- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- AN2-352-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01118-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto asmens V. B. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos E. M. atžvilgiu nutraukta. Priteista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos E. M. naudai 790,00 (septyni šimtai devyniasdešimt) eurų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimu E. M. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje (ANK 518 straipsnyje) dėl to, kad ji būdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininke, savavališkai organizavo užtvaro ir klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) korpuso antrame aukšte, į kurias nėra kito įėjimo, tokia veika trukdydama valdyti daiktą (nekilnojamąjį turtą), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.35 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. M. atžvilgiu nutraukė. Apylinkės teismas konstatavo, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog E. M. kaltė, padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas asmuo V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Institucija akcentuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, rėmėsi tik suinteresuoto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktais faktais, nesigilino į Institucijos pateiktus įrodymus, paaiškinimus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, taip priimdamas neteisingą nutarimą.
3.2. Pabrėžiama, kad savivaldybė nėra ir nebuvo viso pastato savininkė, savivaldybė yra tik antro aukšto savininkė, todėl negali per jai nepriklausantį pirmą aukštą kirsti įėjimą į savo patalpas.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad trys namai (duomenys neskelbtini) pastatyti skirtingu laiku (Nr.(duomenys neskelbtini) – 1986 m., Nr. (duomenys neskelbtini) – 1988 m. ir Nr. (duomenys neskelbtini) –1992 m.), tačiau išoriniais koridoriais, per antrą aukštą, sujungti į vieną kompleksą. Pabrėžiama, kad tuo laiku visų statinių savininkas buvo vienas – valstybė, todėl pastatai turėjo bendro naudojimo patalpas. Privatizavus nekilnojamąjį turtą, šio komplekso pastatus įsigijo skirtingi savininkai, tačiau architektūriniai sprendimai dėl to nepasikeitė. (duomenys neskelbtini) namas niekada neturėjo kito patekimo į antrą aukštą, tik per gretimų namų antrą aukštą. Pažymima, kad durys (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto koridoriuje, vedančios į (duomenys neskelbtini) namą, buvo ir jomis buvo naudojamasi. Institucija pažymi ir tai, kad susikūrus Bendrijai derėjo atnaujinti kadastrinius matavimus, užfiksuoti esamą situaciją su durimis ir teisėtu keliu siekti durų blokavimo, kaip tai padarė kiti asmenys (namai sujungti dviem koridoriais).
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaip įrodymas, jog užkalant duris veikta bendrijos narių nutarimu, pateiktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nurodytoje darbotvarkėje nėra svarstomo klausimo apie durų užkalimą, pridėtame sąraše su gyventojų parašais taip pat neužsimenama apie praėjimo į (duomenys neskelbtini) namą blokavimą.
3.5. Apibendrinama, kad E. M., savavališkai organizavusi užtvaro iš klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Vilniuje (duomenys neskelbtini) korpuso antrame aukšte, į kurias nėra kito įėjimo, sąmoningai piktnaudžiavo savo teise.
3.6. Institucija nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodoma, kad proceso dalyvio turėtų išlaidų pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Pažymima, kad tokias išlaidas apmoka pats proceso dalyvis (BPK 106 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja E. M. ir atstovė advokatė L. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą nepakeistą ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Buivydiškių g. (duomenys neskelbtini) namai yra atskiri statiniai, pastatyti skirtingais metais, jie niekada nebuvo vienu statiniu, jokių įrodymų, kad tai buvo ar yra vientisas pastatų kompleksas, byloje nėra, tai nėra registruota nekilnojamojo turto registre, kadastre. Atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, o (duomenys neskelbtini) yra administracinės, kultūrinės paskirties statinys, kurio dalis patalpų nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
4.2. Nurodoma, jog jokie teisės aktai, nekilnojamojo turto registro duomenys neįrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybę galima būtų laikyti ne tik patalpų (duomenys neskelbtini) savininke, bet ir pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų valdytoja ar naudotoja. Savivaldybė nėra statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nei valdytoja, nei naudotoja, nei savininkė. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šio daugiabučio namo savininkų bendrijai.
4.3. Atsiliepime dėstoma, kad gyventojų pageidavimu ir daugumos pritarimu, buvo uždengta sienos dalis. Gyventojai ėmėsi savo nuosavybės apsaugos, tinkamo valdymo, naudojimo ir priėmė sprendimą sienos angą užtaisyti ir tai padarė teisėtai. Negali būti jokio įpareigojimo Bendrijai daryti kadastrinius pakeitimus.
Atsiliepimas
4.4. Akcentuojama, kad savivaldybė neturi teisės bausti savo pačios turto valdymo tariamo pažeidėjo, nes tai akivaizdus interesų konfliktas.
4.5. Sutinkama su apylinkės teismo sprendimu priteisti bylinėjimo išlaidas iš Institucijos. Tuo pačiu nurodoma, kad rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėja taip pat buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas, kurias apygardos teismo prašo priteisti pareiškėjos E. M. naudai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.
5. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo teisena E. M. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
6. Administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį gali būti traukiamas asmuo, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens savo tikrą ar tariamą teisę ir nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Institucija, priimdama 2020 m. kovo 19 d. nutarimą, nurodė, jog pareiškėja savo veiksmais pažeidė CK 4.35 straipsnį, tai yra teisės normas, kurios reglamentuoja valdymo pažeidimą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien CK normos, reguliuojančios nuosavybės teisinius santykius, įrašymas nėra tinkamas būdas pagrįsti sprendimą, kad patraukta administracinėn atsakomybėn E. M. savavaldžiavo. Nagrinėjamu atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą ANK straipsnį, būtina nustatyti ir įrodyti, kad asmuo pažeidė būtent CK 4.35 straipsnį.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto duomenimis, 1988 m. pastatytas dviejų aukštų kultūros paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), kurio antras aukštas, priklausantis savivaldybei, iš vienos pusės buvo sujungtas su šalia pastatytu bendrabučiu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės. Trys įėjimai į savivaldybės patalpas, kurie buvo šalia butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), privatizuojant šiuos butus buvo likviduoti, patekti į savivaldybei priklausančias patalpas buvo palikta vienintelė galimybė per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinę (b. l. 24). Byloje nėra ginčo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra privatizuotas, buvęs bendrabutis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (3 –1 iki 3 – 26), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – negyvenamoji (b. l. 120). Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad E. M. savavališkai organizavo užtvaro iš klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini) korpuso antrame aukšte, į kurias nėra kito įėjimo. Būtent tokius E. M. veiksmus Institucija vertina kaip savavaldžiavimą.
8. Remiantis CK 4.35 straipsniu, valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Nagrinėjamu atveju namas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tai yra, savivaldybė nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nei savininkė, nei valdytoja. Ginčas kilęs dėl praėjimo iš namo Nr.(duomenys neskelbtini) į namą Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi, tačiau nėra aišku, ar toks praėjimas yra teisėtas, kadangi VĮ Registrų centro archyvo plano duomenimis, (duomenys neskelbtini) namo koridorius a – 35, kur buvo įrengta pertvara su durimis, baigiasi sienos konstrukcija ir jokie praėjimai plane nėra numatyti ir įregistruoti ( b. l. 97). Patalpos (duomenys neskelbtini) yra savarankiški nekilnojamojo turto registro objektai (b. l. 7, 39, 120). Byloje nėra teisinio susitarimo, servituto, suteikiančio teisę į pastatą (duomenys neskelbtini) patekti per kito pastato – (duomenys neskelbtini) patalpas. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija „duomenys neskelbtini“ bandė išspręsti klausimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2020 m. vasario 3 d. ir vasario 5 d. pateikdama prašymus, kuriuose savivaldybės prašė izoliuoti įėjimą į savo patalpas, kad į jas būtų negalima patekti per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinę. Prašymai iš esmės išspręsti nebuvo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, jog savivaldybė šiuo metu negali įvykdyti prašymo izoliuoti įėjimą į savo patalpas (duomenys neskelbtini), nes kito įėjimo, išskyrus per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, nėra. Kaip teigiama šiame atsakyme, manytina, kad Vilniaus miesto savivaldybę galima laikyti ne tik patalpų (duomenys neskelbtini) savininke, bet ir pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų naudotoja (b. l. 98-99). Konstatuotina, kad naudojimosi (duomenys neskelbtini) namo patalpomis tvarka nėra nustatyta, savivaldybė, valiniu sprendimu nubausdama bendrijos pirmininkę, išsprendė ginčą savo naudai. Pažymėtina, kad skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia patekimo į (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančias patalpas klausimo iš esmės, ginčas spręstinas susitarimu ar civilinio proceso tvarka. Nesant teisinio pagrindo teigti, kad bendrijos pirmininkė, užtverdama praėjimą, padarė CK 4.35 straipsnyje numatytą valdymo pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė savavaldžiavimo sudėties. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomi argumentai.
9. Papildomai pastebėtina, kad ANK 518 straipsnis numato atsakomybę tiek fiziniams asmenims, tiek ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Įstatymų leidėjas numato dvi skirtingas sankcijas, priklausomai nuo nusižengimą padariusio subjekto. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos narių susirinkimo 2019 m. gruodžio 30 d. protokolo duomenimis, E. M. paskirta bendrijos pirmininke (b. l. 47 – 48). Įrengti pertvarą su durimis II a. koridoriuje a-35 ties 201 buto durimis nutarta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos įgaliotinių 2019 m. spalio 24 d. susirinkime (b. l. 12). Šioje byloje nagrinėjama bendrijos pirmininkės veikla, todėl E. M. nepagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn kaip fizinis asmuo.
10. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priėmęs pagrįstą sprendimą dėl Institucijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimo panaikinimo, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.
11. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Šiuo atveju procesas buvo pradėtas Institucijos iniciatyva, E. M. prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti patenkintas, tas pats pasakytina ir apie jos prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsiliepimui surašyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto asmens V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą dalyje, kuria iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos E. M. naudai priteista 790,00 Eur proceso išlaidų ir priimti naują sprendimą:
atmesti pareiškėjos E. M. prašymą dėl proceso išlaidų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Atmesti E. M. ir atstovės advokatės L. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.