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendino jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 1 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
7.9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pratęsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo suvaržymų – 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 2 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.
7.10. Turėdamas galimybę laisvai judėti, užsienietis 2022 m. gruodžio 28 d. apie 15.27 val. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nesugrįžo nustatytu laiku.
7.11. 2022 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) išdavė užsieniečiui grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą, galiojantį tris mėnesius.
7.12. 2023 m. sausio 18 d. Lazdijų rajone buvo sustabdytas mikroautobusas, kuriuo vyko 18 asmenų, tarp minėtų asmenų buvo ir D. M.. Mikroautobuso vairuotojas paaiškino, kad už atlygį asmenis veža į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje mikroautobuso vairuotojas kaltinamas neteisėtu asmenų gabenimo per valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų, t. y. padarius sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje, šioje baudžiamojoje byloje D. M. yra liudytojas.
Žemesnės instancijos teismas
7.13. 2023 m. sausio 20 d. 21.10 val. užsienietis sugrįžo į URC, dėl vidaus taisyklių pažeidimą jam buvo paskirta drausminio poveikio priemonė – įspėjimas.
7.14. 2023 m. vasario 14 d. sprendimu užsienietį sulaikė ne ilgiau kaip 48 val.
7.15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas URC nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
7.16. 2023 m. kovo 13 d. buvo vykdoma užsieniečio išsiuntimo procedūra, tačiau užsienietis nebuvo išsiųstas, nes oro uoste išsirengė, parkrito ant žemės, stumdė kitus asmenis. Dėl tokio užsieniečio elgesio avialinijos atsisakė priimti užsienietį į lėktuvą. 2023 m. kovo 13 d. 13 val. užsienietis buvo pristatytas atgal į URC.
7.17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 16 d. sprendimu tenkino URC teikimą ir užsieniečiui pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo URC nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą iki 2022 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Nesutikdamas su priimtu sprendimu padavė skundą, kurį išnagrinėją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023 užsieniečio apeliacinį skundą tenkino, panaikino apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą byloje – URC teikimą atmesti.
7.18. 2023 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados išduoto grįžimo į kilmės šalį pažymėjimo galiojimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
7.19. 2023 m. balandžio 19 d. URC kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo URC suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje – pratęsimo trims mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi priimtas atsisakymas nuo URC 2023 m. balandžio 19 d. teikimo Nr. 21-7K-539 nagrinėjimo ir byla nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
8. URC atstovai pripažįsta, kad užsieniečio judėjimo laisvė yra suvaržyta ilgiau nei 18 mėnesių, tačiau išskiria judėjimo laisvės suvaržymo tikslus, t. y. 5 mėnesius kaip prieglobsčio prašytojo ir 13 mėnesių 22 dienas kaip neteisėto migranto, kurį siekiama išsiųsti į kilmės šalį. URC rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu C-357/09 Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov), kuriame Europos Sąjungos Teisingumo Teismas inter alia aiškino Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse (toliau – Direktyva 2008/115) 15 straipsnį ir pažymėjo, kad Direktyvoje 2008/115 reglamentuojamam sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui, taikomam pagal Direktyvas 2003/9 ir 2005/85, nustatytas skirtingas teisinis režimas. Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad laikotarpis, kai asmuo buvo laikomas laikinojo apgyvendinimo centre remiantis prieglobsčio prašytojams taikomų nacionalinės ir Bendrijos teisės nuostatų pagrindu priimtu sprendimu, neturi būti laikomas sulaikymu išsiuntimo tikslu Direktyvos 2008/115 15 straipsnio prasme. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, pažymėjo, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnyje įtvirtinti maksimalių sulaikymo terminai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas C-357/09 Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) šiuo atveju nėra aktualus, nes Lietuvos Respublikos teisėje nėra įtvirtintų atskirai skaičiuojamų sulaikymo terminų prieglobsčio prašytojams ir jo neprašantiems užsieniečiams.
9. Pagal galiojantį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 114 straipsnio 1 dalyje, teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 val. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečių sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4178-502/2021, 2022 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2198-756/2022, 2022 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1643-756/2022 ir kt.). Įstatymas nenumato, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui užsienietis, kuris iki tol nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme numatytu pagrindu, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pradedant skaičiuoti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4411-552/2018, 2022 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2198-756/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės pripažįstama, jog pasibaigus Įstatymu 114 straipsnio 5 dalyje nustatytam maksimaliam užsieniečio sulaikymo terminui gali būti svarstomas alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4411-552/2018, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4178-502/2021).
10. Iš tiesų, administracinėje byloje Nr. A-1290-624/2023 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1290-624/2023, 17 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), tačiau pažymėtina, kad visos šiame sprendime cituojamose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikdamas šį išaiškinimą analizuodavo alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymą. Nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau įvertinus asmeniui taikomus suvaržymus (toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės), todėl ji Direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio h punkto prasme laikytina sulaikymu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba byloje C-72/22 PPU, EU:C:2022:505 41–42 punktai; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023). Todėl nėra pagrindo vertini, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas 18 mėnesių terminas turėtų būti taikomas ir kitoms alternatyvioms sulaikymui priemonėms, kurios savo turiniu neprilygsta sulaikymui, t. y. nėra sulaikymas de facto. O aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4178-502/2021 pats, nustatęs, kad asmuo sulaikytas išbuvo daugiau nei 18 mėnesių, pasibaigė maksimalus Įstatyme nustatytas užsieniečio sulaikymo terminas, pakeitė apylinkės teismo sprendimą ir skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, rodo, kad tokio pobūdžio alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma ir pasibaigus 18 mėnesių terminui.
11. Vertinant galimybę pasiekti Įstatymo tikslų mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis pažymėtina, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką jis pateikė klaidingą informaciją apie save, t. y. prisistatė kaip nepilnametis, panaikinus jam taikytus judėjimo suvaržymus, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, be to, jo elgesys 2023 m. kovo 13 d. išsiuntimo procedūros metu rodo, kad itin didelė rizika, kad vengdamas išsiuntimo jis gali pasislėpti. Nors advokatas nurodė, kad ko klientas turi pinigų, gali nuomotis būstą, teismas pažymi, kad teismui nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl URC prašymas tenkintinas ir užsieniečiui skirtina teikime nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokia priemonė yra proporcinga ir būtina siekiant Įstatymo tikslų, t. y. Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ji užtikrina, kad balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1549-502/2023), sumažina rizika, kad asmuo pasislėps. Įvertinus URC atstovo argumentus, susijusius su galimybe įvykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, alternatyvi sulaikymui priemonė skirtina 14 dienų terminui, bet ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 14 (keturiolika) dienų, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.