Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. B. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. B. (toliau – pareiškėjas) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2011 m. vasario 1 d. 15.40 val., Lazdijų rajone, Ilgininkų kaime, gyvenamojo namo rūsyje, pažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių, tai yra alkoholio produktų ir tabako gaminių, laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes – 200 pakelių cigarečių „Fest“, „Minsk Super Slims“, „Premjer“, „Fest 7“ ir „Lifa Super Slims Apple“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 22,6 litro alkoholinių gėrimų „Ruskij Standart“, „Oficer Vodka“, „Finlandija“, „Lituanika Originali“, „Alita Botuxue“, „Malūninkų trauktinė“, „Alita Klasik“, „Alita X.O." ir „J.P. Chenet“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Tuo L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmeninis taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, 3.1.2 punkto reikalavimus (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.).

Skunde nurodoma, jog nei vienas teismo posėdyje apklaustas pareigūnas, dalyvavęs surandant akcizines prekes, o taip pat ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenurodė, kad buvo aiškinamasi ir klausiama, ar rastos prekės priklauso tik pareiškėjui, ar ir jo sutuoktinei. Prekių radimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu apeliantas neįvertino šios aplinkybės svarbos ir teisinės reikšmės dėl teisinio neišprusimo. Apie tai, kad rastos prekės priklauso ir apelianto sutuoktinei (įsigytos asmeniniams poreikiams iš bendrų lėšų), buvo pradėta svarstyti tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir pasikonsultavus su teisininku. Dėl to apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjas nuo pat akcizinių prekių suradimo momento tvirtino, jog rastos prekės yra tik jo, o visa tai patvirtina ir apklaustų pareigūnų parodymai, yra nepagrįsta.

Apylinkės teismo išvada, kad visos rastos ir paimtos akcizinės prekės priklausė tik apeliantui, nes bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai nenurodė, kurios iš akcizinių prekių yra kiekvieno iš jų, taip pat nepagrįsta. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmeninio naudojimo daiktai yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau šioje normoje yra įvardintas pavyzdinis asmeninio naudojimo daiktų sąrašas, tai yra avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai. Tačiau prie asmeninių neturėtų būti priskiriami daiktai, kurie, nors ir gali būti naudojami tik vieno sutuoktinio, bet prireikus galėtų tenkinti ir kito sutuoktinio poreikius. Juo labiau prie asmeninių vieno iš sutuoktinių daiktų negalėtų būti priskiriami suvartojami daiktai, tokie kaip maisto produktai ar, kaip nagrinėjamu atveju, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Iš išdėstytos argumentacijos akivaizdu, kad surastos akcizinės prekės turėtų būti laikomos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį įtvirtintą prezumpciją – šeimos gyvenamojoje vietoje rastas akcizines prekes tarp sutuoktinių reikia dalinti lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į rastų prekių specifines savybes (prekės ženklą ir pan.). Be to, iš skundžiamo nutarimo neaišku, kodėl iš surastų ir paimtų akcizinių prekių nebuvo atimtas ir grąžintas leidžiamas laikyti jų kiekis.

L. B. apeliacinis skundas atmestinas.

L. B. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš esmės ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra, tačiau apeliaciniu skundu yra keliamas veikos perkvalifikavimo į ATPK 163² straipsnio 2 dalį klausimas, motyvuojant tuo, kad pusė rastų ir paimtų neteisėtai laikytų akcizais apmokestinamų alkoholio produktų ir tabako gaminių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso ne tik apeliantui, bet ir jo sutuoktinei J. B.. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jie yra nepagrįsti ir vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė taktika.

Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių procesinių teisės normų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir tinkamai kvalifikavo L. B. padarytą veiką pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nei vienas teismo posėdyje apklaustas pareigūnas, dalyvavęs surandant akcizines prekes, o taip pat ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenurodė, kad buvo aiškinamasi ir klausiama, ar rastos prekės priklauso tik pareiškėjui, ar ir jo sutuoktinei. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes tiek 2011-02-01 nustačius pažeidimą, tiek pirmą kartą bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kaip minėta, pastarojoje administracinėje byloje apylinkės teismo nutarimai du kartus buvo panaikinti apeliacine tvarka), L. B. kaltu prisipažino nurodydamas, jog akcizais apmokestinamos prekės priklauso tik jam, jas Baltarusijoje pirko sau. Pagrindiniais įrodymais panašaus pobūdžio bylose yra laikomi asmens pirminiai paaiškinimai bei liudytojų, pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su pažeidėju, parodymai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą kad L. B. savo poziciją pakeitė norėdamas, jog jo veiksmai būtų perkvalifikuoti į veiką, numatančią švelnesnę atsakomybę, todėl jo keliama versija apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ir konstatuoja, kad uždraustą veiką padarė būtent jis, o akcizais apmokestinamos prekės priklauso tik jam. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, kodėl turėtų būti nesivadovaujama administracinio teisės pažeidimo protokolu, išsamiais ir neprieštaringais policijos pareigūno, kurio šališkumas nagrinėjamoje byloje nustatytas nebuvo, tarnybiniu pranešimu ir juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis. Šie įrodymai yra pirminiai, surinkti iš karto po to, kai buvo aptiktos akcizais neapmokestintos prekės, todėl apylinkės teismas šiuos įrodymus kitų įrodymų kontekste įvertino teisingai.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada, kad visos rastos ir paimtos akcizinės prekės priklausė tik apeliantui, nes bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai nenurodė, kurios iš akcizinių prekių yra kiekvieno iš jų. Apelianto nuomone, prie CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų daiktų negalėtų būti priskiriami tokie daiktai, kurie, nors ir gali būti naudojami tik vieno iš sutuoktinių, bet prireikus galėtų tenkinti ir kito sutuoktinio poreikius. Juo labiau prie asmeninių vieno iš sutuoktinių daiktų negalėtų būti priskiriami suvartojami daiktai, tokie kaip maisto produktai ar, kaip šiuo atveju, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Dėl to surastos akcizinės prekės turėtų būti laikomos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją apelianto ir jo sutuoktinės gyvenamojoje vietoje rastas akcizines prekes tarp sutuoktinių reikia dalinti lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į rastų prekių specifines savybes (prekės ženklą ir pan.), o tai sąlygoja padarytos veikos perkvalifikavimą į ATPK 163² straipsnio 2 dalį ir dalies paimtų prekių grąžinimą apelianto sutuoktinei J. B.. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 straipsnis). Akivaizdu, jog akcizais apmokestinamų prekių, tai yra alkoholio produktų ir tabako gaminių, civilinė apyvarta Lietuvos Respublikoje yra ribojama teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi tokiais daiktais sutuoktiniai laisvai disponuoti negali ir jiems nėra taikoma sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje. Priešingai, iš byloje esančio protokolo, išsamių ir neprieštaringų policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, pirminio pareiškėjo paaiškinimo ir teisingai įvertintų liudytojų parodymų matyti, kad visos rastos ir paimtos akcizais apmokestintos prekės priklauso tik apeliantui. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog byloje surinkti įrodymai apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad L. B. savo poziciją dėl prekių dalies priklausymo sutuoktinei pakeitė siekdamas, jog jo veiksmai būtų perkvalifikuoti į veiką, numatančią švelnesnę atsakomybę. Jo keliama versija apeliacinės instancijos teismo taip pat neįtikino, todėl konstatuojama, kad uždraustą veiką padarė būtent L. B., o akcizais apmokestinamos prekės priklausė jam asmeninės nuosavybės teisėmis. Tuo vadovaujantis spręstina, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o L. B. skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog iš revizuojamo nutarimo neaišku, kodėl iš surastų ir paimtų akcizinių prekių nebuvo atimta ir grąžinta leidžiama laikyti jų dalis. Skundo autoriaus nuomone, leidžiama laikyti akcizinių prekių dalis turėjo būti grąžinta, nors tai administracinės atsakomybės masto ir neįtakoja.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. ATPK 26 straipsnyje pateikiama tokia konfiskuotino turto sąvoka: daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat pažymėtina, kad prekių konfiskavimas ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas kaip privaloma papildoma nuobauda. Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Nagrinėjamu atveju L. B. padaryto pažeidimo tiesioginis objektas yra 2011-02-01 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytos ir iš apelianto paimtos akcizais apmokestintos prekės (alkoholio produktai ir tabako gaminiai). Todėl ta aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmeninis taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles asmenims yra leidžiama laikyti tam tikrą kiekį tabako gaminių ir alkoholio produktų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, nėra pagrindas išskirti šį kiekį iš bendro laikytų cigarečių gaminių ir alkoholio produktų kiekio ir jo nekonfiskuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais turi būti konfiskuojamos visos prekės, o ne jų dalis.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

L. B. skundo netenkinti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.