Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2-2209/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2-2209/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00826-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2209/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00826-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Septynios mylios“ bankroto byloje, kuria buvo atmestas trečiojo asmens (kreditoriaus) AS „Reverta“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys (kreditoriai) uždaroji akcinė bendrovė DK „PZU Lietuva“, VSDFV Vilniaus skyrius ir VMI.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo (kreditorius) AS „Reverta“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo B UAB „Septynios mylios“ 2013 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 8 dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo reikalavimas bankroto byloje yra užtikrintas atsakovui priklausančio turto – poilsio namelio, esančio Pakojo g. 9, Žuklijų k., Grendavės sen., Trakų raj., įkeitimu. Tuo tarpu žemės sklypas, kuriame stovi minėtas poilsio namelis, priklauso J. G. ir yra taip pat įkeistas kreditoriui, užtikrinant atsakovo prievolių vykdymą. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta parduoti poilsio namelį pirmose varžytinėse nustatant 70 000 Lt kainą, antrose – 42 000 Lt, o nepardavus - jį pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, ne mažesnę nei 20 000 Lt, didžiausio pasiūlymo laukiant 1 mėnesį po skelbimų išspausdinimo. Kreditoriaus teigimu, parduodant žemės sklypą ir ant jo esantį poilsio namelį atskirai yra mažinama šių objektų vertė ir likvidumas. Dėl to pareiškėjas kreditorių susirinkime siūlė poilsio namelį parduoti pirmose varžytinėse už 110 000 Lt, antrose varžytinėse už 90 000 Lt, nepardavus – pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 27 000 Lt kainą. Be to, siūlė skelbime apie pardavimą nurodyti, kad asmuo, perkantis poilsio namelį, įsipareigoja nupirkti per antstolę pardavinėjamą žemės sklypą, kuriame yra poilsio namelis. Kreditorių susirinkimas kreditoriaus siūlymą atmetė ir balsų dauguma balsavo už administratoriaus pasiūlymą. Tokiu būdu ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas užkerta kelią parduoti žemės sklypą ir poilsio namą kaip vieną turtinį objektą vienam pirkėjui, o tai mažina kiekvieno objekto turto vertę ir realizavimo galimybes, pažeidžia AS „Reverta“ kaip kreditoriaus interesus, prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams. Be to, sprendimas dėl turto pardavimo tvarkos apskritai neįtakoja kitų kreditorių interesų, kadangi pardavus žemės sklypą, iš gautų lėšų bus dengiamos administravimo išlaidos, o likusi suma bus nukreipiama kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, todėl būtent kreditorius yra labiausiai suinteresuotas, kad turto pardavimo procesas būtų kuo operatyvesnis ir naudingesnis.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus dėl teismo sprendimo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Pažymėjo, kad kreditoriaus pateiktame UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2013 m. sausio 2 d. ekspertizės akte nurodyta, kad turto vertė galioja tik pardavus vertintiną turtą kartu. Realizuojant žemės sklypą ir ant jo esantį poilsio namelį atskirai, mažinama šių objektų vertė.

VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė kreditoriaus skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad kreditoriaus pasiūlytas turto pardavimo variantas yra abejotinas, kadangi be paties pirkėjo sutikimo sąlyga įpareigoti jį įsigyti pardavinėjamą žemės sklypą varžytinių būdu yra neįgyvendinama. Toks reikalavimas užtęstų nekilnojamojo turto pardavimą, būtų pažeistas bankroto proceso ekonomiškumo principas. Pardavinėjant poilsio namelį užtektų informuoti pirkėją dėl galimybės įsigyti ir žemės sklypą. Pažymėjo, kad procedūrinių ginčijamo nutarimo priėmimo pažeidimų nėra, už patvirtintą tvarką balsavo kreditorių dauguma. Įvertinus tai, kad ateityje gali kilti konfliktas tarp žemės sklypo pirkėjo ir jau nupirkto poilsio namelio savininko, būtų tikslinga pardavinėti žemės sklypą kartu su poilsio nameliu.

Atsakovo B UAB „Septynios mylios“ bankroto administratorius UAB „Insolvency Solutions“ atsiliepimu prašė kreditoriaus skundą atmesti. Nurodė, kad nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo buvo priimtas teisėtai kreditorių balsų dauguma. Parduodamo turto nustatyta kaina nėra mažesnė nei rinkos vertė – pagal Nekilojamojo turto registro duomenis namelio vertė yra 13 469 Lt. Didesnės kainos nustatyti negalima, kadangi tai reikš, kad nė vienas asmuo nenorės dalyvauti paskelbtose varžytinėse. Kreditorius, didindamas parduodamo turto kainą, siekia, kad turtas būtų parduotas laisvu turto pardavimu, tai yra už itin žemą kainą ir negalėtų padengti kitų kreditorių finansinių reikalavimų. Tokiu būdu būtų sudarytos neteisėtos galimybės kreditoriui įkeistą J. G. turtą parduoti už didesnę kainą bankrutuojančios įmonės sąskaita. Pažymėjo, kad nei Įmonių bankroto įstatymas, nei CPK nenumato galimybės apjungti kelių skirtingų asmenų vykdomų ir skirtingiems asmenims priklausančio turto varžytinių į vienas ar padaryti jas priklausomomis. Be to, kreditorius turi visas galimybes perimti įkeistą turtą ir jį po to pardavinėti bet kokia pageidaujama kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens (kreditoriaus) AS „Reverta“ skundą. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 89,60 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimo sumos, o ginčijamas nutarimas dalyje dėl kreditoriui įkeisto turto pardavimo buvo priimtas balsų dauguma, už jį balsuojant kreditoriui, kurio teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 69,88 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Atsakovui priklausantis namas stovi ant žemės sklypo, kuris priklauso buvusiai atsakovo direktorei, todėl parduodamas antstolės CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka. Teismas, atsižvelgęs į ginčijamo nutarimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad šio nutarimo priėmimo metu teisė nustatyti bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą bei tvirtinti parduodamo turto tvarką buvo suteikta kreditorių susirinkimui, o teisės normos nenumatė pareigos kreditorių susirinkimui ar administratoriui atlikti parduodamo turto vertinimo, nereglamentavo turto kainos nustatymo kriterijų (ĮBĮ 23 str. 5 p., 33 str. 6 d., nutarimo priėmimo metu galiojusio Vyriausybės 2008-01-16 nutarimu Nr. 60 patvirtino bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 p.). Kreditorius skunde iš esmės neįrodinėja kitokios nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos poilsio namelio kainos, už kurią būtų galima tokį turtą parduoti. Kreditorius pats nurodo, kad administratoriaus pasiūlyta ir patvirtinta poilsio namelio kaina yra nustatyta vertinant poilsio namelį ir žemės sklypą, kuriame toks namelis yra, kartu, kaip vieną turtinį vienetą. Tą patvirtina ir byloje pateiktas UAB “Ober-Haus“ nekilnojamo turto 2012 m. sausio 2 d. Teismas laikė, kad ekspertizės akte pateiktų verčių priskyrimas atskiriems turto vienetams yra sąlyginis ir galioja tik parduodant visą vertinamą turtą kartu, o nustatyta namelio pradinė kaina varžytinėse nėra neprotingai maža, atitinka ekspertize nustatytą vertę, teisingumo ir protingumo principus, nepažeidžia kreditoriaus, kurio naudai įkeistas minėtas turtas, o taip pat ir kitų kreditorių interesų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, varžytynėse parduodamo objekto kaina tik padidės. Be to, teisės aktai nedraudžia pareiškėjui, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą objektą ir informuoti potencialius pirkėjus.

