Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-334-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-02
Bylos Nr.: 2A-334-372/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: E. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-334-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08513-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.19.5.; 3.3.1.20.; 3.4.1.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-291/2020 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo E. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui E. G., teismo prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp E. G. ir A. G., dėl šeimos iširimo kaltu pripažinti atsakovą, neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus D. G. ir dukros E. G. gyvenamąją vietą su motina iki to momento, kol vaikai sulauks pilnametystės; 3) priteisti iš E. G. išlaikymą sūnui ir dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigoti atsakovą kompensuoti ieškovei 1/2 dalį vaikų dienos stovyklos išlaidų pagal pateiktus kvitus; 4) priteisti iš atsakovo sūnui ir dukrai E. G. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 1100 Eur nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, nustatyti, kad ieškovė vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise; 5) nustatyti, kad atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: 1. Mokslo metais E. G. įpareigojamas pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų 2 pirmas mėnesio savaites 3 kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais), 2 paskutiniais mėnesio savaites 2 kartus (pirmadieniais ir penktadieniais) ir parvežti namo iki 20.00 val., taip pat 1 kartą per mėnesį įpareigojamas pasiimti savaitgaliui, pasiimant iš mokymosi įstaigų penktadienį ir parvežant sekmadienį iki 20.00 val.; 2. Mokslo metų atostogų metu – atsakovas įpareigojamas pasiimti vaikus per rudens (spalio mėn.) ir žiemos (vasario mėn.) atostogas kasmet; 3. Atsakovas įpareigojamas pasiimti vaikus ir praleisti su jais antrą pusę vasaros atostogų , t. y. nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 31 d.; 6) nustatyti, kad E. G. asmeninis turtas nedalintinas: vieno kambario 35,25 kv. m. bendro ploto butas su 5,11 kv. m. rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas E. G. vardu (duomenys neskelbtini) pagrindu, vidutinė rinkos vertė –22900 Eur; dviejų kambarių 55,72 kv. m. bendro ploto butas su 5,19 kv. m. rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 36100 Eur; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą: 1. Priteisti ieškovei lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą ieškovės vardu, vidutinė rinkos vertė – 3000 Eur; 2. Priteisti atsakovui kilnojamąjį turtą: televizorius (2 vnt.) – 1500 Eur, lovą – 600 Eur, odinius baldus (kampą) – 1000 Eur, žurnalinį staliuką – 500 Eur, valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 2500 Eur, duris, žaliuzes, rūbinę – 3200 Eur, buitinę techniką – 600 Eur, šaldytuvą – 300 Eur, „špyžinę“ krosnelę – 900 Eur, iš viso atsakovui priteisti turto už 11100 Eur; 3. Priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį – 4050 Eur; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją 9016,23 Eur, t. y. 1/2 dalį kredito, suteikto kreditorės AB SEB bankas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, E. G. išmokėtą kreditorei AB SEB bankas nuo santuokos sudarymo dienos iki visiško kredito sutarties įvykdymo; 9) priteisti ieškovei iš atsakovo E. G. piniginę kompensaciją 1005,95 Eur, t. y. 1/2 dalį kredito, suteikto kreditorės AB SEB bankas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai, E. G. išmokėtą kreditorei AB SEB bankas nuo kredito suteikimo dienos iki ieškinio teisme pareiškimo dienos; 10) pripažinti ieškovės asmenine prievole, vykdytina iš ieškovės asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal (duomenys neskelbtini), negrąžinta kredito dalis – 1391,66 Eur; 11) pripažinti atsakovo E. G. asmenine prievole, vykdytina iš jo asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal 2015 m. vasario 11 d. sudarytą daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB bankas dėl butų Nr. 10 ir Nr. 3, esančių adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos; 12) šalims nepriteisti vienai iš kitos išlaikymo; 13) šalims palikti santuokines pavardes „G.“ ir „G.“; 14) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ieškovės negerbė, ignoravo jos ir nepilnamečių vaikų interesus, nuolat žemino, naudojo psichologinį smurtą, reiškė pretenzijas dėl įvairių smulkmenų, siekė kontroliuoti (be ieškovės žinios ir sutikimo sekė, klausėsi pokalbių). Namuose tvyrojo įtampa, baimė, buvo patiriamas stresas, nei ieškovė, nei vaikai nesijautė saugūs, toks gyvenimo būdas neigiamai veikė vaikus. Ieškovė pažymėjo, jog negalėdama toliau gyventi tokį gyvenimo būdą, 2018 m. liepos mėnesį su vaikais išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Nuo tol kartu su atsakovu negyvena, bendro ūkio neturi, šeima iširo, jos atkurti nėra galimybės. Ieškovės vertinimu, pagrindinės priežastys, dėl kurių iširo šeima – atsakovo psichologinis smurtas, nelojalumas, nepagarba, todėl atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos nutrūkimo.

3. Ieškovė nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų jų interesus. Ieškovės ir vaikų ryšys yra stipresnis, prie ieškovės jie labiau prisirišę, be to, atsakovas negalėtų tinkamai auklėti vaikų dėl savo netinkamų pažiūrų į šeimą.

