Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-746-593/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1S-746-593/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54895-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-746-593/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54895-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. Š. gynėjo advokato E. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nesutikdamas su Komisijos nutarimu pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Skundu Kauno apygardos teismui nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas E. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat prašo išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) duomenis apie E. Š. priskyrimą į atitinkamą grupę.

4.1. Skunde gynėjas nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam E. Š.. Teismas nevertino nuteistąjį išskirtinai teigiamai charakterizuojančios medžiagos, jo elgesyje akivaizdžiai matomų teigiamų korekcijos požymių bei pasikeitusio jo požiūrio į socialines vertybes. Be to, dalis teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų yra grįstos prielaidomis. Lygtinio paleidimo taikymas turėtų būti siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. E. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti. Tiek teismas, tiek Komisija nustatė, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, jis aktyviai dalyvauja užimtumo renginiuose ir programose, ko pasėkoje buvo skatintas net 3 kartus bei įgijo žinių ir įgūdžių, kurie jam leis lengviau adaptuotis išėjus iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti iš pateiktų skundžiamos nutarties motyvų, pagrindiniai argumentai, kurių pagrindu atsisakyta E. Š. taikyti lygtinį paleidimą, yra grindžiami jo elgesiu iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę, kas pažeidžia lygtinio paleidimo instituto taikymo principus, teisingumo bei proporcingumo principus.

4.2. Skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo nutartyje teigiama, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati E. Š. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tačiau gynėjas pažymi, kad E. Š. yra atlikęs daugiau kaip 1/3 jam paskirtus bausmės, todėl tokie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti surinktais faktiniais duomenimis. Priešingai – surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. Š. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos ištaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo.

4.3. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas, nes teistas pirmą kartą ir suprato laisvės atėmimo įstaigos „gyvenimo peripetijas" ir grįžti atgal neketina. Be to, ketina įsidarbinti, išmokėti visas skolas. Šios aplinkybės kartu su žema nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad E. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama paskirtos bausmės tikslams pasiekti. Taip pat rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, savanoriškai dalyvauja programose ir mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Per laikotarpį nuo ankstesnio komisijos vertinimo baustas nebuvo, tačiau buvo trečią kartą paskatintas. Realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Komisijos teiginiai dėl jo smurtinio elgesio, neigiamos nuostatos į priežiūrą nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, po Komisijos ir teismo sprendimo buvo perkeltas į lengvą grupę.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. atsiliepimu į nuteistojo E. Š. gynėjo skundą prašo atmesti skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį

5.1. Prokuroras pažymi, jog nuteistajam E. Š. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis teistas du kartus, paskutinį kartą nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui. Šiuo metu bausmę atlieka už nesunkų ir sunkų tyčinius smurtinius nusikaltimus. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Būtina vertinti ir tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Šie faktai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą E. Š. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, prokuroro nuomone, svarbu įvertinti tai, kad nors ir nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 20 dienos, kas yra pakankamai didelė bausmės dalis. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

5.2. Atsiliepime nurodoma, kad nors nuteistasis bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė (artima aukštai) ir vertinama 80 balų iš kurių net 45 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu. Pažymėtina, kad nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės spręsti apie E. Š. elgesio tvarią teigiamą kaitą bei akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką. Be to, E. Š. du kartus baustas drausmine tvarka. Nors šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų, kai tvarką pažeidinėja ir laisvės atėmimo vietoje. Todėl likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato E. R. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

8. Įvertinus E. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, savanoriškai atlygina priteistą žalą, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 3 kartus skatintas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistojo gynėjas, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę E. Š. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

9. Kaip jau aukščiau minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 80 balų, tai yra, rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina tai, jog nuteistajam nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (35 balai), bet ir dinaminiai (45 balai) veiksniai, taigi nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, riziką gali ženkliai sumažinti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesimoko, nedirba, dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, nes ne visus pasiūlytus darbus sutiktų dirbti. Taip pat pažymėtina, kad nuteistajam E. Š. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (nekintantis), turimi finansiniai įsiskolinimai ir gyvenimo būdas – draugai, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas.

10. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad E. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkų ir sunkų tyčinius smurtinius nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Kaip teisingai pažymėjo prokuroras, E. Š. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Pažymėtina, kad ir praeityje jis buvo teistas du kartus ir jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o paskutinį kartą jis nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo E. Š. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju vienas iš nuteistajam nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių, kaip jau minėta, yra susijęs su informacija apie teisės pažeidimus, todėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių. Be to, E. Š. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas – du kartus jis buvo baustas drausmine tvarka už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą (vartojo fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus nuteistuosius ir be leidimo buvo svetimame būryje). Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, po to nuteistasis vieną kartą buvo paskatintas, tačiau įvertinus E. Š. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2018 m. liepos 5 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą (nuo (duomenys neskelbtini) d.).

11. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Marijampolės apylinkės teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam E. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Š. gynėjo advokato E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė