- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- I-590-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- UAB „Ekspo-matec“
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Broniaus Januškos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ekspo-matec“ skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui dėl reikalavimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Ekspo-matec“ skunde prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-09-28 Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0756-0105 bei 2009-10-16 Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0756-0111.
Paaiškino, kad Valstybinė darbo inspekcija atliko UAB „Ekspo-Matec“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimą ir pateikė pareiškėjui 2009-09-28 reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0756-0105. Šiame reikalavime buvo nustatytas Darbo kodekso 120 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimas, t. y. darbo užmokesčio sumažinimas be darbuotojų sutikimo 2008-12-01 ir netinkamas šios darbo sutarties sąlygos pakeitimo įforminimas), taip pat Darbo kodekso 201 straipsnio 2 dalies ir 207 straipsnio 1 dalies pažeidimai – darbuotojams L. P., T. Š., A. D. ir kt. nuo 2008 m. gruodžio mėn. neišmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai ir/ arba darbo užmokesčio nesumokėjimas darbo sutartyse nustatytais terminais). Buvo reikalaujama pašalinti pažeidimus iki 2009 m. spalio 1 ir 24 d.
Valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji darbo inspektorė darbo teisei A. P. 2009-10-16 atliko dar vieną patikrinimą ir pateikė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. Rl 0756-0111, kuriame buvo nustatytas Darbo kodekso 122 straipsnio 1 dalies pažeidimas (vienašališkas ne viso darbo laiko nustatymas J. C.), Darbo kodekso 144 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimas (neatsiskaitymas atleidimo iš darbo dieną su darbuotojais L. P., T. Š., A. D., J. C. ir kt.), Darbo kodekso 195 straipsnio 3 dalies pažeidimas (neapmokėjimas už prastovos laiką) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos parašo 2 punkto pažeidimai. Pažeidimai turėjo būti pašalinti iki 2009 m. spalio 19 ir 30 d.
Pareiškėjo nuomone, minėti reikalavimai yra neteisėti, Valstybinės darbo inspekcijos veiksmai iš esmės prieštarauja jos uždaviniams, įtvirtintiems Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnyje ir nepatenka į šios institucijos kompetenciją, nurodytą to paties įstatymo 4 straipsnyje. Valstybinė darbo inspekcija nagrinėjamu atveju ėmėsi spręsti individualius darbo ginčus, kilusius tarp pareiškėjo ir UAB „Ekspo-Matec“ darbuotojų, t. y. vykdė bendrosios kmpetencijos teismams priskirtas funkcijas. Pareiškėjo teigimu, tai, jog Valstybinė darbo inspekcija faktiškai vykdė individualius darbo ginčus nagrinėjančio organo funkciją įrodo ir tai, kad ji rinko ir tyrė įrodymus savo iniciatyva. Pavyzdžiui, 2009-09-01 atsakovo kvietime buvo nurodyta pateikti G. S., E. L., S. G. ir J. K. patvirtintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn.; 2009-09-28 kvietime buvo nurodyta pateikti L. P. ir A. D. darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 metų gruodžio mėn., 2009 m. vasario mėn., 2009 m. vasario – gegužės mėn.; 2009 m. spalio 6 ir 16 d. kvietimuose buvo nurodyta pateikti J. C. darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei darbo užmokesčio priskaičiavimo ir apmokėjimo dokumentus už nuo 2008 m. gruodžio mėnesio ir už 2009 m. spalio mėn. Be to, tarp buvusių darbuotojų G. S., L. P., K. B. bei A. Z. ir UAB „Ekspo-Matec“ šiuo metu vyksta ginčai teismuose dėl tų pačių pažeidimų.
Taip pat nurodė, kad darbo įstatymų pažeidimai buvo padaryti dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Vienašališkas darbo užmokesčio mažinimas, nesavalaikis atsiskaitymas su UAB „Ekspo-Matec“ darbuotojais buvo sąlygoti itin blogos bendrovės finansinės būklės: bendrovė buvo ant bankroto ribos, kadangi dėl ekonominės krizės ji ilgą laiką nebegavo užsakymų ir neturėjo lėšų su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams vykdyti.
Pažymėjo, kad už pažeidimus, kurie nustatyti skundžiamuose reikalavimuose, įmonės vadovui buvo paskirtos administracinės baudos. Todėl laikė, kad už tą patį pažeidimą baudžiama pakartotinai.
Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad vyresnioji darbo inspektorė A. P. pagal 2009-08-27 darbuotojo T. Š., 2009-09-07 darbuotojo L. P., 2009-09-14 darbuotojo A. D. bei 2009-10-01 darbuotojos J. C. prašymus dėl galutinio atsiskaitymo bei darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. neišmokėjimo, atliko darbo įstatymų laikymosi kontrolę UAB „Ekspo-Matec“.