4. Ieškovė nurodė, kad šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais, juos prižiūrėti ir bendrauti, tačiau atsakovas šios pareigos vengia. Iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo jis pasiimdavo vaikus po vieną kartą per savaitę vienai valandai (sekmadienį), daugiau jų prižiūrėti nepadėdavo, o iškėlus bylą teisme, su vaikais bendrauja dar mažiau, visiškai jais nesirūpina. Ieškovė viena prižiūri vaikus jiems susirgus, atsakovas nenuveža sūnaus į dainavimo mokyklą, atsakovas vaikų nepasiima atostogų metu. Ieškovės vertinimu, atsakovas turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už vaikus, daugiau padėti juos auklėti ir prižiūrėti, daugiau laiko praleisti su vaikais, todėl nustatytina ieškovės nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

5. Ieškovė nurodė, kad vaikams yra nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jiems reikia skirti daugiau laiko ir išlaidų. Sūnui nustatytas lengvas neįgalumo lygis, jis mokosi (duomenys neskelbtini), dukra lanko darželį. Iki kreipiantis į teismą atsakovas teikė vaikams išlaikymą po 100 Eur kiekvienam, teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas teikia vaikams laikiną išlaikymą tik tiek, kiek priteista teismo nutartimi. Daugiau jokia forma neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė prašė, kad teismas priteistų kiekvienam vaikui iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad abu vaikai turi (duomenys neskelbtini), jų vienų namuose palikti per jų atostogas negalima, todėl ieškovė yra priversta samdyti auklę, leisti į dienos stovyklą. Ieškovės vertinimu, atsakovas turi prisidėti prie išlaidų už dienos stovyklą, todėl prašė įpareigoti atsakovą kompensuoti pusę dienos stovyklos išlaidų pagal kvitus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, dirba, yra sveikas ir darbingas, gauna atlyginimą, todėl gali mokėti vaikams prašomą išlaikymą.

6. Ieškovė nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas vaikams išlaikymo neteikė; kol šalys gyveno kartu, mokėjo mokestį už dukros darželį ir sūnaus mokyklą, tačiau nuo gegužės mėnesio mokesčių nebemokėjo, prie vaikų išlaikymo neprisidėjo; rugsėjo mėnesio pabaigoje atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui pradėjo mokėti po 100 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovas turėjo teikti kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Kadangi šios pareigos nevykdė, susidarė išlaikymo įsiskolinimas: nuo 2018 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. – po 800 Eur kiekvienam vaikui (po 200 Eur. x 4 mėn.), už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. (iki kreipimosi į teismą dienos) – po 300 Eur kiekvienam vaikui (po 100 Eur. x 3 mėn.).

7. Ieškovė prašė padalyti santuokoje įgytą turtą: iš šio turto ieškovei priteisti lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą jos vardu, vidutinė rinkos vertė – 3000 Eur; atsakovui priteisti visą kilnojamąjį turtą: televizorius (2 vnt.) – 1500 Eur, lovą – 600 Eur, odinius baldus (kampą) – 1000 Eur, žurnalinį staliuką – 500 Eur, valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 2500 Eur, duris, žaliuzes, rūbinę – 3200 Eur, buitinę techniką – 600 Eur, šaldytuvą – 300 Eur, „špyžinę“ krosnelę – 900 Eur. Ieškovė nurodė, kad jai su vaikais išsikėlus gyventi kitur, atsakovo bute liko minėti kilnojamieji daiktai, kurie ir priteistini atsakovui. Ieškovė pažymėjo, jog santuokoje įgyto turto vertė yra 14100 Eur, kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį turto (už 7050 Eur), padalijus turtą ieškovės prašomu būdu, iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį – 4050 Eur.

8. Ieškovė nurodė, kad 2005-11-08 pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas suteikė atsakovui 65000 Eurų kreditą būstui pirkti. Už gautą kreditą atsakovas iki santuokos įsigijo asmeninį turtą – vieno kambario 35,25 kv. m. bendro ploto butą su 5,11 kv. m. rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado šios sutarties sudarymo metu, t. y. iki santuokos, tačiau jos buvo vykdomos ir santuokos metu, prievolės vykdymas buvo skirtas grąžinti atsakovo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ieškovės vertinimu, ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Kadangi atsakovas bendras santuokines lėšas naudojo savo asmeniniam turtui išmokėti, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo santuokos metu sumokėto kredito 1/2 dalies dydžio piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą. Per laikotarpį nuo santuokos sudarymo nuo (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 18125,67 Eur kredito ir 1806,79 Eur palūkanų, iš viso – 19932,46 Eur. Atsakovas nurodė, kad jo tėvas jam padovanojo 14091 Eur, kuriuos jis panaudojo kreditui padengti. Atsakovo tėvas 2015-08-10 pervedė į atsakovo sąskaitą 14091,94 Eur kreditui padengti; iki (duomenys neskelbtini) nesumokėtas kredito likutis buvo 1900 Eur, tad ne visa tėvo padovanota suma buvo panaudota kredito dengimui. Iš bendrų santuokinių lėšų buvo padengta 18032,46 Eur (19932,46 Eur - 1900 Eur), todėl iš atsakovo priteistina ½ dalis šių jo asmeninio turto pagerinimo išlaidų (9016,23 Eur piniginė kompensacija).

9. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. vasario 19 d. atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Abu butai yra tame pačiame name, gyvenamasis namas buvo renovuotas, 2015 m. vasario 11 d. sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis su AB SEB bankas, atsakovas iš bendrų santuokoje įgytų lėšų moka kreditą už gyvenamojo namo renovaciją. Abu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai buvo atnaujinti santuokos metu, kredito grąžinimui panaudojant bendras santuokines lėšas, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sumokėtų kreditų 1/2 dalies dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas pateikė AB „Šiaulių energija“ pažymą, kad už namo renovaciją sumokėjo 2011,90 Eur, tad ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis grąžinto kredito, t. y. 1005,95 Eur.

10. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo 2460 Eur kreditą odontologijos paslaugoms apmokėti; iki bylos iškėlimo teisme dienos grąžino 1524,38 Eur kredito. Kadangi kreditas buvo skirtas asmeniniams poreikiams, ieškovė sutinka atsakovui sumokėti 1/2 dalį grąžintos sumos dydžio piniginę kompensaciją 762,19 Eur (1524,38:2).

11. Ieškovė nurodė, jog pagal santuokos metu (duomenys neskelbtini) (pagal kurią ieškovė gavo 2460 Eur kreditą odontologijos paslaugoms apmokėti) negrąžinta kredito dalis – 1391,66 Eur. Ieškovė prašė pripažinti šį kreditą jos asmenine prievole, vykdytina iš jos asmeninio turto. 2015 m. vasario 11 d. sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis su AB SEB bankas dėl butų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), renovacijos, pripažintina atsakovo asmenine prievole, vykdytina iš jo asmeninio turto.

12. Ieškovė nurodė, jog jie abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas; po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „G.“; iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

13. A. E. G. pareiškė priešieškinį, taip pat pareiškimus dėl priešieškinio dalyko pakeitimo. Teismo prašė: 1) nutraukti santuoką tarp E. G. ir A. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl A. G. kaltės; 2) nustatyti sūnaus ir dukros gyvenamąją vietą su jų motina; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus sūnaus išlaikymui pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į A. G. sąskaitą; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, pinigus dukros išlaikymui pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į A. G. sąskaitą, vėliau atsakovas sutiko mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui; paskirti ieškovę A. G. tvarkyti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dukra tvarką – atsakovo bendravimo su vaikais laikas bei trukmė bus derinama atsižvelgiant į vaikų poreikius, pageidavimus, interesus bei tėvų poreikius ir galimybes; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3000 Eur; atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti odinius baldus (kampą), kurių vidutinė rinkos vertė – 300 Eur; priteisti atsakovui piniginę kompensaciją 1350 Eur (3000 + 300 = 3300; 3300 Eur / 2 = 1650 Eur) už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 6) priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją (1/2 dalį šeimos negautų pajamų sumos) – 5743,44 Eur, kuriuos susidaro nepanaudoti ieškovės atostoginių pinigai bei ieškovės motinai pervestos piniginės lėšos; 7) pagal 2015-02-11 daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB bankas dėl butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos prievoles po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) prievoles po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis; 8) išlaikymo iš ieškovės nepriteisti; 9) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę „G.“, o ieškovei – „G.“; 10) priteisti iš ieškovės 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

14. Atsakovas nurodė, kad nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio su ieškove gyvena skyriumi, nepalaiko normalių šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, nes ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, buvo neištikima, ieškovei šeima, jos vaikai, sutuoktinis niekada nebuvo svarbūs. Ieškovė atsakovo negerbė, nebuvo lojali, ignoravo šeimos ir vaikų interesus; nesutapus sutuoktinių nuomonei, ieškovė ne spręsdavo iškilusį nesusipratimą, o išvykdavo gyventi pas savo tėvus. Atsakovas siekė išsaugoti santuoką, stengėsi, kad šeima neiširtų, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovė nenorėjo stengtis, kad šeima būtų išsaugota, buvo nepagrįstai neigiamai nusistačiusi, trūko bendro intereso dėl šeimos gerovės, jos elgesys, neištikimybė, vienasmeniškas šeimyninio gyvenimo nutraukimas ir nulėmė šeimos iširimą. Ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, todėl santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

15. Atsakovas nurodė, kad ieškovė savo gaunamą atlyginimą visą santuokos laikotarpį naudojo tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, o visi šeimos poreikiai (gyvenamojo būsto išlaikymas, maistas, pramogos, kelionės, sveiktos poreikių patenkinimas, apranga ir kt.) buvo tenkinami iš atsakovo gaunamų pajamų, be to, prie šeimos išlaikymo ženkliai prisidėjo ir atsakovo tėvai. Išreikalavus ieškovės sąskaitos išrašą paaiškėjo, kad ieškovė santuokos metu didelę šeimos pajamų dalį (5800 Eur) sąmoningai nuslėpė (pervedė savo motinai), naudojo išimtinai tik savo (ne šeimos) asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovė visą santuokos laikotarpį nesiėmė atostogų, todėl visas vasaros atostogas su vaikais didžiąją laiko dalį praleisdavo atsakovas. Ieškovei už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2018-08-03 priklausė atostogų 172,27 dienos, buvo panaudota 3 dienos, liko nepanaudota 169,27 dienos, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2019-12-31 ieškovei nebuvo išmokėti pinigai už nepanaudotas atostogas. Kadangi ieškovė dėl savo aplaidumo sumažino šeimos pajamas (už neišnaudotas jai priklausančias atostogas nepasiėmė didelės pinigų sumos (apie 6000 Eur)), didelę šeimos pajamų dalį (5800 Eur) nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai yra pagrindas sumažinti ieškovei tenkančio bendro turto dalį, atsakovui priteisiant kompensaciją prarasto ir nuslėpto turto apimtimi. Atsakovas, remdamasis ieškovės pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, preliminariai paskaičiavo, kokia pinigų suma ieškovei būtų priklausiusi / priklauso už nepanaudotas atostogas, tai – 5686,88 Eur suma (netto (po mokesčių atskaitymo)). Konkreti šeimos negautų pajamų sumą – 11486,88 Eur. Atsakovas pažymėjo, jog nors įstatymas numato, kad sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama visa šeimos negautų pajamų suma, tačiau atsakovas, sąžiningai įvertinęs, kad visos negautos pajamos būtų buvusios bendros su sutuoktine, prašė priteisti tik pusę negautų pajamų sumos – 5743,44 Eur.

16. Atsakovas nurodė, jog šalys santuokoje įgijo turtą, kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kurį, nutraukiant santuoką, reikia padalinti: transporto priemonę Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3000 Eur; odinius baldus (kampą), vidutinė rinkos vertė – 300 Eur. Turtas padalintinas natūra, atsakovui priteisiant odinius baldus (kampą), o ieškovei – transporto priemonę. Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis, šis principas taikytinas ir šioje byloje. Kadangi ieškovei bus priteistas didesnės vertės santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas, ji turi atsakovui sumokėti 1350 Eur piniginę kompensaciją (3000 Eur + 300 Eur = 3300 Eur / 2 = 1650 Eur).

17. Atsakovas nurodė, jog pagal 2015-02-11 daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB bankas dėl butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos prievolės po santuokos nutraukimo pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) prievolės po santuokos nutraukimo pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

18. Atsakovas pažymėjo, jog jo santuokinis gyvenimas buvo sugadintas dėl ieškovės kaltės. Sudarydama santuoką su ieškove, atsakovas buvo įsitikinęs, kad šalys gyvenimus susieja visam laikui. Atsakovas mylėjo sutuoktinę, ja rūpinosi, stengėsi patenkinti visus jos norus ir pageidavimus. Sutuoktinės išdavystė, pažeminimas, nelojalumas, vienasmeniškas sprendimas nutraukti santuokinį gyvenimą, išsikraustymas gyventi skyriumi atsakovui daro didelę moralinę žalą. Ji pasireiškia dvasiniu skausmu, išgyvenimais, nuolatine emocine įtampa dėl sutuoktinės neištikimybės, vienasmeniško sprendimo gyventi skyriumi, nutraukti santuoką. Atsakovas blogai jaučiasi, turėjo sveikatos problemų. Atsakovo vertinimu, ieškovė turi atlyginti jo patirtą neturtinę žalą (2000,00 Eur), kuri priteistina iš kaltos dėl santuokos iširimo sutuoktinės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu nuspręsta nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp E. G. ir A. G., dėl šeimos iširimo kaltais pripažįstant abu sutuoktinius; nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus D. G. ir dukros E. G. gyvenamąją vietą su motina A. G. iki vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui ir dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti, kad motina A. G. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise; nustatyti, kad tėvas bendraus su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: 1. Mokslo metais E. G. įpareigojamas pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų 2 pirmas mėnesio savaites 3 kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais), 2 paskutines mėnesio savaites 2 kartus (pirmadieniais ir penktadieniais) ir parvežti namo iki 20.00 val. Taip pat 1 kartą per mėnesį įpareigojamas pasiimti savaitgaliui, pasiimant iš mokymosi įstaigų penktadienį ir parvežant sekmadienį iki 20.00 val. 2. Mokslo metų atostogų metu atsakovas įpareigojamas pasiimti vaikus per rudens (spalio mėn.) ir žiemos (vasario mėn.) atostogas kasmet; 3. Atsakovas įpareigojamas pasiimti vaikus ir praleisti su jais antrą pusę vasaros atostogų , t. y. nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 31 d.; nustatyti, kad E. G. asmeninis turtas, todėl nedalintinas, yra vieno kambario 35,25 kv. m. bendro ploto butas su 5,11 kv. m. rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas E. G. vardu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 22900 Eur; ir dvejų kambarių 55,72 kv. m. bendro ploto butas su 5,19 kv. m. rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas E. G. vardu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 36100 Eur; padalinti šalių santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovei lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą A. G. vardu, 3000 Eur vertės; priteisti atsakovui E. G. odinius baldus (kampą), 1000 Eur vertės; priteisti iš ieškovės 1000 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 1144,62 Eur piniginę kompensaciją, t. y. ½ dalį kredito, suteikto kreditorės AB SEB bankas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai, E. G. išmokėtą kreditorei AB SEB bankas nuo kredito suteikimo dienos iki ieškinio teisme pareiškimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovei 1005,95 Eur už 2015-02-11 sudarytą daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB bankas dėl butų (duomenys neskelbtini), renovacijos; pripažinti ieškovės asmenine prievole, vykdytina iš jos asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal (duomenys neskelbtini), negrąžinta kredito dalis – 1391,66 Eur; pripažinti atsakovo asmenine prievole, vykdytina iš jo asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal 2015 m. vasario 11 d. sudarytą daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB bankas dėl butų (duomenys neskelbtini), renovacijos; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti „G.“, atsakovui „G.“ pavardes; kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį bei pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo atmesti; priteisti iš ieškovės 95 Eur žyminio mokesčio ir 28,08 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisti iš ieškovės 495 Eur atsakovui už advokatės suteiktas paslaugas; priteisti iš atsakovo 258,87 Eur žyminio mokesčio ir 31,68 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovo 410 Eur ieškovei už advokatės suteiktas paslaugas.

20. Teismas darė išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesugebėjimo ir nenoro spręsti iškilusias problemas, nededant pastangų išsaugoti šeimą. Teismas sprendė, jog pripažinus, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl jų šeimos iširimo, netenkintinas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad nutraukus santuoką, šalims paliktinos jų turimos pavardės.

21. Teismas nurodė, kad šalys sutarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sutiko mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, todėl sprendė, kad tokio dydžio išlaikymas priteistinas iš atsakovo jo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui.

22. Teismas sprendė, kad už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra pagrindo, nes tokio įsiskolinimo nėra. Nuo 2018m. rugsėjo mėn. atsakovas teikė išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui, tokio dydžio išlaikymas buvo teikiamas iki 2018-12-28 (iki laikino išlaikymo priteisimo). Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, išlaikymo dydis nebuvo tarp šalių aptartas, ieškovė atskirai nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl 1100 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kiekvienam vaikui teismas atmetė kaip nepagrįstą.

