Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-06-18 · Administracinė byla Nr. eAS-662-442/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-18
Bylos Nr.
eAS-662-442/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00331-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 43.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-662-442/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00331-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.3; 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą (sprendimo numeris: 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“; 2) panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą (sprendimo numeris: 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“ (toliau kartu – ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimai); 3) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2025 m. vasario 10 d. raštą (rašto numeris: (4.47Mr) D3-663) „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ (toliau – ir 2025 m. vasario 10 d. raštas); 4) panaikinti NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą (sprendimo numeris: 1SD-40459-(15.4.48Mr.)) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas); 5) įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusių savininkų O. K. ir M. K. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės ribose nustatymo ir grąžinimo natūra, pagrįsti realų visuomenės poreikį į ginčo teritoriją; 6) įpareigoti NŽT vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą natūra teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (pareiškėjos tėvui V. K. į buvusių savininkų O. K. ir M. K. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. valdytą žemę). Pareiškėja taip pat prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų ir 2025 m. vasario 10 d. rašto paduoti.

Prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų paduoti, pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo proceso metu NŽT atliko procedūrinę klaidą – neįvertino vienos posesijos lokacijos ir jos priskirtinumo valstybės išperkamai žemei. NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu pripažino minėtą klaidą. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, pareiškėja laikėsi pozicijos, kad 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas yra esminio nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo proceso ir pareiškėjos teisių pažeidimo paaiškėjimo momentas. Minėtas nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo proceso pažeidimas yra netinkamų NŽT veiksmų (neveikimo) pasekmė. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo numatyti aplinkybės, kad NŽT, nežinodama vienos posesijos lokacijos, atliks nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo proceso pažeidimus bei priims 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus. Pareiškėja nėra kalta dėl susiklosčiusios situacijos, ji aktyviai domėjosi nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesu. Pareiškėja pažymėjo, kad iki šiol NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, nepanaikino 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų. NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu nepagrįstai papildė 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų motyvus ir taip viršijo teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Atlikdama tokius veiksmus, NŽT apsunkino pareiškėjos galimybes įgyvedinti teisę į teisminę gynybą.

Prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos 2025 m. vasario 10 d. rašto paduoti, pareiškėja nurodė, kad apie 2025 m. vasario 10 d. raštą ji sužinojo tik tada, kai NŽT įteikė jai 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą. Nei pareiškėja, nei jos atstovė advokatė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad elektroninėmis priemonėmis Administracija anksčiau išsiuntė 2025 m. vasario 10 d. raštą. Be to, kreipdamasi į teismą, pareiškėja tik nežymiai praleido skundo padavimo terminą.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja jau anksčiau kreipėsi į teismą su analogiškais reikalavimais panaikinti 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8010-780/2025 konstatavo, jog pareiškėja praleido terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų panaikinimo paduoti dėl subjektyvių priežasčių, todėl netenkino jos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-430-822/2025 paliko Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-430-822/2025 jau įvertino pareiškėjos prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos teiginiai, susiję su NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, gali būti vertinami tik administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą natūra teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus. Atsisakius priimti skundo reikalavimus panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.) (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis, pažymėjo, kad ginčo dėl 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo nagrinėjimui yra taikytina privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėja nepasinaudojo minėta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT 2025 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1SD-3904-(15.4.48 Mr.) kreipėsi į Administraciją, prašydama patikslinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio žemės savininko O. K. ir M. K. valdytos žemės ribose. Šis raštas elektroninėmis priemonėmis buvo išsiųstas pareiškėjos atstovei. Skundą dėl šio rašto pareiškėja turėjo pateikti iki 2025 m. kovo 10 d., tačiau skundą padavė tik 2025 m. balandžio 22 d., t. y. praleidusi jo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti 2025 m. vasario 10 d. raštą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo klausimą yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti 2025 m. vasario 10 d. raštą. Atsisakius priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Administracijos 2025 m. vasario 10 d. raštą, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo teismo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjos skundą arba atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog ji praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių priežasčių.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog ji pakartotinai kreipėsi į teismą dėl reikalavimų panaikinti 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus. Pareiškėja pažymi, kad NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu nepagrįstai papildė 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų motyvus, ir tik tada paaiškėjo jos teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju yra ginčijami NŽT ir Administracijos priimti sprendimai, kurie NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų priėmimo metu nebuvo priimti. Todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvadą, jog ji praleido terminą skundui dėl 2025 m. vasario 10 d. rašto paduoti, ir neatnaujino skundo padavimo termino. Pareiškėjos teigimu, nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad Administracija įteikė jai ir (ar) jos atstovei advokatei 2025 m. vasario 10 d. raštą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčui dėl NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo turi būti taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ginčai dėl NŽT sprendimų atkurti nuosavybės teises nėra priskirti NŽT vadovo kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-430-822/2025 nustatyta, kad terminas paduoti teismui skundą dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų skaičiuotinas nuo 2020 m. balandžio 7 d. (vėliausiai – 2020 m. birželio 12 d.). Skundą dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų panaikinimo pareiškėja padavė teismui 2025 m. balandžio 22 d., t. y. praleidusi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1- 8 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Įvertinusi surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų panaikinimo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis skundo dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises termino eigos pradžią sieja ne su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, bet su juridiniu faktu (sprendimų įteikimu). Tai reiškia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, su kuriomis ji sieja savo teisių pažeidimo sužinojimo momentą, nėra reikšmingos sprendžiant skundo dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų panaikinimo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, svarbių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, sudariusių jai kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų panaikinimo padavimo terminą ir priimti šią skundo dalį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovė advokatė L.K.-D. 2024 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Administraciją ir NŽT, prašydama išnagrinėti klausimą dėl ginčo posesijos teritorijoje esančios laisvos valstybinės žemės. Šiame rašte pareiškėjos atstovė advokatė L.K.-D. prašė atsakymą į prašymą pateikti jai nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini); el. p.: (duomenys neskelbtini)). Administracija pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad Administracijos direktoriaus 2025 m. vasario 10 d. raštas Nr. (4.47Mr) D3-663 su priedu buvo nusiųstas 2025 m. vasario 10 d. į el. paštą: (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Administracijos pateikta ištrauka iš dokumentų valdymo sistemos „Kontora“. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad, 2025 m. balandžio 22 d. kreipdamasi į teismą dėl 2025 m. vasario 10 d. rašto panaikinimo, pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nenurodė jokių objektyvių, svarbių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių atnaujinti skundo dėl 2025 m. vasario 10 d. rašto panaikinimo padavimo terminą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo dėl Administracijos 2025 m. vasario 25 d. rašto panaikinimo padavimo terminą ir priimti šią skundo dalį.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu nustatė, kad NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimų priėmimo metu nebuvo įvertinta ginčo posesijos teritorijoje esanti laisva (neužstatyta) žemės, tačiau sprendė, jog minėta aplinkybė nesudaro pagrindo keisti NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad NŽT vadovas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėja skundus dėl NŽT teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek tais atvejais, kai NŽT teritoriniai padaliniai išnagrinėja Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodytus skundus ar vengia tai atlikti, tiek tais atvejais, kai NŽT teritoriniai padaliniai priima savarankiškus sprendimus, atlieka konkrečius veiksmus ar vengia juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-575/2024; kt.).

NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu nebuvo atkurtos nuosavybės teises, nebuvo suteiktas žemės sklypas nuosavybėn neatlygintinai, parduotas, išnuomotas ar perduotas naudotis neatlygintinai. Todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, minėtas administracinis sprendimas turi būti ginčijamas kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, t. y. NŽT vadovą.

Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ji apskundė NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą NŽT vadovui, t. y. duomenų, kad ji laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl minėto administracinio sprendimo panaikinimo.

Skundo reikalavimai įpareigoti NŽT vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą natūra ir įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimo natūra bei pagrįsti realų visuomenės poreikį į ginčo teritoriją yra išvestiniai iš skundo reikalavimų panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus, Administracijos 2025 m. vasario 10 d. raštą bei NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą. Todėl, atsisakius priimti skundo reikalavimus panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus, Administracijos 2025 m. vasario 10 d. raštą ir NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti šiuos išvestinius skundo reikalavimus dėl NŽT ir Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė