- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-547-366/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas S. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios K. G. atstovo advokato Kęstučio Rakausko skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarties, kuria atmestas K. G. atstovo advokato Kęstučio Rakausko skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-08-25 nutarimo, kuriuo paliktas galioti 2015-07-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00276-14 pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d.
2015-01-30 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, motyvuojant, kad V. T. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto NK 281 str. 3 d. sudėties subjektyviosios pusės – kaltės (nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo).
2015-03-10 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas žmogus, pranešęs policijai apie įvykį.
2015-07-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 281 str. 3 d. požymių.
2015-08-25 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu atmestas nukentėjusiosios K. G. atstovo advokato Kęstučio Rakausko skundas ir paliktas galioti 2015-07-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Skundžiama 2015-10-05 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas nukentėjusiosios K. G. atstovo advokato Kęstučio Rakausko skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nustatytomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, jog būtent V. T. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti.
K. G. atstovas advokatas Kęstutis Rakauskas skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutartį ir prašo skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį panaikinti, bylą perduoti tirti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūrai. Nukentėjusiosios atstovas yra įsitikinęs, kad byloje Nr. 89-1-00276-14 yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia V. T. kaltę dėl autovykio:
-iš liudytojų A. K. ir K. M. parodymų yra žinoma, kad budėjimo metu 2014 m. vasario 26 d. apie 10 val. iš budinčiosios dalies jiems buvo nurodyta vykti į (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą,ir pranešta, kad ten automobilis nutrenkė žmogų. Kad autoįvykio vietoje, jie ant V. T. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo rato matė šviežias slydimo žymes, todėl priėjo išvados, kad nukentėjusiąją kliudė priekabos kairysis ratas;
-iš 2014 m. vasario 26 d. eismo įvykio schemos yra žinoma, kad nukentėjusiosios K. G. ir V. T. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta yra už 4,3 m. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje;
-iš automobilio (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad ant kairiojo priekabos rato rastos šviežios slydimo žymės;
-iš nukentėjusiosios K. G. parodymų yra žinoma, kad jai 2014 m. vasario 26 d. apie 10 val., einant per (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, staiga pajuto smūgį ir prarado sąmonę.
- iš liudytojo D. S. (buvusio eismo įvykio vietoje, o ne už 80 metrų nuo jos kaip nutarime nurodo prokuroras) parodymų yra žinoma, kad jam matant nukentėjusioji buvo kliudyta V. T. automobilio velkamos priekabos (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies viduryje;
-iš 2014-06-07 specialisto išvados G82/14(08) matyti, kad nukentėjusiajai K. G. padaryti sunkūs kūno sužalojimai autoavarijos metu, priekabai kliudant pėsčiąją ir ją partrenkiant;
-iš V. T. 2014 m. vasario 26 d. parodymų yra žinoma, kad jis praleido priešpriešiais važiuojantį automobilį ir suko kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad jam vykdant kairįjį posūkį, jis matė einančią nukentėjusiąją, tačiau jai iki įžengimo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalį buvo likę 2 metrai, jis jokio smūgio nejutęs, tik per kairės pusės vaizdo veidrodėlį, pastebėjo, kad ant kelio važiuojamosios dalies guli žmogus, todėl sustojo ir pats apie įvykį pranešė policijai;
-autoįvykio aplinkybes, kad buvo nukentėjusiosios kontaktas su automobilio (duomenys neskelbtini) tempiama priekaba ir pėsčioji buvo nutrenkta priekabos, patvirtina ir iš Vilniaus bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Įrašo fone aiškiai girdėti moters balsas, kuris sako, kad "Jūs, gi, nutrenkėt šitą vaiką, aš, gi, mačiau, kad vaikas ėjo ir jūs važiavot";
