- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- A8.-519-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00335-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. A.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. A. nusižengimą iš esmės pripažino. Paaiškino, kad deklaracijoje netikslumas atsirado todėl, kad jis pasirinko deklaraciją pildyti sandorio metodu, ir visus duomenis užpildė pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ir deklaruojamą prekę aprašė kaip ožinio krano dalį, supjaustytą į gabalus. Tik kai muitinėje buvo atliekamas fizinis patikrinimas ir buvo išreikalauti papildomi duomenys apie prekę, buvo nustatyta, kad prekė turi būti deklaruojama kaip vientisinis tiltinis kranas ir turėjo būti nurodytas kitas prekės kodas.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad muitinės tarpininkai prieš pildydami deklaraciją, turi pareigą susirinkit visus duomenis apie deklaruojamą prekę ir tada pasirinkti metodą, kuriuo bus deklaruojam prekė. Prašė skirti baudą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jei sankcija būtų skiriama pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. A. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4),paties K. A. prisipažinimu teismo posėdžio metu, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės paaiškinimais, duotais teismui posėdžio metu, K. A. paaiškinimais (b. l. 6, 22), Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu ir tarnybiniais pranešimais, raštu (b. l. 10, 11-12, 13-14, 15), prekių sulaikymo protokolu (b. l. 16), importo deklaracija MRN 20LTLC0100IM02C626 (b. l. 17), važtaraščiu (b. l. 18), tranzito deklaracija Nr. 20SE6033401330C943 (b. l. 27-29), sąskaita faktūra (b. l. 30), Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 32-45), kita bylos medžiaga.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: “Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.“
ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. K. A. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.
K. A. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto nusižengimo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – pažeidimas savo esme buvo neatsargus, padarytas dėl neapdairumo, nors ir turėdamas pareigą neįsitikino iki galo sandorio tikrumu –neužsiklausė papildomų duomenų, bet muitinės tarpininkas tik sužinojęs apie padarytą klaidą – ją ištaisė, buvo pateikta teisinga pataisyta deklaracija ir buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo K. A. asmenybę – nors baustas administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, bet jis irgi nesukėlė žalos valstybei, visos klaidos buvo pastebėtos laiku ir ištaisytos, pats K. A. dirba, turi šeimą, laukia šeimos pagausėjimo, turi būsto kreditą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir K. A. skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas K. A. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti K. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 212 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
K. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20111961130 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.