23. Teismas pažymėjo, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo, kaip tėvo ar motinos, teisėmis, manipuliuoti vaikais, siekti nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam, neatsižvelgiant į vaikų interesus. Teismas atkreipė dėmesį, jog išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė ieškovės siūlomai tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, nes ji atitinka vaikų interesus ir lūkesčius kokybiškai bendrauti su abiem tėvais. Teismas tenkino ieškovės prašymą ir nustatė jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

24. Teismas nurodė, jog ieškovės prašomi padalyti nekilnojamieji daiktai (išskyrus automobilį ir odinį baldų komplektą) yra IĮ „Šiaulių koordinatė“ nuosavybė, todėl negali būti dalinami kaip šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kitas turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, todėl taip pat nedalintinas. Teismas sprendė, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe įsigytas kilnojamasis turtas yra automobilis, kurio vertė 3000 Eur ir odinis baldų komplektas, kurio vertė 1000 Eur, tad šis turtas dalintinas tarp sutuoktinių; kadangi ieškovei tenka didesnės vertės turtas, iš jos priteistina 1000 Eur piniginė kompensacija atsakovui.

25. Teismas nurodė, kad abu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai buvo atnaujinti santuokos metu, dalis kredito grąžinta, panaudojant bendras santuokines lėšas. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti pusę iš bendrų santuokinių lėšų sumokėtų kreditų padengimo įmokų tenkintinas. Teismas sprendė, jog ieškovei priteistina tik ta dalis neišmokėto kredito, kuri buvo realiai padengta iš bendrų santuokinių lėšų.

26. Teismas nurodė, kad santuokos metu padengta 2289,24 Eur paskolos, todėl ši suma laikytina bendromis šalių šeimos lėšomis; gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų už renovaciją buvo sumokėta 2011,90 Eur. Teismas nurodė, kad tiek už kreditą (2289,24 Eur), tiek už renovaciją (2011,90 Eur) buvo sumokėta lėšomis, kurioms taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl ieškovei priteistina pusė šios sumos.

27. Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo 2460 Eur kreditą odontologijos paslaugoms apmokėti, todėl ši sutartis pripažinta ieškovės asmenine prievole; 2015 m. vasario 11 d. sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis su AB SEB bankas dėl butų (duomenys neskelbtini), renovacijos, butai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl prievolės pagal šią sutartį pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis, vykdytinomis iš jo asmeninio turto.

28. Teismas nurodė, kad didžiąją dalį kredito, suteikto kreditorės AB SEB bankas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, 15836,43 Eur paskolos (14091,94 Eur + 1744,49 Eur) AB SEB bankas už atsakovą padengė atsakovo tėvas. Teismas darė išvadą, kad 14091,94 Eur nebuvo bendros ieškovės ir atsakovo šeimos pajamos, atsakovo tėvas suteikė savo sūnui tikslinę (kredito grąžinimas anksčiau laiko) materialinę paramą, kuri pripažintina asmenine sutuoktinio nuosavybe. Teismas nustatė, jog šalims gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų buvo padengta 2289,24 Eur kreditorės AB SEB bankas naudai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1144,62 Eur.

29. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją teismas sprendė, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi ieškovei atostoginiai nebuvo išmokėti, ji turėjo teisę nepasinaudoti atostogomis. Dėl ieškovės pervestos 5800 Eur sumos savo motinai teismas sprendė, kad ši suma negali būti laikoma šeimos turto sumažėjimu, kadangi laikotarpiu nuo 2015-03-02 iki 2018-12-18 į ieškovės sąskaitą jos motina pervedė 5615 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovė, pervesdama savo motinai 5800 Eur, gražino tas lėšas, kurias ji gavo iš motinos, todėl priešieškinio reikalavimą dėl 5743,44 Eur, kaip šeimos negautų pajamų priteisimo, atmetė.

30. Teismas nurodė, kad šalys viena iš kitos išlaikymo nepageidauja, todėl jis nepriteistinas. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų turimos pavardės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

31. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) A. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 9062,64 Eur piniginę kompensaciją; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1. Teismas, nustatydamas konkrečią priteistiną sumą ieškovei iš atsakovo, suklydo dėl įrodymų vertinimo. Teismas vertino, kad nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją (9016,23 Eur), t. y. ½ dalį kredito suteikto kreditorės AB SEB bankas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuo santuokos sudarymo dienos iki visiško kredito sutarties įvykdymo, teismas vertino, kad ne visa ieškovės nurodyta kredito suma buvo sumokėta realiai iš bendrų santuokinių lėšų. Teismo atliktas įrodymų vertinimas ir aptartos aplinkybės neatitinka byloje esančių duomenų ir įrodymų. Priešingai teismo išvadai, jog kreditorei AB SEB bankas 2015-08-08 mokėjimas grąžinant kreditą anksčiau laiko buvo atliktas K. G., matyti, jog išties mokėtojas minėtai datai buvo pats atsakovas. 2015-08-08 mokėjimo operacija, kurios suma 14091,94 Eur, kreditorei atlikta iš atsakovo sąskaitos, analogiškai mokėjimas 1744,50 Eur sumai atliktas 2015-11-08. Analizuojant banko išrašus toje pačioje sąskaitoje fiksuotos dvi finansinės operacijos, kaip minėta, 2015-08-08 atliktas mokėjimas paties atsakovo 14091,94 Eur sumai, kuris buvo įskaitytas kreditorės bei 2015-08-10 atlikta dar viena finansinė operacija. Lėšos, kurios buvo pervestos K. G. atsakovui (14091,94 Eur), kreditorės įskaitytos nebuvo, kadangi lėšos pervestos ne į kreditorės sąskaitą, bet pačiam atsakovui, tokiu būdu sąmoningai klaidinant teismą dėl lėšų judėjimo ir tikrojo panaudojimo. Lėšos negalėjo būti naudojamos retrospektyviai. K. G. pervestos atsakovui lėšos buvo naudojamos ne kreditui dengti, atliekant išankstinį kredito padengimą, bet kitiems asmeniniams atsakovo poreikiams, kuriuos, tikėtina, jis nuslėpė ir nuo ieškovės, ir nuo savo tėvo, jeigu pastarasis nebuvo susijęs su atsakovo fiktyviu veikimu. Ieškovės išvadą dėl K. G. lėšų panaudojimo ne atsakovo kredito dengimui pagrindžia tai, jog toje pačioje banko sąskaitoje atsakovas 2015-08-26 atliko bankines operacijas kita valiuta – Didžiosios Britanijos svarais (6734 suma, tai atitinka 9237 Eur) ir tą pačią dieną 6765 svarų sumą pervedė Jungtinės Karalystės aukcionui už transporto priemonės pirkimą. Šių byloje buvusių duomenų teismas tinkamai netyrė ir neanalizavo, tai lėmė neteisingas išvadas dėl lėšų judėjimo ir nepagrįstą mokėtinos kompensacijos sumos sumažinimą. Teismas, pripažinęs, jog bent dalis lėšų kredito dengimui buvo šeimos lėšos, turėjo įvertinti atsakovo nesąžiningumą, kada viso proceso metu jis teigė, kad šeimos lėšos nebuvo naudojamos kredito dengimui. Teismas turėjo vertinti, kad šeimos lėšomis buvo padengta 18125,67 Eur kredito, kadangi K. G. lėšos, nors ir buvo pervestos atsakovui, nebuvo panaudotos kredito dengimui, todėl asmeninio kredito dengimas šeimos lėšomis nulemia atsakovo pareigą kompensuoti turto sumažėjimą ieškovei.

31.2. Sprendžiant klausimą dėl lėšų, gautų iš K. G., realaus panaudojimo, buvo privaloma gauti papildomus reikalautus duomenis apie atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2020-10-09, kadangi santuokos nutraukimo pabaigoje turi būti padalyta visas santuokoje šalių įgytas turtas bei lėšos. Atsakovui šių duomenų nepateikus, o teismui neišreikalavus, nepašalintos abejonės dėl viso turto padalijimo, ar atsakovas atskleidė visą jo turtinę padėtį liudijančią informaciją, ar nebuvo nuslėptų pajamų. Apeliacinio skundo nagrinėjimui šie duomenys reikalingi, kadangi pirmosios instancijos teismas neužtikrino šių duomenų gavimo, tai lemia, kad šioje dalyje kilęs ginčas liko neįvertintas ir yra būtinas šių įrodymų išreikalavimas ir gavimas apeliacinėje instancijoje.

Atsiliepimas

32. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. G. prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl ieškovės apeliacinio skundo; atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovei priteistos piniginės kompensacijos dydžio už atsakovo sumokėtą santuokos metu kreditą, suteiktą kreditorės AB SEB bankas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, palikti nepakeistą; atsisakyti išreikalauti ieškovės prašomus rašytinius įrodymus; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1. Ieškovės apeliacinis skundas yra neteisėtai priimtas, t. y. apeliacinis skundas yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinio skundo padavimo terminas nebuvo atnaujintas, apeliacinis skundas yra su trūkumais (nesumokėtas žyminis mokestis), todėl apeliacinis procesas pagal ieškovės apeliacinį skundą privalo būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės apeliacinį skundą, davė jam eigą, įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą, nors net nesprendė termino ieškovės apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįpareigojo ieškovės sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir nepagrįstai davė eigą ieškovės apeliaciniam skundui, kuris ne tik yra su trūkumais, bet ir pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

32.2. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už atsakovo santuokos metu sumokėtą kreditą, suteiktą atsakovui kreditorės AB SEB bankas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, ir už atsakovo sumokėtą kreditą kreditorės AB SEB bankas naudai, kuri suteikė kreditą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė teisinius argumentus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už atsakovo sumokėtą santuokos metu kreditą, suteiktą kreditorės AB SEB bankas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti yra teisėtas ir pagrįstas. 15836,43 Eur (14091,94 Eur + 1744,49 Eur) nebuvo ieškovės ir atsakovo šeimos pajamos. Pagal 2005-11-08 kredito sutartį iš AB SEB bankas gautas 18872,31 Eur kreditas, 15836,43 Eur suma buvo padengta tik todėl, kad atsakovo tėvas suteikė savo sūnui tikslinę (kredito grąžinimas anksčiau laiko) materialinę paramą, kuri pripažintina asmenine sutuoktinio nuosavybe.

32.3. Ieškovė skunde nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisės ir (ar) fakto klaidų, yra akivaizdu, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad nebuvo patenkintas visa apimtimi jos reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už atsakovo sumokėtą santuokos metu kreditą. Šalies nesutikimas su ne jo naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema, kad apeliacinės instancijos teisme iš naujo turi būti nagrinėjamas šalių ginčas.

33. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) E. G. prašo pakeisti sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais: 1) panaikinant įpareigojimą mokslo metais pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų 2 pirmas mėnesio savaites 3 kartus per savaitę darbo dienomis (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais), 2 paskutines mėnesio savaites 2 kartus per savaitę darbo dienomis (pirmadieniais ir penktadieniais); 2) pakeičiant atsakovo įpareigojimą pasiimti vaikus per žiemos atostogas, konkrečiai nurodant vasario mėnesį, rudens atostogas, konkrečiai nurodant spalio mėnesį, vasaros atostogas, konkrečiai nurodant laikotarpį nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 31 d., ir nustatant, kad atsakovas su vaikais bendraus per savo atostogas nuo birželio 1 d. iki birželio 14 d., ir nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 14 d.; pakeisti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos dydžio atsakovui iš ieškovės už jai po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto dalį ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1350 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; išspręsti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės 762,19 Eur piniginę kompensaciją – 1/2 dalį išmokėto iš bendrų lėšų kredito kreditorei (duomenys neskelbtini), kuri buvo panaudota ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

33.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo praktikos.

