Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. P., jo atstovui advokatui G. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 14.00 val. Kaune, Draugystės g. ties namu Nr. 19, vairuodamas automobilį Acura TSX, pradėdamas važiuoti atbuline eiga buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio apsidairė, tačiau nepranešęs nukentėjusiajam asmeniui ar policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eimo įvykio metu apgadintas automobilis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101, 114, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

P. P. kaltu neprisipažino, nes nepastebėjo, kad padarė eismo įvykį. Tik nuvykus į Kelių policijos valdybą, buvo supažindintas su eismo įvykio aplinkybėmis. Nurodytu laiku nurodytoje vietoje vairavo automobilį, t.y. manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo daug automobilių, apsisukti sudėtinga. Tai, kad kliudė kitą automobilį, jis nepastebėjo ir iš aikštelės išvažiavo. Tai, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, pripažįsta. Negali tiksliai pasakyti ar buvo išlipęs iš automobilio, galimai buvo išlipęs apsidairyti dėl manevravimo veiksmų. Automobilis draustas. Ant savo automobilio esančius nežymius įbrėžimus pastebėjo tik kai pareigūnas fotografavo automobilius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog nebuvo pabėgimo iš eismo įvykio vietos. Iš liudytojų parodymų, jų subjektyvių vertinimų, automobilių apgadinimų darytina išvada, kad asmuo galėjo ir nepajausti automobilių kontakto. Pareigūnas taip pat patvirtino aplinkybę, kad tokio kontakto vairuotojas galėjo nepajausti. Kaltinimas pareikštas tik pagal liudytojo parodymus, kuris matė eismo įvykį. Šis liudytojas negali pasakyti, ar P. P. buvo išlipęs prieš eismo įvykį ar po jo. Mano, kad nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 str.1d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai , kad P. P. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas E. I. parodė, kad eismo įvykis buvo Draugystės g., Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje. Stovintis automobilis buvo apgadintas kito išvažiuojančio automobilio. Eismo įvykį matė pašalinis asmuo, dirbantis šalia esančiame pastate. Buvo nuvykęs apžiūrėti eismo įvykio vietos papildomai ir pateikė nuotraukas. Buvo susisiekta su liudininku, kuris paaiškino aplinkybes, kad jis pastebėjo kaip kitas automobilis išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės kliudė stovinčią transporto priemonę, vairuotojas sustojęs iš automobilio išlipo, pasižiūrėjo, apsidairė, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tada Kelių policijos valdybos aikštelėje abu automobiliai buvo apžiūrėti, buvo sustatyti šalia vienas kito. Ant automobilio Honda buvo rastos braukimo žymės ant bamperio. Aukščiai jų atitiko. Vairuotojai tą dalyką matė, įsitikino sutiko, niekas nesiginčijo, neneigė. Apgadinimai nėra labai stiprūs, bet esmė tame, kad liudininkas užfiksavo, kad vairuotojas visgi tą dalyką suprato, matė, buvo sustojęs, išlipo. Be to, liudytojas parodė, kad vairuotojas išvažiuoja į priekį, manevruoja antrą, trečią kartą ir važiuodamas atbuline eiga galiniu kairiu bamperiu kliudo kitą automobilį. Visi vairuotojai turėtų jausti kontaktą, bet gali būti ir išimčių.

Liudytojas R. K. parodė, kad stovėjo prie lango pirmame aukšte apie tris metrus nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Eismo įvykį matė akivaizdžiai. Vairuotojas manevravo atbuline eiga, šonu kliudė kito automobilio galinį bamperį, tuomet išlipo, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Išlipo tuomet, kai buvo automobilį ištiesinęs. Įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį ir tame pačiame pastate esančios kavinės barmenei pasakė, kad jei teirausis nukentėjęs asmuo, užeitų pas jį į ofisą pirmame aukšte. Atėjus nukentėjusiajai, jis nurodė visą jam žinomą informaciją.

Liudytoja L. L. parodė, kad 2015-08-28 ji atėjo po darbo prieš 17 val. ir jai moteris, dirbanti kavinėje pasakė, kad apgadintas jos automobilis. Liudytojas R. K. jai pasakė valstybinį automobilio numerį, tuomet ji paskambino policijai. Liudytojo R. K. nepažįsta, tik dirba viename pastate. Apgadinimai nežymūs, tačiau žalos dydžio nežino. Tokį kontaktą būtų pajautusi, nes dažai nusitrynė ir bamperis atšoko.

Pažeidimų faktas ir P. P. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-08-28 buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Draugystės g. 19 rastas apgadintas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykus į minėtą vietą pasitiko vairuotoja L. L., kuri paaiškino, kad savo vairuojamą automobilį paliko stovėti apie 13.00 val., vėliau sugrįžus apie 17.00 val. pastebėjo, kad yra apgadintas automobilio galinis bamperis, eismo įvykio vietoje nubraižyta schema, įvykio liudininkas R., nurodyti pasišalinusio automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2), P. P. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad 2015-08-28 tikrai galėjo būti nurodytoje vietoje, bet eismo įvykio aplinkybių negali patvirtinti, nes nieko nejuto, ant automobilio pažeidimai yra iš anksčiau (b. l. 4), R. K. paaiškinimas dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad 2015-08-28 apie 14.00 val. per langą pastebėjo, kai automobilis žalios spalvos, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti atbuline eiga ir manevruodamas galinio bamperio kairiu kampu kliudė stovintį automobilį Volvo, vairuotojas sustojo, išlipo, apsidairė ir išvažiavo (b. l. 5), L. L. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame ji nurodė, kad liudininkas jai pasakė, kad nubrėžta jos mašina, kaltininkas nuvažiavo, iš automobilio buvo išlipęs (b. l. 6), eismo įvykio vietos fotonuotrauka (b. l. 10), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 11-16), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta –Kaunas, Draugystės g. 19, bei nurodyti automobilio Volvo V70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: sugadintas galinis bamperis, įbrėžtas dešinys kampas (b. l. 17), transporto priemonės Acura TSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant galinio bamperio iš kairės pusės, automobilis tiriamame eismo įvykyje dalyvavo (b. l. 26), liudytojo rašteliu, kuriame nurodytas automobilio valstybins numeris (b. l. 28).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad P. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl jis baustinas.

Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Liudytojas R. K. parodė, kad aš mačiau, kaip automobilis jau beveik išmanevravo ir išlipo, kažkiek nukentėjęs automobilis sujudėjo (b.l.50). 2015-09-01 paaiškinime apie eismo įvykio aplinkybes šis liudytojas nurodė, kad manevruodamas galinio bamperio kairiu kampu kliudė stovintį automobilį Volvo, vairuotojas sustojo, išlipo, apsidairė ir išvažiavo (b.l.5). Byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ir apkaltinti P. P. teisės pažeidimo padarymu. Šio liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitų kaltės įrodymų visumai. Teismas pripažįsta, kad automobilių apgadinimai nežymūs, tačiau jie braukimo pobūdžio, automobilio Volvo v70 apgadintas ne tik dešinės pusės kampas (įbrėžtas), bet ir galinis bamperis. Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje P. P. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

P. P. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad P. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, P. P. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.