-iš 2014 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. 11-1559(14) yra žinoma, kad V. T. turėjo techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę ir praleisti pėsčiąją K. G. bei tuo pačiu išvengti autoįvykio, kad V. T. veiksmai, sukant į kairę, į šalutinę (duomenys neskelbtini) gatvę, iškilus grėsmei eismo saugumui t.y. pėsčiajai K. G. įžengus į važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to kliudė pėsčiąją - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Skunde nurodoma, kad bylos medžiaga nustatyta, kad pėsčioji K. G. ėjo ramiu žingsniu. Pagal specialisto paskaičiavimus, atliktus išvadoje Nr. 11-155-(14), pėsčiosios K. G. maksimalus ribinis ėjimo greitis buvo 1,56 m./s. Šio specialisto atliktais paskaičiavimais nustatyta, kad net ir esant maksimaliam pėsčiosios greičiui, bei jai nueinant į gatvės važiuojamosios dalies vidurį 4,3 m., vairuotojas V. T. turėjo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant jos, laiku stabdydamas savo automobilį. Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, kad tuo momentu kai pėsčioji įžengė į važiuojamą dalį, o vėliau nuėjo daugiau kaip 4 metrus, (duomenys neskelbtini) buvo tik pradėjusi vykdyti manevrą į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę bei nuvažiavusi 6,06 m., akivaizdu, kad vairuotojas V. T., nesant važiuojamojoje dalyje jokių kliūčių, matė į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį įžengusią ir einančią pėsčiąją, tačiau vairuojamos transporto priemonės, kad išvengtų susidūrimo, savalaikiai nestabdė.
Nukentėjusioji K. G. apklausos metu nurodė, kad į važiuojamą dalį įžengė įsitikinusi, kad jau bus saugu, nes (duomenys neskelbtini) vairuotojas dar turėjo praleisti automobilį, važiavusį jam priešpriešiais. Be to, iš prie specialisto išvados Nr. 11-155-(14), esančios schemos matyti, kad automobiliui darant kairį posūkį, priekaba juda mažesniu spinduliu nei pats automobilis. Tai yra, posūkyje tempiama priekaba juda artėdama prie pėsčiosios. Suprantama, kad priekabos judėjimo posūkyje trajektorija paauglei mergaitei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, tai vyko netikėtai, greitai ir ji objektyviai neturėjo jokios galimybės imtis kokių nors veiksmų, bandydama išvengti partrenkimo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji K. G. taip pat turėjo techninę galimybę išvengti partrenkimo. Šiuo atveju, nukentėjusiajai ir stovint vietoje ji būtų buvusi kliudyta ir nutrenkta priekabos.
Tai, kad pėsčioji K. G. vykdė KET reikalavimus rodo jog važiuojamąja dalimi iki partrenkimo vietos ji buvo nuėjusi pakankamai didelį atstumą - apie 4,3 m. Pėsčioji K. G. buvo įsitikinusi, kaip tai numato KET, kad ją matydamas (duomenys neskelbtini) vairuotojas leis baigti pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę ir negalėjo numatyti, kad V. T. automobilio iš paskos tempiama priekaba juda kita trajektorija, posūkyje artėja link jos ir ją kliudys.
Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad autoįvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių redakcijos, 34 punktas numatė, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Nukentėjusiosios atstovas remiasi autoįvykio metu galiojusios Kelių eismo taisyklių redakcijos 162 punktu, kuris numatė, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privali duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą. Pagal KET išdėstytus reikalavimus nukentėjusiosios atstovas konstatuoja, kad šį eismo įvykį sukėlusį sunkias pasekmes nepilnametei nukentėjusiajai K. G., techniniu požiūriu sąlygojo neatsargūs ir aukščiau minėtiems KET reikalavimams prieštaraujantys (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. T. veiksmai: sankryžoje, sukdamas kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę ir matydamas įžengusią į M. gatvės važiuojamąją dalį nukentėjusiąją, nestabdė automobilio. Ko pasėkoje, jo velkama priekaba, judėdama netikėta pėsčiajai trajektorija, kliudė ją ratu, dėl ko nukentėjusioji buvo nublokšta ant asfalto ir sunkiai susižalojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu V. T. buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2014-02-26 apie 10.00 val.., J. B. g. – M. g. sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 106 ir 162 punktų reikalavimus, t.y. sukdamas į kaitę iš (duomenys neskelbtini) g. į vieno eismo juostą, (duomenys neskelbtini) g. nesustojo ir nepraleido pėsčiosios K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurios judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko automobiliui su priekaba kliudžius pėsčiąją K. G. jai dėl kaukolės pamato lūžimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. 2015-07-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. T. atžvilgiu pagal BK 281 str. 3 d. nutrauktas motyvuojant tuo, kad nėra jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Tokią išvadą prokuroras padarė, konstatavęs, jog iš specialisto išvados nėra galimybės nustatyti, kieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Be to ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kas pirmasis – ar pėsčioji K. G. įžengė į (duomenys neskelbtini) gatvę, ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. T., sukdamas į kairę - (duomenys neskelbtini) g., įvažiavo prieš pėsčiajai K. G. įžengiant į (duomenys neskelbtini) gatvę.
