Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2024-01-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-261-2024 (ROIK: 232272008263) S. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 80 Eur dydžio bauda už tai, kad 2023-11-27, apie 17.12 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, namo bendrojoje laiptinėje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tyčia iš chuliganiškų paskatų išgąsdino nepilnametį, jo akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Ž. (toliau – ir apeliantas) pateikė skundą teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-03-22 nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-03-22 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nes jokio vaiko laiptinėje iš chuliganiškų paskatų negąsdino, jis tik buvo išėjęs iš savo buto pažiūrėti skaitiklio rodmenų.

3.2. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojo D. G. parodymais, nes jie nėra nuoseklūs, neatitinka tikrovės. Pažymi, jog į laiptinę pažiūrėti skaitiklio rodmenų jis buvo išėjęs apie 16.00 val., o nukentėjusiojo tėvas D. G., kaip teigia, į įvykio vietą atvyko tik apie 17.15 val., o policijos pareigūnai – apie 18.00 val. Todėl lieka neaišku, kodėl vaikas, kaip teigiama, būdamas išgąsdintas, negrįžo į namus, o nuėjo sėdėti į penktą aukštą. Neneigia, jog vaikas gal ir galėjo išsigąsti atsidarančių jo buto durų ar jo paties, tačiau tik dėl to, jog pats liudytojas (vaiko tėvas) D. G. ir jo motina (vaiko močiutė) D. Š., su kuria yra konfliktiniai santykiai, nuteikinėja visus laiptinės gyventojus ir savo šeimos narius prieš apeliantą. Apelianto nuomone, vaikas penktame aukšte sėdėjo D. G. nurodymu tam, kad policijos pareigūnams būtų padarytas kuo didesnis įspūdis.

3.3. Apeliantas teigia ir tai, jog apylinkės teismas be pagrindo rėmėsi šališkų policijos pareigūnų parodymais. Nurodo, jog policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuotas vaizdo įrašas „PSS-20231127-175618UTC+0200“ patvirtina, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai yra nusiteikę prieš apeliantą. Be to, policijos pareigūnai, atėję pas apeliantą, mėgino jį provokuoti, užrėmė koja jo buto duris, o jų pareikšti kaltinimai dėl vaiko išgąsdinimo paremti tik konfliktą remiančių kaimynų ir vaiko tėvo fantazijomis bei noru provokuoti konfliktus, taip kenkiant apeliantui.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes, apeliantui teisiamojo posėdžio metu paprašius teisėjos sutikrinti pranešimų gavimo laikus, išsiaiškinti, kas apie dvi valandas jam uždarius savo buto duris vyko laiptinėje, ką veikė vaikas, jo tėvas ir vaizdo įraše užfiksuota kaimynė, teismas skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakė. Be to, teisėja nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo nesutiko, nuolat grasino išvaryti apeliantą iš teismo posėdžio. Taip pat teisėja akivaizdžiai palaikė policijos pareigūnus ir liudytoją D. G..

4. Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino joje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ir ginčijamos jo pagrindu apylinkės teismo padarytos išvados dėl S. Ž. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, keliami įrodymų patikimumo, pakankamumo, policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, ir apylinkės teismo (ne)šališkumo klausimai.

7. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl S. Ž. ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį klausimą, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, tiesiogiai ištyrė ne tik rašytinius įrodymus, tačiau kartu išanalizavo tiek teismo posėdžio metu apklausto paties apelianto, tiek liudytojų D. G., S. B. ir V. N. parodymus, policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, tik pasisako kai kuriais aspektais.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

10. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, S. Ž. kaltę padarius nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą patvirtina liudytojo (nepilnamečio vaiko tėvo), pranešusio apie įvykį, D. G., liudytojų (policijos pareigūnų) S. B., V. N. nuoseklūs parodymai, skaitmeninėje laikmenoje esantys vaizdo ir garso įrašai, 2023-11-28 policijos pareigūnės V. N. tarnybinis pranešimas, 2023-12-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti esminiai tyrimo metu Institucijos surinkti duomenys. Apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl liudytojo D. G. parodymų patikimumo, nurodant, jog tarp D. G. šeimos narių, t. y. šio motinos D. Š., ir apelianto konfliktiniai santykiai tęsiasi gana ilgą laiką, todėl, pasak apelianto, liudytojo D. G. duotais parodymais, jog jis daugiabučio namo laiptinėje išgąsdino D. G. nepilnametį sūnų ir jo akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, buvo vadovautasi nepagrįstai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Visų pirma, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju įvykis įvyko ne tarp anksčiau minėtų asmenų, o tarp apelianto ir D. G. nepilnamečio sūnaus, todėl byloje nėra jokių duomenų, jų apeliantas taip pat nepateikė ir savo skunde apygardos teismui, suteikiančių pagrindą suabejoti liudytojo D. G. pateiktų įvykio aplinkybių objektyvumu. Antra, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino liudytojo D. G. duotus parodymus kartu su visais kitais byloje surinktais duomenimis, juos įvertinus sudaroma nuosekli įvykių seka, kurią apklausų metu nurodė ir minėtas liudytojas.