33.2. Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka savaitės darbo dienomis (2 pirmas mėnesio savaites 3 kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais), 2 paskutines mėnesio savaites 2 kartus (pirmadieniais ir penktadieniais)), įpareigojant atsakovą pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų ir parvežti namo iki 20.00 val., yra neracionali, neužtikrinanti stabilios nepilnamečių vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, aplinkos ir faktiškai reiškia vaikų dviejų gyvenamųjų vietų nustatymą. Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką susidaro tokia situacija, kad vaikai faktiškai vieną dieną po pamokų, užsiėmimų iš mokyklos ir darželio turėtų vykti į savo namus, kur yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, kitą dieną – į tėvo namus, kur jie turėtų būti iki 20 val. Tokia bendravimo tvarka išderins nepilnamečių vaikų dienos režimą, vaikai bus priversti kiekvieną dieną būti net trijose vietose – savo gyvenamojoje, ugdymo / mokymo įstaigoje, tėvo gyvenamojoje vietoje, tokia tvarka pažeis vaikų interesus, vaikų poreikį turėti stabilią namų aplinką. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti vaikų poreikių ir interesų neatitinkančią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Be to, šalių vaikai, ypač sūnus, turi sveikatos problemų, abiem vaikams diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarka prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai, vaikų interesams ir neužtikrina stabilios vaikų namų aplinkos.

33.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas mokslo metų atostogų metu įpareigojamas pasiimti vaikus per rudens (spalio mėn.) ir žiemos (vasario mėn.) atostogas, įpareigojamas pasiimti vaikus ir praleisti su jais antrą pusę vasaros atostogų, t. y. nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs tenkino ieškovės reikalavimą, nesiaiškino, kada vaikų atostogos būna rudenį, o kada žiemą, ar atsakovas turės realias galimybes būtent ieškovės pageidaujamu laiku ir trukme bendrauti su savo vaikais. Atsakovas neturės galimybės įgyvendinti pirmosios instancijos teismo nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos per vaikų atostogas žiemą, rudenį ir vasarą. Atsakovas dirba technikos direktoriumi, jo darbas susijęs su tarnybinėmis komandiruotėmis, vykimu dirbti į kitus miestus. Atsakovo darbovietės darbuotojai atostogauja vienu metu 2 kartus per metus – nuo birželio 1 d. iki birželio 14 d. ir nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 14 d., todėl atsakovas gali ir nori su savo vaikais atostogauti būtent per savo atostogas birželio mėnesį nuo 1 d. iki 14 d. ir gruodžio mėnesį nuo 1 d. iki 14 d., teismo nustatytais periodais atsakovas neturės realios galimybės atostogauti kartu su vaikais.

33.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas, ir nustatė patogiausią ieškovei atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nors ši tvarka neatitinka vaikų interesų ir negalės būti realiai atsakovo įgyvendinama dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad turi būti nustatyta konkreti tėvo, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo su vaikais tvarka, neturėjo pagrindo visiškai nevertinti ieškovės prašomos nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos nepilnamečių vaikų interesų atžvilgiu ir ją automatiškai nustatyti, nes ieškovės pateikta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų teises, neužtikrina stabilios nepilnamečių vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, aplinkos, yra neracionali, ir negalės būti realiai atsakovo įgyvendinama dėl objektyvių priežasčių.

33.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, neteisingai nustatė kilnojamojo turto (odinių baldų) vertę ir neteisingos vertės pagrindu nustatė neteisingą atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos už ieškovei atitekusią didesnę turto dalį dydį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai dalijamo turto vertę nustatė ne pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o pagal ieškovės patikslintame ieškinyje neteisingai teismui nurodytą odinių baldų vertę – baldų įsigijimo kainą. Atsakovas teismui nurodė ir ieškovė to nepaneigė, kad odiniai baldai buvo įsigyti 2011 metais už 3000 Lt – 3500 Lt (apie 1000 Eur). Odinių baldų rinkos kaina, praėjus 9 metams, negali likti tokia pati. Teismo nustatyta dalintino turto vertė neatitinka tikrosios vertės, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas teismui nurodė, kad odinius baldus įvertino 300 Eur, atsižvelgdamas į natūralų jų nusidėvėjimą ir realią rinkos vertę, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas, priteisdamas piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę turto dalį, pažeidė sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, nukrypo nuo kasacinio teismo rekomendacijų taikymo analogiškose bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo savo sprendimo, kodėl rėmėsi būtent ieškovės nurodyta odinių baldų verte, o ne atsakovo nurodyta verte, nors atsakovas nurodė realią odinio kampo rinkos vertę, kuri galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

33.6. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, t. y. liko neišspręstas ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės 762,19 Eur piniginę kompensaciją – 1/2 dalį išmokėto iš bendrų lėšų kredito kreditorei (duomenys neskelbtini), kuri buvo panaudota ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Toks ieškovės reikalavimas buvo nurodytas jos patikslintame ieškinyje, nors ieškinio rezoliucinėje dalyje nebuvo paminėtas. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą ir prašo priteisti iš jos atsakovui 762,19 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškovės pareikštus reikalavimus ir taip pažeidė ne tik civilinio proceso normas, bet ir atsakovo interesus.

