Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo atstovėms: rūpintojai S. M., Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Č.,

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, išsiskyrusi, dirbanti L. D. įmonėje valytoja, neteista, 2012-04-27 ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. nutrauktas vadovaujantis BK 38 str.,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, išsiskyręs, neįgalus, turintis 40 procentų darbingumo, nedirbantis, neteistas, 2012-06-22 ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 1 d. nutrauktas vadovaujantis BK 38 str.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji L. J. ir A. L. suduodami smūgius sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tai yra 2016 m. birželio 25 dieną, apie 12 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kieme esančio rūsio palėpėje L. J. kočėlu tyčia sudavė tikslai nenustatytą skaičių kartų, t. y apie 2 kartus į galvą ir apie 10 kartų per rankas savo sūnui M. A., po to ji sūnų įstūmė į kieme esantį rūsį ir ten sugriebusi už plaukų laikė savo sūnų, o tuo metu A. L. tyčia odiniu diržu sudavė M. A. tiksliai nenustatytą skaičių kartų, t. y. apie 10-20 smūgių į nugarą, kojas ir rankas, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. J. kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad penktadienį ji su A. L. jos sūnui M. A. davė darbo, o patys išvažiavo iš namų. Grįžę į namus, juose M. nerado. Sūnų M. A. ji rado tik kitą dieną, gulintį kieme, virš rūsio esančioje palėpėje. Jis per naktį nebuvo grįžęs namo. Ji labai supyko dėl to, kad jis nebuvo namuose ir kad nepadeda namuose dirbti, nes buvo išgriuvusi namo siena ir skubiai reikėjo tvarkyti namą. Ji čiupo kočėlą ir juo sudavė sūnui smūgius. Kiek kartų ji sudavė neprisimena, nes mušė labai susinervinusi. Prisimena, kad tikrai sudavė sūnui per rankas ir bent vieną kartą į galvą. Ji liepė jam išlįsti iš palėpės ir, kai jis išlindo, jį įstūmė į rūsį, prašė A. L., kad ateitų su diržu. Ji M. laikė už plaukų, o A. L. jos prašymu mušė diržu M. per užpakalį. M. muistėsi, todėl A. L. diržu sudavė ne tik per užpakalį, bet kliuvo ir per nugarą. Vėliau ji matė, kad nuo mušimo sūnui buvo likusi viena drūžė per nugarą. Ji sūnui liepė išeiti iš namų. Jis išėjo. Tai buvo pirmas kartas, kai ji sūnų mušė, bet anksčiau ji su M. nesutardavo, dažnai konfliktuodavo, nes jis jos neklauso, nieko nedirba, išeina iš namų ir po parą ar kelias paras negrįžta. Įvykio metu ji buvo blaivi. A. L. pas ją namuose negyvena, jis atvažiuoja savaitgaliais, jai padeda darbuotis. Šį kartą ji prašė, kad A. L. suduotų smūgius diržu jos sūnui. Šiuo metu jos sūnus M. A. gyvena pas jos seserį S. M.. Ji pripažįsta sudavusi tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, tik dėl susijaudinimo įvykio metu ji ne viską prisimena. Dėl savo poelgio ji labai gailisi, ji sūnaus atsiprašė, šis jai atleido. Kaltinamasis A. L. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su L. J. kartu negyvena, pas ją atvažiuoja kas savaitę, padeda jai darbuotis prie namų. Į jos vaikų auklėjimą jis nesikiša, anksčiau jų niekada nėra mušęs. Dieną prieš įvykį L. J. sūnus M. A. išėjo iš namų ir negrįžo. L. J. dėl to labai nervinosi. Tik kitą dieną apie pietus L. J. sūnų rado gulintį pastogėje virš rūsio. L. J. buvo labai supykusi, ji sūnui mediniu kočėlu sudavė kelis kartus per rankas ir galvą, vaiką įstūmė į rūsį. M. rūsyje užsidarė duris. Jis duris pastūmė ir įėjo į rūsį. L. J. čiupo M. už plaukų ir laikė, o jo prašė suduoti M. diržu. Jis savo kelnių diržu M. sudavė į nugarą ir kojas, galėjo kliūti ir į kitas vietas, nes vaikas muistėsi. Jis pripažįsta sudavęs visus kaltinime nurodytus smūgius. Po to L. J. M. liepė išeiti iš namų. M. pasiėmė daiktus ir savo asmens dokumentą ir išėjo. Smūgių sudavimą M. jis vertina kaip auklėjimą. M. mamos neklausė, namuose nieko nedirbo, negrįždavo naktimis. M. sudavė, nes suduoti prašė L. J.. Dėl mušimo gailisi, jis atsiprašė M., šis jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų L. J. ir A. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis M. A., apklaustas policijos pareigūnų (l.30-31) parodė, kad parodymus duoti sutinka ir nurodė, kad gyvena kartu su mama ir seserimi. A. L. kartu su jais negyvena, tačiau atvažiuoja kiekvieną savaitę kelioms dienoms. Su A. L. pykstasi, nes jis nemėgsta vaikų, jį grasina atiduoti į vaikų namus, o seserį jos tėvui. Su mama paskutiniu metu pykstasi dėl to, kad ji draugauja su A. L.. 2016-06-25 apie 12-13 val. pabudo lauko virtuvėlėje. Prieš tai 2016-06-23 apie 16 val. jis išėjo iš namų niekam nepasakęs, o namo grįžo 2016-06-24 vakare. Kai mama jį rado, ji pradėjo šaukti ir jį mušė su mediniu kočėlu apie 10 smūgių per rankų pirštus ir vieną kartą į žandikaulį. Kai sudavė smūgius jam skaudėjo. Mama jam liepė lįsti iš pašiūrės, o kai jis išlindo, tai mama jį įstūmė į rūsį. Jis rūsyje užsidarė, kad mama ir A. neįeitų. Tada mama pakvietė A. ir šis, pastūmęs duris, įėjo į rūsį. Tada mama jį laikė už plaukų, o A. jam diržu sudavė apie 20 smūgių į nugarą, rankas ir kojas. Dėl to kad mama jį laikė už plaukų ir, kad A. jį mušė diržu, jis jautė didelį skausmą. Po to jį uždarė rūsyje ir apie 5 minutes ten laikė. Vėliau mama liepė jam susirinkti daiktus ir išeiti. Jis pasiėmė savo daiktus, dokumentą ir išėjo. Jam atrodė, kad mama ir A. buvo išgėrę. Anksčiau mama ir A. jį mušdavo, tačiau į policiją nesikreipė. A. jį vadindavo visokiais keiksmažodžiais. Jis pas mamą nebegrįš gyventi, nes bijo, kad jį gali sumušti. Dėl sumušimo jam labai skaudėjo. Į medikus nesikreipė, jam medicininės pagalbos nereikia. Mano, kad mama jį mušė, nes jai nepadėjo dirbti prie namo.