11. Administracinių nusižengimų registre užfiksuota, jog 2023-11-27 17.12 val. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK buvo gautas pranešėjo (liudytojo) D. G. pranešimas apie tai, kad prieš 10 min. laiptinėje kaimynas užpuolė pranešėjo sūnų, grasino; kaimynas pasišalino iš įvykio vietos; vaikas išsigandęs. Šias faktines įvykio aplinkybes liudytojas D. G. patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Taip pat jis teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad įvykio dieną, apie 17.00 val., jam paskambino sūnus ir pasakė, jog jį užpuolė S. Ž. ir jis šiuo metu yra laiptinės 5-ame aukšte. Atvykęs į įvykio vietą, vaiką rado 5-ame aukšte, šis sėdėjo kampe susigūžęs, verkė, buvo streso būsenos. Sūnus paaiškino, jog, jam leidžiantis laiptais ir praeinant S. Ž. butą, S. Ž. staigiai atidarė savo buto duris ir pasakė „(necenzūriniai žodžiai) iš čia, ko čia vaikštai“. Vaikas konkrečiai nurodė asmenį ir kaip jis jį išgąsdino. Vaiko išgąstis buvo tikras, nesuvaidintas. Vaikui toks elgesys yra nebūdingas. Po to, jiems sėdint policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, atėjo S. Ž., o vaikas, klykdamas, metėsi jam į glėbį, akivaizdžiai bijodamas šio asmens (b. l. 35).

12. Liudytojai (policijos pareigūnai) S. B. ir V. N. posėdžio apylinkės teisme metu davė nuoseklius, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, jog nagrinėjamo įvykio dieną, gavus pranešimą ir atvykus į įvykio vietą, pakilus laiptais į viršų, tarp ketvirto ir penkto aukšto buvo pastebėtas stovintis vyriškis ir kampe sėdintis susigūžęs vaikas. Paklausus vaiko, kas nutiko, šis nurodė, jog leidosi laiptais, kai staiga kaimynas atidarė buto duris ir pasakė „bu, (necenzūriniai žodžiai)“, po to uždarė duris. Vaikas buvo išsigandęs, verkė. Jiems su vaiku leidžiantis laiptais žemyn, vaikas nurodė butą, iš kurio buvo išėjęs jį išgąsdinęs vyriškis. Po to, vaikui su tėvu būnant tarnybiniame automobilyje, priėjo S. Ž.. Vaikas, pamatęs S. Ž., pradėjo rėkti, jog šis žmogus jį išgąsdino (b. l. 35–36). Tos pačios nagrinėjamo įvykio aplinkybės nurodytos ir administracinio nusižengimo byloje esančiame policijos pareigūnės V. N. tarnybiniame pranešime.

13. Teismo vertinimu, liudytojų D. G., S. B. ir V. N. duoti parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų turinys. Byloje esantys policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai pirmosios instancijos teismo buvo detaliai aprašyti ir ištirti. Apygardos teismas dar kartą neaprašo byloje esančių vaizdo įrašų, tačiau nori pažymėti svarbiausius akcentus, kurie reikšmingi S. Ž. veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Vaizdo įraše „PSS-20231127-175618UTC+0200“ 2.11 min. užfiksuota, kad veiksmas vyksta daugiabučio namo laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukštų stovi vyras, kaip nustatyta bylos duomenimis, D. G., moteris (kaimynė) ir kampe sėdi susigūžęs vaikas (pranešėjo (liudytojo) D. G. sūnus). D. G., 2.18 min. pasisukęs į policijos pareigūnus, kaip nustatyta bylos duomenimis, S. B. ir V. N., nurodo, kad jam paskambino verkdamas vaikas ir pasakė, kad jis sėdi penktame aukšte, nes jį išgąsdino kaimynas. Kaimynas gyvena antrame aukšte. Policijos pareigūnei V. N. prieinant prie kampe sėdinčio vaiko ir paklausiant jo, kas nutiko, 3.22 min. vaikas nurodo, kad jis leidosi vienas laiptais, kai staiga kaimynas atidarė buto duris, pasakė „bu, (necenzūriniai žodžiai)“ ir uždarė duris. Vaizdo įraše „PSS-20231127-1816UTC+0200“ užfiksuota, kad prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio stovi S. Ž., jis klausia policijos pareigūno, kur yra tas vaikas, kurį jis, kaip teigiama, išgąsdino, ir reikalauja, jog vaikas papasakotų įvykio aplinkybes. Tame pačiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 0.27 min. iš tarnybinio automobilio vaikas šaukia „nebenoriu jo matyti“ ir dar kažką pasako, tačiau iš įrašo nesigirdėti, o vaizdo įrašo 1.00 min., policijos pareigūnams įsėdus į tarnybinį automobilį, kuriame sėdėjo vaikas su savo tėvu (liudytoju) D. G., užfiksuotas vaiko verkimas. Įvertinus vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, akivaizdu, jog aptariami vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys atitinka liudytojų nurodytų įvykių seką ir yra pakankami jų duotiems parodymams patikrinti.

14. Apeliacinio skundo argumentai dėl pareigūnų, tyrusių aktualią nusižengimo situaciją, ir apylinkės teismo, priėmusio skundžią nutartį, šališkumo vertinami kaip deklaratyvūs ir niekuo neparemti teiginiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbo funkcijas, parodymais, nes jie neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą, pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą S. Ž. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su byloje užfiksuotais duomenimis apygardos teismas neturi pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių teisėja J. Grigonienė nebūtų galėjusi nagrinėti šios bylos ar kurios leistų pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Todėl vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė manyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą.

15. Aptarti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma patvirtina, kad S. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, kurių privalo laikytis visi asmenys. Šių taisyklių laikymasis užtikrina tolerantišką bendravimą, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.