Atsiliepimas

34. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1. Atsakovas, prašydamas modifikuoti pirmosios instancijos nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iš esmės siekia sumažinti jam nustatytų įpareigojimų apimtį. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka teikiama tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nors ginčą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, atsakovas siekė neapibrėžtos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas nepateikė argumentų, kokios objektyvios priežastys trukdė jam siūlyti ir įrodinėti apeliaciniu skundu prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos tinkamumą ar reikalingumą, todėl toks jo elgesys vertintinas tik kaip siekis nustatyti jam patogesnę bendravimo tvarką, visiškai nepaisant vaikų realių poreikių ir interesų. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė įrodymų ir nepagrindė, kad tarp ginčo šalių yra įmanomas ir galimas laisvos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas. Teismas vertino tiek atsakovo, tiek ieškovės argumentus, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė sprendimą dėl nepilnamečių vaikų interesus atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patvirtino, kad byloje būtina nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, nes jos nenustačius, lieka ginčai, nesusikalbėjimas tarp tėvų. Be to, institucija pritarė ieškovės siūlytai atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, nes ji atitinka vaikų interesus ir lūkesčius kokybiškai bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kaip ir kuo pakenkė / kenkia vaikų interesams teismo patvirtinta tvarka, kad ją būtų būtina modifikuoti. Jeigu paaiškėtų, jog teismo patvirtinta tvarka neatitinka vaikų interesų, poreikių, šalys nėra suvaržytos iniciuoti procesą dėl jos pakeitimo ar tarpusavio sutarimu ją modifikuoti. Įvertinus tai, kad faktiškai teismo nustatyta tvarka dar nebuvo įgyvendinta, vykdyta tam tikrą laikotarpį, kad būtų galima įsitikinti jos tinkamumu ar netinkamumu, keisti ją vien vadovaujantis prielaidomis yra nepagrįsta. Atsakovas turi siekti organizuoti savo darbo veiklą taip, kad būtų galima užtikrinti bendravimą su vaikais. Teismas tinkamai įvertino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais galimybes, teismo patvirtinta tvarka yra nuosekli ir lengvai įgyvendinama, atsakovo argumentai neįrodo ir nepatvirtina poreikio šiuo metu jos keisti ar modifikuoti.

34.2. Ieškovė sąžiningai visus daiktus vertino vertėmis, kurios buvo taikytinos santuokos pabaigos metu, atsakovas ginčija tik vieno baldo vertę, nekeldamas klausimų dėl kitos nuosavybės padalijimo ir vertinimo būdo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė ir įrodinėjo visų prašytų padalinti daiktų vidutines rinkos vertes, o ne jų įgijimo kainas. Odinių baldų kampas buvo įgytas apie 2015 metus, o ne kaip teigia atsakovas – prieš devynis metus. Pirkimo vertė buvo virš 5000 litų, todėl, įvertinus nusidėvėjimą, ir prašyta priteisti 1000 Eur, turint omenyje, kad geros kokybės daiktas vien dėl laiko faktoriaus nėra linkęs per daug nuvertėti. Atsakovas nepagrindė, kodėl įrodinėjant daikto vertę, įrodymus teikia tik apeliacinės instancijos teisme.

34.3. Atsakovas reikalavimo jam priteisti iš ieškovės iki bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) sumokėtas įmokas nereiškė, nors sutartis, jos prigimtis ir pobūdis jam buvo žinomas. Ieškovės vertinimu, tokio reikalavimo atsakovas proceso metu nereiškė, nes jis objektyviai ir nebūtų galimas. Ieškovė nemano, kad ji turi kompensuoti išlaidas, kurios buvo patirtos sąkandžio plombavimui iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, kadangi materialine prasme ji jokios naudos negavo. Ši investicija negali būti atskirta nuo ieškovės asmens ir jos negalima paversti materialine išraiška, priešingai nei investicijų į konkretų nekilnojamą turtą. Prieštaravimų iš atsakovo pusės nebuvo, viso proceso metu jis savo priešieškiniu reikalavimo priteisti ginčo sumą nekėlė, todėl ir pagrindo apeliaciniu skundu reikalauti teismo spręsti klausimą, kuris nebuvo atsakovo prašomas išspręsti, nėra galima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai dėl civilinio proceso normų reikalavimų pažeidimo.

36. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

37. Konstatavus šiose dalyse nustatytą civilinio proceso normų pažeidimą, teismo procesinis sprendimas visas ar iš dalies turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitais atvejais proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

38. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).

39. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti ir išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir juos būtų galima išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2), 4, 6, 9.3, 9.4, 9.6, 11 punktų nuostatas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose išnagrinėtose bylose padarytais garso įrašais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirsti asmenys posėdžio protokole, o kai jis nerašomas, šio Aprašo 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromą garso įrašą, užfiksuoja garso įrašymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, išjungimo laiką; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelia garso įrašą į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną; kai daromas garso įrašas civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, surašo šio Aprašo 16 punkte nurodytą informacinę pažymą, įsega ją į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įrašą daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iš įrenginių padarytas garso įrašas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, įvyko 2020 m. gruodžio 9 d. Remiantis šios nutarties 39 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną garso įrašas turėjo būti perkeltas į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje 2020 m. gruodžio 9 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo LITEKO nėra; 2020 m. gruodžio 29 d. yra įkelta informacinė pažyma apie teismo posėdžio eigą, darant garso įrašą, tačiau pats teismo posėdžio garso įrašas įkeltas nebuvo ir šiuo metu jo byloje nėra, todėl yra neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio.

41. Kaip jau minėta, byloje nesant teismo posėdžio garso įrašo, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu, kai byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų pagrindą teismo procesinį sprendimą naikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė