Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo įtariamojo M. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. V. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas – ir nustatytas jos terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kartu su F. M. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą sumanymą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. sausio 13 d., apie 17.20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), M. V. iš už nugaros griebus už nukentėjusios E. P. kuprinės, kabėjusios ant pečių, ir pabandžius ją nuimti, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant šaligatvio, F. M. E. P. rankomis prispaudė už pečių prie žemės, tokiu būdu atimdama galimybę nukentėjusiajai priešintis, o M. V. iš E. P. kuprinės ištraukus piniginę, 25 Eur vertės, su joje buvusiais 80 Eur, juos paėmę pasišalino, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, viso 105 EUR vertės E. P. turtą.

2. M. V. neatvyko į 2024 m. liepos 18 d., 13.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį, apie savo neatvykimą iš anksto neinformavo ir to priežasčių nenurodė, todėl teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi paskyrė jam atvesdinimą. Kadangi į sekantį teismo posėdį kaltinamojo atvesdinti nepavyko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi jam buvo paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi M. V. 2024 m. liepos 26 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti, nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant nuo sulaikymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 2 d. (skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyti 2022 m. laikytini akivaizdžiu rašymo apsirikimu).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Kaltinamasis M. V. skundu prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje arba intensyvią priežiūrą. Nurodo, kad anksčiau nėra teistas už vagystę ir praeityje neturi teistumų. Turi mažą vaiką, jį lanko gana dažnai, atlygino padarytą žalą, nukentėjusiosios atsiprašė.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus bei prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Kaltinamasis nurodė, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), į paskirtą pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko, nes buvo pas vaiką, jo motina suklydo kalbėdama su policijos pareigūnais ir nurodė informaciją apie kitą brolį M.. Jis neturi kur bėgti, prašė taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. V. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamos nutarties ir kaltinamojo skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi kaltinamajam M. V. kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti teisėtai ir pagrįstai, nustatytas jo terminas adekvatus ir proporcingas kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui ir asmenybės pavojingumui. Keisti paskirtą kardomąją priemonę švelnesne nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga – yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – klausimą baudžiamojoje byloje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai tokių duomenų pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamųjų M. V. ir F. M. taip pat nukentėjusiosios parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašai.

8. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju M. V. kaltinamas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Straipsnio sankcijoje numatyta galimybė skirti iki 6 m. laisvės atėmimo bausmę, t. y. egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga.

10. Skundžiama nutartimi M. V. kardomoji priemonė – suėmimas – paliktas galioti ir jo terminas nustatytas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytais pagrindais.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų įtariamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių pakanka.

13. Nustatyta, kad M. V. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, iki 2023 m. lapkričio 4 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nors teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), iš kurios 2024 m. sausio 26 d. nutarimu paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, jam ir buvo nurodyta nepasišalinti, vis tik, kaip seka iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo, šiuo adresu kaltinamasis nebegyvena, jo motina policijos pareigūnams nurodė, kad nežino sūnaus gyvenamosios vietos, su juo nebendrauja, nes jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Nors M. V. skunde nurodyta, kad jis turi vaiką, kurį dažnai lanko, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų sukūręs šeimą. Kaip seka iš M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nusikalstamą veiką jis galimai įvykdė kartu su savo sugyventine F. M., taigi, akivaizdu, kad pastaroji teigiamos įtakos kaltinamajam nedaro. Taip pat nėra duomenų, kad M. V. būtų siejamas darbo santykiais ar gautų legalias pajamas. Baudžiamojoje byloje esantis Darbo biržos sistemos įrašas liudija, kad kaltinamasis Darbo biržoje registravosi tik pakankamai trumpą laikotarpį – nuo 2022 m. lapkričio 22 d iki 2022 m. gruodžio 19 d. Duomenų apie vėlesnį jo pajamų šaltinį byloje nėra. Taigi, aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. V. su gyvenamąja aplinka nėra saistomas stipriais socialiniais ar ekonominiais ryšiais, kurie galėtų sulaikyti jį nuo bandymo pabėgti (pasislėpti) nuo teismo.

14. Šiame kontekste neabejotinai aktualu ir tai, kad kaltinamasis jau yra pažeidęs jam skirtą kardomąją priemonę. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 26 d. nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau M. V. jo paties nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) – siunčiami teismo šaukimai grįžo neįteikti su nuoroda „netikslus adresas“, bandant susisiekti jo nurodytu telefono numeriu, nustatyta, kad jis yra klaidingas. Taigi, akivaizdu, kad M. V. nurodė klaidingus savo kontaktinius duomenis ir nesilaikė jam paskiros kardomosios priemonės – nepranešęs ir neturėdamas leidimo, nežinoma kryptimi pasišalino iš savo gyvenamosios vietos. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja didelė rizika, jog būdamas laisvėje M. V. gali vėl bandyti pabėgti (pasislėpti) nuo teismo ar potencialios pakankamai griežtos bausmės vykdymo.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, M. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas šioje proceso stadijoje egzistuoja.

16. Skundžiama nutartimi konstatuotas ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Nors nutartyje jis nėra detaliau argumentuojamas, teisėjų kolegija sutinka, kad egzistuoja rizika, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. M. V. skunde nurodo, kad nebuvo anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus ir tai atitinka Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, vis tik, kaltinamasis jau yra teistas du kartus, be kita ko, ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris, kaip ir nagrinėjamu atveju inkriminuojama nusikalstama veika, yra smurtinio pobūdžio. Akivaizdu, kad M. V. daromi nusikaltimai sunkėja, naują nusikalstamą veiką asmuo padarė praėjus vos daugiau nei metams nuo ankstesnės bausmės atlikimo (2022 m. spalio 31 d. paleistas į laisvę atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu skirtą bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką). Priešingai, nei teigiama skunde, inkriminuojama nusikalstama veika galimai buvo padaryta esant dar neišnykusiam teistumui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BK 97 straipsnio 2 dalies 3 punkto a) papunktis). Be to, pagal M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nusikaltimą jis galimai įvykdė spontaniškai, kaip parodė – pamačius senyvą moterį kartu su sugyventine F. M. nusprendė „iš jos pavogti ką nors“, pagrobtus pinigus išleido savo reikmėms. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų taip pat matyti, kad M. V. 2023 m. yra baustas tiek už vagystę, tiek už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Tai, jog kaltinamasi vartoja narkotines medžiagas nurodyta ir policijos pareigūno 2024 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime iš kaltinamojo motinos žodžių. Kaip minėta, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai rodo, kad asmuo yra linkęs nusikalsti, savo reikmėms pinigines lėšas linkęs įgyti neteisėtais būdais, nusikalstamą veiką gali padaryti spontaniškai, vadinasi, net ir ankstesnė, su laisvės atėmimu susijusi bausmė, nebuvo pakankama atgrasyti jo nuo teisei priešingo elgesio. Todėl įvertinus egzistuoja pagrįsta rizika, kad būdamas laisvėje M. V. gali vėl pakartotinai nusikalsti.

17. Neabejotina, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Vis tik, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užkirsti kelią galimam kaltinamojo bėgimui (slėpimuisi) nuo baudžiamojo proceso. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teismo vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis kuo operatyviau teisiškai įvertinti galimai padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, galimai gresiančią bausmę, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtąjį M. V. į laisvę.

18. Kitos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neužtikrintų visiško asmens veiksmų kontroliavimo. Asmuo neturi pastovios gyvenamosios vietos, lėšų ar turto, todėl tokios kardomosios priemonės kaip užstatas ar intensyvi priežiūra šiuo atveju neįmanomos, tuo tarpu kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje, nėra pakankama suvaržyti kaltinamojo judėjimą ir neeliminuoja bėgimo (pasislėpimo) nuo teismo rizikos. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati ir įvertinus tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra pradinėje stadijoje, iš esmės net nebuvo pradėtas neatvykus kaltinamajam, nustatytas suėmimo taikymo terminas laikytinas teisingu ir proporcingu, t. y. kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

19. Nors skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, kad egzistuoja ir trečiasis suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad būdamas laisvėje ir neatvykdamas į teismo posėdžius, kaltinamasis trukdys procesui. Teisėjų kolegija su šiuo nutarties argumentu nesutinka. Teismų praktikoje paprastai šis pagrindas konstatuojamas tuomet, kai baudžiamojoje byloje yra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šiuo atveju teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, būtų bandęs trukdyti procesui, neįžvelgė, jų nenurodė ir prokurorė teismo posėdžio metu nagrinėjant kaltinamojo skundą. Priešingai, kaip matyti iš M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis savo kaltę pripažino, padarytą žalą atlygino. Esant nurodytoms aplinkybėms, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas šalintinas.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308¹ straipsnio 1 dalimi, ištaisytinas rašymo apsirikimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad 2 mėnesių suėmimo terminas skaičiuojamas nuo M. V. sulaikymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122 straipsniais, 130 straipsniu, 308¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atmesti kaltinamojo M. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutarties kaltinamajam M. V. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad 2 mėnesių suėmimo terminas skaičiuojamas nuo M. V. sulaikymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.