Aukštesniojo teismo manymu, tokią išvadą prokuroras padarė, nepakankamai išanalizavęs byloje esančius duomenis apie įvykio situaciją. Nutarime paeiliui išdėstyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tačiau jie nebuvo sulyginti ir susieti tarpusavyje, neatlikta išsami jų analizė, kuri leistų plačiau pažvelgti į įvykio mechanizmą. Įtariamojo V. T. parodymais, jis ketindamas sukti į kairę, sankryžoje sustojo ir palaukė kol (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuos iš priekio atvažiuojantis lengvasis automobilis. Analogiškai parodė ir K. G.. Jos žodžiais tariant, ji stabtelėjo prie gatvės ir apsižvalgė ar nėra automobilių. Nuo Kauno miesto pusės (duomenys neskelbtini) gatve važiavo automobilis, todėl ji palaukė, norėdama įsitikinti ar automobilis nesuks į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šiam automobiliui važiuojant tiesiai, žengė į važiuojamąją gatvės dalį. Iš šių parodymų seka, kad abiejų eismo dalyvių veiksmai priklausė nuo (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai važiuojančio automobilio. Kaip minėta, K. G. žengė į važiuojamąją gatvės dalį, supratusi, kad automobilis nesuks į (duomenys neskelbtini) gatvę (tuo metu automobilis galėjo būti ir nepravažiavęs sankryžos), o V. T. pasuko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su priekaba į kairę pusę tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai važiuojantis automobilis visiškai pravažiavo sankryžą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu eismo dalyviai pajudėjo tuo pačiu metu (nors teoriškai K. G. turėjo galimybę pirmoji žengti į važiuojamąją gatvės dalį). Tokią įvykių eigą patvirtina ir įvykį tiesiogiai stebėjusio liudytojo D. S. parodymai. D. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, privažiavo sankryžą su pagrindine J. (duomenys neskelbtini) gatve. Stovėdamas matė kad „kai mašina sukosi, mergaitė krito“. Susidūrimo vieta, esanti 4 m 30 cm nuo šaligatvio, patvirtina, kad mergina automobilio „(duomenys neskelbtini)“ posūkio metu jau buvo išėjusi į gatvę ir priėjusi netoli jo važiavimo trajektorijos. Tik atlikus minėtų duomenų išsamią analizę, turėjo būti sprendžiama kieno iš eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y. sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (2K-151/2011).
Pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nepilnametės K. G. sveikata, todėl visos eismo įvykio aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai, o teisinės išvados turi nekelti abejonių. Nustačius, kad surinkti duomenys buvo vertinami atskirai, nelyginant jų vienus su kitais, negalima teigti, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-07-21 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šį nutarimą palikęs galioti aukštesniojo prokuroro 2015-08-25 nutarimas ir Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutartis naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjos K. G. atstovo advokato Kęstučio Rakausko skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-07-21nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-08-25 nutarimą, kuriuo atmestas K. G. atstovo advokato Kęstučio Rakausko skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.
Ši nutartis neskundžiama.