Atliekant patikrinimą, pareiškėjas nepateikė dokumentų ar paaiškinimų apie galimą bankroto bylos UAB UAB „Ekspo-Matec“ iškėlimą. Iš patikrinimo metu pateiktų įmonės banko sąskaitų išrašų matyti, kad įmonė vykdė įvairius atsiskaitymus, pavyzdžiui advokatų kontoroms, kitoms įmonėms, kai kuriems UAB „Ekspo-Matec“ darbuotojams , apmokėjo už paslaugas ir pan. Iš pateiktų kasos knygos išrašų nuo 2009-06-01 taip pat matyti, kad įmonėje buvo gaunamos pajamos, vykdomi atsiskaitymai su kai kuriais įmonės darbuotojais, pavyzdžiui, vyriausiąja finansininke J. V., vadybininku K. Č., direktoriumi V. Č., direktoriaus pavaduotoju prekybai V. Č., sandėlio vedėju G. J. ir kt., kitomis įmonėmis, taip pat apmokama už prekes ir paslaugas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimai atsiskaityti su darbuotojais buvo teiktini ir vykdytini. Įmonės vadovas reikalavimuose nurodytus pažeidimus turėjo pašalinti t. y. perskaičiuoti bei išmokėti darbo užmokestį, delspinigius, vidutinį darbo užmokestį ir kt.) ir raštu pranešti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui iki 2009-10-24 bei 2009-10-30. Gavus informaciją apie tai, kad 2009-10-16 UAB „Ekspo-Matec“ iškelta bankroto byla, administracinė procedūra buvo baigta, kadangi iškėlus bankroto bylą, atsiskaitymai su darbuotojais vykdomi laikantis bankroto įstatymų nustatytos tvarkos, kurios Valstybinė darbo inspekcija nekontroliuoja. Gavus informaciją apie bankroto bylos iškėlimą įmonei, pareiškėjas buvo informuotas telefonu, kad apie šių reikalavimų įvykdymą neturės pranešti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir nebus patrauktas administracinėn atsakomybėn už reikalavimų neįvykdymą.
Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimais buvo sprendžiami tarp darbdavio ir darbuotojų kilę individualūs darbo ginčai. Atsakovo teigimu, įmonės vadovas buvo įpareigotas pašalinti konkrečius imperatyvių Darbo kodekso bei kitų darbo įstatymų normų pažeidimus. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai privalo, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Remiantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004-04-22 įsakymu Nr. 1-108 patvirtinto Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento 23 punktu, darbo inspektoriai savarankiškai pasirenka tikrinimo būdus, metodus ir apimtis.
Paaiškino, kad Valstybinė darbo inspekcija nenagrinėja darbuotojų prašymų, jei teismo žinioje yra byla dėl to paties ginčo, ar yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atliekant patikrinimą, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius neturėjo jokių duomenų apie galimą teisminį UAB „Ekspo-Matec“ ir šios įmonės darbuotojų ginčų nagrinėjimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB „Ekspo-Matec“ atsiliepime prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepime nurodė iš esmės tokias pačias faktines aplinkybes ir motyvus, kaip ir pareiškėjas.
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas kėlė klausimą dėl Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą. Todėl analizuotina Valstybinės darbo inspekcijos pareiškėjui pateiktų reikalavimų atitikimas teisės aktais atsakovui nustatytai kompetencijai.
Darbo inspekcijos paskirtis ir funkcijos apibrėžtos Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį valstybinė darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, Darbo kodeksu, Valstybinės darbo inspekcijos statymu, kitais įstatymais ir norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.
Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, vykdant pastarajai pavestus uždavinius, detaliai išvardina Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnis. Skundžiami Reikalavimai pareiškėjui buvo surašyti vykdant Valstybinės darbo inspekcijos 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas valstybinės darbo inspekcijos teises tikrinti, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, ir teikti darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai privalo, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti.
Valstybinė darbo inspekcija 2009-09-28 Reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. R1 0756-0105 nurodė UAB „Ekspo-Matec“ pažeidimus – 1) įsakymu dėl darbo užmokesčio nustatymo Nr. 46-30 darbo užmokestis sumažintas be raštiškų darbuotojų sutikimų ir neįforminus darbo sutarties sąlygų pakeitimo abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose, kuo pažeistas Darbo kodekso 120 straipsnio 3 ir 4 dalys; 2) įsakyme dėl darbo užmokesčio nustatymo Nr. 46-30 nurodytiems darbuotojams nuo 2008 m. gruodžio mėnesio neišmokėtas darbo sutartyse numatytas darbo užmokestis bei neišmokėti įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, kuo pažeista Darbo kodekso 201 straipsnio 2 dalis; 3) kitiems darbuotojams darbo užmokestis neišmokėtas darbo sutartyse nustatytais terminais, iki šiol yra darbo užmokesčio įsiskolinimas, neišmokėti delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį iki atleidimo iš darbo dienos, kuo pažeista Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis. Pažeidimą dėl darbo užmokesčio sumažinimo įforminimo pareiškėjas įpareigotas pašalinti iki 2009-10-01, o kitus du pažeidimus iki 2009-10-24 (t. 1, b. l. 16-17).
Valstybinė darbo inspekcija 2009-10-16 Reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 0756-0111 nustatė pažeidimus – 1) atleidimo iš darbo dieną neatsiskaityta su atleistais darbuotojais, už uždelsimo atsiskaityti laiką neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis pavyzdžiui, T. Š., A. D., L. P., J. C., tuo pažeista Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis ir 3 dalys; 2) L. P. ir J. C. dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai nepažymėti 2009 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuo pažeistas Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 2 punktas; 3) dėl objektyvių priežasčių nesuteikiant darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, nepaskelbta prastova, pavyzdžiui nuo 2009 m. gegužės mėnesį L. P. ir J. C. vienašališkai nustatytas ne visas darbo laikas ir darbuotojams neapmokėta už prastovos laiką, kuo pažeista Darbo kodekso 122 straipsnio 1 dalis ir 195 straipsnio 3 dalis (t. 1, b. l. 19-20).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-19 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-1592/2008 yra išaiškinęs Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją apibrėžiančias teisės normas. Spręsdamas ginčą dėl reikalavimo, kuriuo valstybinė darbo inspekcija konstatavo neatsiskaitymo su atleistais darbuotojais faktą, teismas nurodė, kad nesutarimai, kurie pagal Darbo kodekso 285 straipsnį priskirtini individualiems ginčams, kaip nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, yra nagrinėtini ne valstybinėje darbo inspekcijoje, o darbo ginčų komisijose ir teisme, remiantis Darbo kodekso 286 straipsniu. Dėl paminėtos aplinkybės buvo priimtas procesinis sprendimas skundą atmesti. Analogiškai valstybinės darbo inspekcijos kompetencija išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A8-909/2006, kai buvo sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo, kuriuo priimti patvarkymai dėl atlygio už darbą naktį, švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą. Šioje nutartyje teismas išaiškino, kad sutinkamai su Darbo kodekso 32 straipsniu, nustatančiu, kad valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja ir vykdo pažeidimų prevenciją kaip darbdaviai laikosi šio Darbo kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, valstybinė darbo inspekcija neturi teisės spręsti individualių darbo ginčų. Administracinių teismų praktikos biuletenyje Nr. 5 išspausdintoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-09-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A8-727/2003, teismas padarė išvadą, kad Valstybinei darbo inspekcijai priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma. Tuo pačiu teismas pripažino, kad reikalavimas dėl budėjimo sąlygų darbuotojams nustatymo laikytinas individualiu ginču.
Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos atskyrimas nuo kitų darbo ginčus nagrinėjančių organų yra Darbo kodekso 285 straipsnyje pateikiamas individualus darbo ginčo apibrėžimas. Kada darbo ginčas atitinka šio straipsnio reikalavimus, t. y. yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, jis nagrinėjamas teisme arba darbo ginčų komisijoje. Tokiu atveju Valstybinė darbo inspekcija nėra kompetentinga priimti administracinių sprendimų. Skundžiami atsakovo reikalavimai iš esmės reiškia individualių darbo ginčų sprendimą, todėl jų sprendimas priklauso ne valstybinės darbo inspekcijos, o darbo ginčų komisijos ir teismo kompetencijai. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimais darbdavys įpareigojamas įgyvendinti konkrečių darbuotojų teises, sumokėdamas darbo užmokestį, konkretiems darbuotojams pažymėdamas darbo laiko trukmę darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, paskelbti prastovą. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-09-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A8-727/2003, buvo padaryta išvada dėl ginčo priskyrimo individualiam ginčui ir tuo atveju, kai valstybinės darbo inspekcijos reikalavime nėra nurodomas konkretus asmuo. Toks valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų traktavimas susijęs su tuo, kad už reikalavimų nevykdymą numatyta atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-2 straipsnį.
Kadangi skundžiami reikalavimai surašyti pažeidžiant administravimo subjektui suteiktą kompetenciją, tai jie naikinami Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsakovas 2010-02-26 atsiliepime nurodė, kad sužinojus, jog 2009-10-16 pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, pastarasis buvo informuotas telefonu, kad administracinė procedūra yra baigta, apie Reikalavimų vykdymą pranešti nereikės ir įmonės vadovas už Reikalavimų nevykdymą nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi atsiskaitymai su darbuotojais vykdomi laikantis bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų ir šių procedūrų atsakovas nekontroliuoja. Viešojo administravimo įstatymas nenumato galimybių pranešant telefonu panaikinti priimtus administracinius aktus, todėl teismas neturi pagrindo šių administracinių aktų laikyti negaliojančiais.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-09-28 Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0756-0105 bei 2009-10-16 Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0756-0111.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.