- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- I-505-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Alvydas Barkauskas, Nijolė Šidagienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- M. Č., S., S. L., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Pareiškėjas
- T. L., I. L.
- Advokatai
- Kęstutis Lipeika
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Kęstučiui Lipeikai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Č., S. ir S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. L. ir I. L. (I. L.) pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VAVA), M. Č., S. L. (S. L.) dėl praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo teismo pripažinti, kad terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelės K. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 17,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Gerviškių sen., Šalčininkų rajone, praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminus šiems dokumentams pateikti. Paaiškina, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nustatė, kad K. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 17,6 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Gerviškių sen., Šalčininkų rajone, taip pat nustatė K. Z. mirties datą - (duomenys neskelbtini), ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Č. bei S. L. atnaujino terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. priklausiusį 17,6 ha žemės sklypą bei pateikti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su K. Z.. Nurodo, kad K. Z. yra jų, pareiškėjų, senelė, todėl jiems, kaip ir minėtiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie yra jų brolis ir sesuo, turi būti atkurtos nuosavybės teisės į senelės valdytą 17,6 ha ploto žemės sklypą. Teigia, kad terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus jie praleido dėl užtrukusios įvairių dokumentų ir duomenų paieškos, dėl senyvo amžiaus bei dėl žinių stokos ir nepakankamos informacijos teikimo žemėtvarkos skyriuje, taip pat dėl to, kad tretieji suinteresuoti asmenys M. Č. ir S. L. jiems teikė klaidinančią informaciją teigdami, kad neranda dokumentų, patvirtinančių K. Z. nuosavybę į žemę ir kad jokios žemės jos vardu nėra. Nurodo, kad minėtiems asmenims kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, pareiškėjai taip pat turėjo būti įtraukti į bylą, todėl prašo atsižvelgti į tai, kad terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. valdytą žemę trečiųjų suinteresuotų asmenų M. Č. ir S. L. atžvilgiu yra patenkintas, taigi, tokias pačias teises turi ir jie (b.l.3-5).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepimu prašo bylą išspręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo dėl senelės K. Z. (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje, turėtos žemės grąžinimo, o pretendentams atkurti nuosavybės teisę į šią žemę M. Č. ir S. L. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimu buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir visus reikiamus dokumentus, tačiau nuosavybės teisės jiems dar neatkurtos (b.l.19-20).
Tretieji suinteresuoti asmenys M. Č. ir S. L. atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad jų senelė K. Z. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 17,6 ha žemės Šalčininkų r. Gerviškių sen. (duomenys neskelbtini) kaime ir šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-149-419/2008 m. pagal jų prašymą, taip pat šioje civilinėje byloje jiems buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą bei kitus nuosavybės teisių atkūrimui į jų senelės K. Z. žemę būtinus dokumentus. 1991 m. įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, jie, M. Č. ir S. L., mirusios K. Z. anūkai, pradėjo rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau dėl teisinio neišprusimo, sunkios sveikatos būklės, senyvo amžiaus ir kitų svarbių priežasčių visų būtinų dokumentų laiku nepateikė. Pažymi, kad tuo metu, kai jie rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo į senelės žemę procesu, pareiškėjai, žinodami ir suprasdami, kad gali prie jų prisijungti ir padėti kartu rūpintis šiais reikalais, atsisakė tai daryti, pareiškę, kad tai jiems per daug sudėtinga ir nurodė, kad jiems, senyvo amžiaus žmonėms, ši senelės žemė nereikalinga, kad jie gyvena toli nuo šios žemės ir neturi nei jėgų, nei lėšų, nei kitų galimybių rūpintis šia žeme. Todėl, pareiškėjams nepageidaujant kreiptis į atitinkamas įstaigas renkant dokumentus bei kartu su jais kreiptis į teismą, jie nebuvo įtraukti į minėtą civilinę bylą. Pareiškėjų teiginiai, jog jie, t.y. tretieji suinteresuoti asmenys, nuolat aiškino, kad dokumentų, patvirtinančių K. Z. nuosavybę į žemę, nesiseka rasti ir kad jokios žemės jos vardu nėra, patvirtina aplinkybę, kad tarp jų ir pareiškėjų nuo seno buvo aptariama galimybė atkurti nuosavybės teises į senelės žemę, tačiau pareiškėjai jokių pastangų šiame procese neparodė. Todėl, šiuo metu kreipdamiesi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjai veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, be to, jie nenurodė nei vienos svarbios termino praleidimo priežasties. Pareiškėjų teiginiai, kad įstatymo nustatytą terminą jie praleido dėl jų, t.y. trečiųjų suinteresuotų asmenų, klaidinančios informacijos teikimo, neatitinka tikrovės, nes jie pareiškėjų neklaidino pranešdami, kad archyvuose neranda dokumentų apie senelės žemę, be to, pareiškėjai, jais nepasitikėdami, turėjo galimybę patys ieškoti tokių dokumentų, tačiau to nedarė, todėl pačių pareiškėjų daugelį metų besitęsiantis nerūpestingumas nėra svarbi termino praleidimo priežastis. Pareiškėjai taip pat nepasirūpino ir nepageidavo atkurti nuosavybės teisių į savo tėvo B. L. žemę ir savo veiksmais šio nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu tik trukdė kitiems pretendentams. Teigia, kad visas aukščiau išdėstytas aplinkybes gali patvirtinti liudytojai L. Č. ir I. L. (b.l.16-18).
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas, bylą nagrinėjant teisme, pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad pateikti įrodymus apie prastą pareiškėjų sveikatos būklę negali, nes turima omenyje bendra būklė dėl senyvo amžiaus. Kiek jam žinoma, iš pradžių dokumentus giminės tvarkė kartu.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. L. ir M. Č. su prašymu nesutiko, paaiškino, kad pareiškėjai pareiškime rašo netiesą, 1992 metais atsisakė rašyti prašymą į tėvo I. L. turėtą žemę, dėl ko jie turėjo daug problemų, nes nei rašė prašymą, nei atsisakė nuo žemės. Dokumentus jie rinko tik su seserimi, įdėjo daug pastangų ir pinigų, bylinėjosi teisme, kvietė prisidėti ir juos, tačiau jie prisidėti nusprendė, kai jau viskas buvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelės K. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Tokią teisę pareiškėjams garantuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- Įstatymas), iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybes teises bei sąlygojamas šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimu įstatymo apibrėžtais terminais. Įstatymo (Nr.VIII-359 2004-10-12 redakcija) 10 str. 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 dalis numato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003m. gruodžio 31d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo nuostata, leidžianti asmenims prašyti atnaujinti terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir (ar) pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus įvesta 2004-10-12 įstatymo pakeitimu Nr.IX-2490.
Pareiškėjai Įstatymo numatytais terminais prašymo atkurti nuosavybės teises į jų senelės K. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 17,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Gerviškių sen., Šalčininkų rajone nėra pateikę, tačiau tokį prašymą VAVA Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui 2008-05-12 pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjų sesuo M. Č., kuri šiame prašyme buvusio savininko įpėdiniu bei pretendentu atkurti nuosavybės teises į žemę taip pat nurodė S. L. ir šių asmenų atžvilgiu šiuo metu yra vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra (b.l.9-10,11-12,23,24-25,27,28,29). Nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-149-419/2008 pagal pareiškėjų M. Č. ir S. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleistų terminų atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai - atnaujino M. Č. ir S. L. praleistą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės K. Z., gimusios 1874 metais, 17,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone bei dokumentus, patvirtinančius pareiškėjų bei žemės savininko giminystės ryšį; nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad K. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 17,6 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, taip pat, kad K. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone natūralia mirtimi (b.l.6-7).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5–1470/2006 pažymėjo, kad terminų atnaujinimo institutas yra sietinas su individualių, t. y. susijusių tik su prašančiu atnaujinti terminą asmeniu, jų (terminų) praleidimo priežasčių aiškinimu jų svarbumo aspektu. Tai reiškia, kad sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido teisės akto nustatytą terminą, tyrimas. Tai taip pat reiškia, kad prašomo atnaujinti termino eigoje asmuo turėjo teisės akto nustatytą teisę atlikti atitinkamus veiksmus (nagrinėjamuoju atveju - paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus), bet dėl tam tikrų priežasčių šios teisės nerealizavo iki šio termino pabaigos. Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. LVAT teisėjų kolegija 2007 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A16-831/2007 pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tik tokios priežastys, kurios buvo nulemtos objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Nežinojimas gali būti pripažinta svarbia priežastimi, tačiau tik tada, kai tam turėjo įtakos ne paties asmens veika (neveikimas), o kitos objektyvios priežastys (kliūtys), realiai trukdžiusios pareiškėjai žinoti apie tokį nekilnojamąjį turtą ar apie galimybę kreiptis dėl teisių į šį turtą atkūrimo. Tokiomis kliūtimis galėtų būti pareiškėjo ilgalaikė liga, ilgalaikė komandiruotė, kitų asmenų slėpta ar neteikiama informacija ir pan. 2007 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A5-909-07 LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti, teismų praktikoje pripažįstamos objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, ir trukdžiusios šiam realizuoti savo teises. Nežinojimas apie nuosavybės teise valdytą žemę galėtu būti pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tačiau tik įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą, bei pateikus įrodymus, kokiomis aplinkybėmis ir kada apie tai sužinojo. Nustačius tokias aplinkybes teismas galėtų vertinti, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes, ar pareiškėja elgėsi rūpestingai, ar operatyviai siekė įgyvendinti savo teises.
Nuosavybės teisių atkūrimo į K. Z. (duomenys neskelbtini) k., Gerviškių sen., Šalčininkų rajone valdytą žemę medžiaga patvirtina, kad asmenys, kurių atžvilgiu šiuo metu atkuriamos nuosavybės teisės į šią žemę, t.y. M. Č. ir S. L., nepaisant jų solidaus amžiaus (gimimo metai atitinkamai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) aktyviai rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų paieška ir atliko kitus su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius veiksmus (b.l.26.28,30,31,32,33,34,35,38-40,41-42,44,45). Gi pareiškėjai T. L. ir I. L., atitinkamai gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškimu teismui pateikė tik šiuos dokumentus: aukščiau minėtą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą; I. L. adresuotą Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-12-05 raštą Nr.R4-4108, kuriame nurodoma, kad dokumentų apie K. V. Z., J. d., Vilniaus-Trakų apskrities Benekainių (Šalčininkų) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtus žemę, mišką ir pastatus, dokumentų apie nekilnojamojo turto paveldėjimą 1920 m. iš K. Z. archyve saugomuose fonduose nerasta; T. L. ir I. L. gimimo liudijimus (b.l.6-12).
Liudytoju apklaustas I. L. parodė, kad pareiškėjai jam yra dėdė ir teta. Jis buvo prieš kokius 6-7 metus gimtadienyje pas T. L., abiejų klausė, kodėl jie netvarko dokumentų į prosenelio žemę, į ką šie atsakė, kad jiems nieko nereikia, kad bus toli važinėti, o arčiau žemės jau nėra, kad gali apmokestinti pensijas ir pan.
Liudytoju apklaustas L. Č. parodė, kad M. Č. yra jo motina, pareiškėjai- teta ir dėdė. Kadangi motina sena, jis tvarkė visus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Pareiškėjai dar 1992 metais atsisakė tvarkyti dokumentus į senelio žemę, jie buvo pas juos nuvažiavę, nerašė nei prašymo atkurti, nei atsisakymo. Dėl prosenelės K. žemės, tai nebuvo dokumentų, liepė įrodinėti teisme, apie šią žemę su pareiškėjais 2007 metais irgi kalbėjo, jie sakė tą patį, kad neprisidės prie dokumentų paieškos ir teismų, nes esą viskas kainuoja ir kad žemės jiems nereikia. Jis asmeniškai apie tai 2007 metų vasarą kalbėjo su pareiškėjais, T. L. ir jos sūnui rodė dokumentus.
Tai, kas pasakyta, leidžia kolegijai daryti išvadą, jog nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją, tad pareiškimas netenkintinas.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimas šiai bylai jokios prejudicinės galios neturi (ABTĮ 58str.2d.).
Atkūrimo įstatymo 19 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog, paduodant skundą dėl sprendimo, priimto nuosavybės teisių atkūrimo byloje, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, byloje Nr.AS4-50-2006 išaiškino, jog, taikant įstatymo analogiją, asmenys, paduodantys prašymus atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisių atkūrimo bylose, žyminio mokesčio nemoka. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui I. L. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškimo netenkinti.
Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti I. L. (asm.k. (duomenys neskelbtini)) be pagrindo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.