Liudytojas R. P., apklaustas policijos pareigūnų (l. 18-19) parodė, kad turi seserį L. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ji turi draugą A. L., kuris pas ją atvažiuoja savaitgaliais, pas ją miega. L. turi sūnų M. A., kuriam yra 16 metų. 2016-06-26 apie 12 val., M. atėjo pas jį. Jis pamatė, kad vaiko rankos, kojos, nugara yra mėlyna, ant kaktos matėsi guzas. M. jam paaiškino, kad vakar namuose, tikslaus laiko nepasakė, mamos sugyventinis A. L. jį nusivedęs į namų rūsį diržu jį sumušė ir mama kočėlu trenkė vieną kartą jam į galvą. Tai sužinojęs, jis iš karto iškvietė policiją.

Įvykio vietos apžiūros protokole yra apžiūrėtas kieme (duomenys neskelbtini) esantis rūsys, kuriame buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam ( b. l. 9-14).

Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įrašyta, kad L. J. ir A. L. susitaikė su M. A..

Nukentėjusiojo rūpintoja S. M. patvirtino, kad M. A. susitaikė su mama L. J. ir A. L.. Ji nurodė, kad ji su M. sutaria gerai, jos prašomas vaikas atlieka visus darbus, išleistas pas draugus, jis sugrįžo sutartu laiku.

Iš aprašytų įrodymų matyti, kad kaltinamoji L. J. yra nepilnamečio nukentėjusiojo M. A. mama. Kaltinamoji L. J., suduodama smūgius nukentėjusiajam ir laikydama jį už plaukų, sukėlė savo vaikui, t.y. šeimos nariui, fizinį skausmą, todėl ši kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamasis A. L. negyvena kartu su vaiku M. A., jis nėra šeimos narys ar artimas giminaitis, tačiau jis suduodamas smūgius nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dispoziciją

Kaltinamųjų L. J. ir A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie dėl nusikaltimo padarymo visiškai prisipažįsta ir gailisi, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Kaltinamoji L. J. yra neteista, jos atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau jau yra praėję ketveri metai nuo bylos nutraukimo, ji kaltę visiškai pripažįsta, labai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant minėtoms aplinkybėms, pripažįstama tikslingu L. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 38 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 str. 2 d. numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą prieš savo šeimos narį, nepilnametį asmenį, todėl jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 38 str. suteikia teismui galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau šis straipsnis neįpareigoja teismo visais atvejais nutraukti baudžiamąją bylą, jei kaltinamasis ir nukentėjęs asmuo pasirašo susitaikymo protokolą. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutarties (l.110-111) matyti, kad 2012-06-22 buvo patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti A, L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Ši nutartis per 7 dienas galėjo būti skundžiama aukštesniam teismui. Naują nusikaltimą, dėl kurio A. L. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, jis padarė 2016-06-25, t.y. praėjus 4 metams nuo nutarties priėmimo, tačiau šiai nutarčiai dar neįsiteisėjus. Taip pat yra atsižvelgiama į tai, kad A. L. smūgius sudavė ir sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui asmeniui, jis sudavė daug smūgių, jis pats pateisina savo elgesį, nes esą taip jis auklėjo vaiką, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu negalima teigti, kad kaltinamasis A. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo atžvilgiu nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą.

Kaltinamasis A. L. nebuvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius, o kaltinamosios L. J. pakviestas prisidėjo prie nusikaltimo darymo, jis turi neįgalumą, todėl jam skiriama negriežta laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamiesiems L. J. ir A. L. VGTP tarnyba paskyrė gynėją. Nėra pagrindo iš kaltinamųjų priteisti advokato pagalbos išlaidų, nes nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 ¹ str. bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant jam bendrauti su M. A.. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-26d. 18:02 val. iki 2016-06-28d. 14:30 val., t.y. 2 dienas, prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. L. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

L. J., padariusią Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. numatytą nusikaltimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. 2 d. 5 p. ir 9 p., paskirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę L. J. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.