Teismas pažymėjo, kad sutarties laisvės principas numato draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus kai tokią pareigą nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.165 str. 2 d.), todėl kreditorius negali įpareigoti poilsio namelio pirkėjo įsigyti ir antstolės pardavinėjamą kitam asmeniui priklausantį turto objektą ar nustatyti, kad pirkėjui nuosavybės teisė į poilsio namelį pareis tik pateikus žemės sklypo pardavimo iš varžytinių aktą. Be to, tokios sąlygos nustatymas gali apriboti poilsio namelio paklausą. Kreditoriui įkeistas poilsio namelis yra parduodamas varžytinėse bankroto administratoriaus, tuo tarpu žemės sklypas, kuriame toks namelis yra, pardavinėjamas antstolio vykdomojoje byloje. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, jog teisės aktai nenumato galimybės apjungti kelių skirtingų asmenų vykdomų ir keliems skirtingiems asmenims priklausančio turto varžytinių ar padaryti jas viena nuo kitos priklausomomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas ir poilsio namelis iš esmės yra pardavinėjami tuo pačiu metu, todėl skelbime dėl namelio pardavimo nurodžius ar kitu būdu informavus pirkėją apie galimybę įsigyti ir žemės sklypą, įvertinus, kad potencialus pirkėjas yra neabejotinai suinteresuotas nusipirkti abu turto objektus, nebūtų užkirsta galimybė parduoti šį turtą vienam pirkėjui. Be to, hipotekos kreditorius gali perimti neparduotą įkeistą turtą ir parduoti jį norima tvarka, patenkinant savo interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo (kreditorius) AS „Reverta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

sprendžiant įkeisto turto pardavimo klausimą turi būti atsižvelgiama į hipotekos kreditoriaus nuomonę, nes iš šio turto pardavimo gautomis lėšomis bus padengtos administravimo išlaidos bei minėto kreditoriaus finansinis reikalavimas;administratorius nurodė namelio pradinę kainą, kuri buvo nustatyta, atsižvelgiant į namelio ir žemės sklypo vertę. Tuo tarpu parduodant šiuos objektus atskirai sumažėja jų vertė ir paklausa;sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, todėl pardavėjas gali numatyti pareigą pirkėjui įsigyti abu daiktus vienu metu. Be to, įstatymo leidėjas detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Šiuo atveju svarbiausias vaidmuo tenka kreditorių susirinkimui, kuris gali laisvai spręsti kokiomis sąlygomis turi būti pardavinėjamas turtas. Įstatymo leidėjas nedraudžia parduodant turtą į skelbimą įrašyti sąlygas, kuriomis parduodamas turtas.

Trečiasis asmuo (kreditorius) AS „Reverta“ pateikė prašymą priimti naują įrodymą apie potencialų pirkėją, pageidaujantį pirkti tik abu turto vienetus vienu metu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo (kreditorius) VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad bankroto administratorius tinkamai nustatė namelio pardavimo kainą, išanalizavęs analogiškų turto objektų kainas internete bei nuvykęs į turto buvimo vietą. Be to, be paties pirkėjo sutikimo neįmanoma jį pareigoti įsigyti ir žemės sklypą. Teisės aktai nenumato galimybės apjungti keliems asmenims priklausančio turto varžytinių.

Atsakovo B UAB „Septynios mylios“ bankroto administratorius UAB „Insolvency Solutions pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad ginčijamas kreditorių susirinkimas buvo priimtas nepažeidžiant jo priėmimui nustatytos tvarkos. Įstatymo leidėjas nenumatė galimybės apjungti kelių turto objektų pardavimo varžytinėse procedūros. Kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina atitinka rinkos kainą, yra pagrįsta ir protinga. Tuo tarpu apelianto tikslas yra parduoti turtą laisvu pardavimu už mažesnę kainą ir tokiu būdu gauti didesnę kainą už įkeisto žemės sklypo pardavimą. Be to, apeliantas gali perimti įkeistą turtą ir jį pardavinėti bet kokia pageidaujama kaina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įstatymo leidėjas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui pavedė spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: vykdyti administratoriaus veiklos kontrolę; spręsti dėl įmonės likvidavimo; nustatyti parduodamo turto vertinimo tvarką; patvirtinti turto pardavimo kainą ir spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Įmonių bankroto įstatymo 23 str.). Įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimui, o ne pavieniams kreditoriams suteikė tokią plačią kompetenciją būtent dėl to, kad vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų yra patenkinti ne konkretaus vieno kreditoriaus, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka nėra siejama su konkretaus kreditoriaus norais ar pageidavimais, o kreditorių susirinkimo nutarimai laikomi priimtais, kai už juos atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis (Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nenumatė jokių išimčių dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos tuo atveju, jei yra priimamas sprendimas dėl kreditoriui įkeisto turto pardavimo kainos ar pardavimo tvarkos nustatymo. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminėms nuostatoms apelianto atskirojo skundo argumentai, kad kreditorių susirinkimas privalėjo atsižvelgti į apelianto kaip įkaito turėtojo pageidavimus sprendžiant klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės įkeisto turto bei trečiojo asmens turto, įkeisto už bankrutuojančios įmonės skolas, pardavimo tvarkos nustatymu.

Iš dalies sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad būtent kreditorių susirinkimas sprendžia dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, priimdamas šiais klausimais kreditorių susirinkimuose nutarimus (ĮBĮ 23 str. 5 p., 24 str., 33 str.). Nepaisant to, pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo privalo laikytis imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių konkrečios rūšies turto, įskaitant ir įkeisto, pardavimo tvarką bei ypatybes (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: „Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo tvarka [...].“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-298/2012). Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimo dėl turto, kuris nepriklauso bankrutuojančiai įmonei, nors ir yra įkeistas bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymui užtikrinti, pardavimo tvarkos. Atitinkamai darytina ir išvada, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurie gali spręsti tik dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos, negali nustatyti įpareigojimų tretiesiems asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems bankroto procedūrose, tai yra įkaito davėjui, potencialiam bankrutuojančios įmonės turto pirkėjui ar turto, kuris įkeistas už bankrutuojančios įmonės skolas, potencialiam pirkėjui.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš į bylą naujai pateiktų rašytinių įrodymų po šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi buvo nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių atsakovui (šiuo metu bankrutuojančiai įmonei) priklausantį poilsio namelį ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, ant kurio stovi šis namelis; minėti nekilnojamieji daiktai buvo įkeisti apeliantui (kreditoriui) AS „Reverta“ (buvęs pavadinimas – AB Parex banka) už bankrutuojančios įmonės prievoles. Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką, darytina išvada, kad atsakovo kreditorių susirinkimas galėjo priimti sprendimus tik dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto – poilsio namelio, kuris buvo įkeistas apeliantui (kreditoriui) AS „Reverta“ pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (ĮBĮ 23 str. 5 p., 24 str., 33 str.). Dėl šios priežasties atmetami kaip prieštaraujantys įstatymo normoms, apibrėžiančioms kreditorių susirinkimo kompetencijos apimtį, apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja kreditorių susirinkimo prerogatyvą spręsti ir dėl įkaito davėjo, potencialaus bankrutuojančios įmonės turto pirkėjo ir trečiojo asmens turto, kuris buvo įkeistas už bankrutuojančios įmonės skolas, potencialaus pirkėjo teisių ir pareigų bei trečiajam asmeniui priklausančio įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Dėl tos pačios priežasties atmetamas ir kaip neįtakojantis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo apelianto pateiktas naujas įrodymas apie potencialų pirkėją, pageidaujantį kartu pirkti poilsio namelį ir žemės sklypą, ant kurio jis stovi (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, naikinamas tik tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-413/2013, 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2065). Tuo tarpu apelianto atskirajame skunde pateikiamas argumentas, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu pirmosiose varžytinėse buvo nustatyta 70 000 Lt dydžio poilsio namelio pardavimo kaina, nors jo kaina, pardavinėjant poilsio namelį atskirai nuo žemės sklypo, ant kurio šis namelis stovi, yra mažesnė, niekaip nepažeidžia kreditorių ar pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Priešingai, nustatant didesnę bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainą, padidėja galimybė kreditoriams gauti iš šio turto pardavimo didesnę turtinę naudą, galimai parduodant turtą pirmosiose varžytinėse didesne kaina nei jo reali rinkos vertė. Dėl šios priežasties atmetamas kaip neįtakojantis ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo apelianto atskirojo skundo argumentas dėl pirmosiose varžytinėse nustatytos didesnės poilsio namelio kainos nei reali jo rinkos vertė, tokį namelį pardavinėjant atskirai nuo žemės sklypo, ant kurio jis stovi (CPK 12 ir 178 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto (kreditoriaus) AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas