- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2-212-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00225-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-168-538/2014, kuria nepatvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 nutartimi (t. 1, b. l. 191-192) atsakovui S. K. siuvimo įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2011-03-30. To paties teismo 2012-04-03 nutartimi (t. 3, b. l. 121-122) buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. 2014-08-14 pateikė teismui pareiškimą (t. 4, b. l. 90-91), kuriame prašė įtraukti ją į restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 403 464,31 Lt dydžio reikalavimą. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-28 preliminariuoju sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1280-265/2013, iš S. K. jai buvo priteista 160 000 Lt skolos, 228 000 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo visos priteistos sumos (448 000 Lt) ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl preliminaraus sprendimo vykdymo kreipėsi į antstolę, kuri, gavusi informaciją apie restruktūrizavimo bylos S. K. siuvimo įmonei iškėlimą, sustabdė vykdomąją bylą ir 2014-03-12 patvarkymo pagrindu vykdomąjį dokumentą persiuntė restruktūrizavimo administratoriui. Pareiškėja, negavusi informacijos dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, 2014-06-20 papildomai kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių, pateikdama pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atsižvelgdama į tai, kad restruktūrizavimo administratorius vis tiek nesprendė jos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo, kreipėsi tiesiogiai ir į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi (t. 4, b. l. 112-113) atmetė pareiškėjos A. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas sprendė, jog Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nuostatos nenumato galimybės restruktūrizavimo byloje priimti ir patvirtinti kreditorių reikalavimus po teismo nutarties, kuria patvirtinamas restruktūrizavimo planas, įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 23 str. 1, 3 d.). S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2012-04-03 teismo nutartimi, o tai reiškia, kad pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas pavėluotai. Teismo vertinimu, tokias pasekmes lėmė pačios pareiškėjos neapdairumas ir nerūpestingumas. Nors skolos sumokėjimo terminas baigėsi 2008-05-31, pareiškėja penkerius metus nesikreipė į teismą dėl jos priteisimo ir nesidomėjo skolininko įmonės turtine padėtimi. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą jai nebuvo žinoma, motyvuodamas tuo, kad informacija apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūras yra vieša, teismų priimti pareiškimai dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų taip pat yra skelbiami, o pareiškėja, būdama kreditore paskolos santykių prasme, turėjo veikti aktyviai ir savo teises įgyvendinti nepažeisdama imperatyvių Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų (ĮRĮ 23 str. 1, 3, 7 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja A. K. atskirajame skunde (t. 4, b. l. 126-134) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti ją į restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 403 464,31 Lt dydžio reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Atsižvelgiant į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 5 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 3, 7 dalių nuostatas, A. K. finansinis reikalavimas dėl neapmokėtos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtinto ir vykdytino reikalavimo dalies turėjo būti įtrauktas į restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą be papildomo pareiškimo pateikimo bankroto administratoriui, netaikant teismo paskirto termino finansiniams reikalavimams pareikšti.
2. CPK 78 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl svarbių priežasčių praleistas įstatymų nustatytas ar teismo paskirtas terminas gali būti atnaujinamas. Bylos medžiaga bei faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. K. neturėjo galimybės tinkamai ir laiku įstoti į S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo bylą. Ji nebuvo informuota nei apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, nei apie galimybę pareikšti savo finansinius reikalavimus, nors tokią pareigą S. K., kaip valdymo organui, bei restruktūrizavimo administratoriui nustato įstatymas (ĮRĮ 6 str. 2 d., 7 str. 12 d., 12 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu pati pareiškėja dėl fizinės sveikatos būklės, kuri patvirtinta medicininiais dokumentais ir, be kita ko, buvo žinoma ir S. K., kai buvo pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas, negalėjo sužinoti apie restruktūrizavimo procesą. Apie restruktūrizavimo bylą pareiškėjai tapo žinoma tik iš antstolės, vykdžiusios teismo preliminarųjį sprendimą dėl skolos iš S. K. priteisimo. Kita vertus, pareiškėjai skolingas buvo S. K., o ne jo įmonė, todėl ji neturėjo pareigos domėtis įmonės padėtimi.
3. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos veiksmai, siekiant atgauti paskolinių santykių pagrindu jai priklausančias pinigines sumas, buvo aktyvūs. 2009-03-24 ji raštu kreipėsi į S. K. su raginimu grąžinti skolą bei susidariusius delspinigius. 2009-10-27, 2010-06-04 kreipėsi su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-13 nutartimi 2010-06-08 priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtu dėl to, kad skolininkas S. K. neatsiėmė jam siųsto teismo pranešimo. Galiausiai pateikė teismui ieškinį, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-28 preliminariuoju teismo sprendimu buvo patenkintas. Įsiteisėjus preliminariajam sprendimui, kreipėsi dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kuris nedelsiant buvo pateiktas vykdyti antstolei. Vykdymo procese išieškota 50 000 Lt ir antstolės 2013-11-29 patvarkymo pagrindu pareiškėjai pervesta 44 876 Lt. Priežastys, lėmusios antstolės, kuri turėjo anksčiau žinoti apie restruktūrizavimo bylą ir, sustabdžiusi vykdomąją bylą, ją perduoti būtent teismui, o ne administratoriui, neveikimą ar nesavalaikį veikimą, pareiškėjai nėra žinomos.
4. Pareiškėja turi teisę dalyvauti S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje, įgyvendindama kreditoriaus teises ir pareigas, įskaitant ir teisę nukreipti savo reikalavimą į individualios įmonės turtą. Tai patvirtina aplinkybė, jog byloje į kreditorių sąrašą jau yra įtraukti fiziniai asmenys, kurių reikalavimai kyla iš teisinių santykių, susiformavusių S. K. veikiant kaip privačiam asmeniui. Restruktūrizavimo bylą inicijavo įmonės vadovas ir savininkas S. K., kuris rengia ir teikia duomenis apie įmonės bei jos savininko finansinius įsipareigojimus, o tai leidžia manyti, kad pareiškėja buvo sąmoningai neįtraukta į kreditorių sąrašą. Vien tai, kad įstatymas tiesiogiai nenumato individualios įmonės savininko pareigos informuoti apie jam priklausančios įmonės restruktūrizavimo procedūrų inicijavimą jo asmeninius kreditorius, negali paneigti šių asmenų teisės užtikrinti savo reikalavimo teisę, nukreiptą į individualios įmonės savininko ir jam priklausančios įmonės turtą, kuris visas restruktūrizavimo proceso metu yra administratoriaus žinioje.
Atsiliepimas
Restruktūrizuojama S. K. siuvimo įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 175-179) prašo skundą skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Restruktūrizavimo procese turi būti tvirtinami tie finansiniai reikalavimai, kuriuos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais pareiškė patys kreditoriai, kiti restruktūrizavimo bylos dalyviai neturi teisės jų įpareigoti tai daryti. A. K. nepareiškus finansinio reikalavimo S. K. siuvimo įmonės restruktūrizavimo byloje per Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus, teismas pagrįstai atsisakė jį tvirtinti. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi reikalavimo teisę pareiškėja įgijo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui, o ne 2013-06-28 teismo preliminaraus sprendimo pagrindu.
2. Atskirojo skundo argumentai, susiję su termino praleidimo priežastimis, nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Administratoriui nedisponuojant restruktūrizuojamos individualios įmonės savininko dokumentais bei atsižvelgiant į tai, kad savininkas 2014 m. liepos mėn. mirė, faktas, kad pareiškėja nebuvo informuota apie restruktūrizavimo bylą, negali būti nei patvirtintas, nei paneigtas. Nors reikalavimo teisė atsirado 2008-05-31, pareiškėja į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2013 m., nes 2009-2010 m. tinkamai savo teisės į teisminę gynybą ji neįgyvendino. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti praleistą terminą ir pripažinti jo praleidimo priežastis svarbiomis nebuvo pateiktas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, teikiami su atskiruoju skundu. Visa tai rodo pareiškėjos nerūpestingą ir neapdairų elgesį, kuris skundžiamoje teismo nutartyje įvertintas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teismui prieinamuose registruose (CPK 179 str. 3 d.), teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino bylos įrodymus kaip visumą, nustatė ne visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai išsprendė individualios įmonės savininko kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas įmonės, atitinkančios įstatyme nurodytas sąlygas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (toliau – metmenys), kuriuose, be kitos įstatyme numatytos informacijos, turi būti nurodytas kreditorių sąrašas. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatyta, kad įmonės valdymo organas apie sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą raštu praneša kiekvienam kreditoriui ir nusiunčia jiems metmenų bei sprendimo, kuriuo jie patvirtinti, kopijas, taip pat pateikia teismui pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (ĮRĮ 7 str. 7 d.), būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti, kad buvo laikytasi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų ir tokius įrodymus pateikti kartu su pareiškimu (CPK 35 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad dokumentų, patvirtinančių Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos tinkamą įvykdymą apeliantės atžvilgiu, su pareiškimu teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kaip ir vėliau, nėra pateikta (t. 1, b. l. 18-42, 169, 184-189). Tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai, kuriuos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobūdį ir dokumentų reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, priima ir vertina bylos įrodymų visumoje (CPK 314 str.), patvirtina, kad savo reikalavimą restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės savininkui S. K., kylantį iš 2002-02-01 sudarytos paskolos sutarties, kurios terminas buvo pratęstas iki 2008-05-31, apeliantė raštu pareiškė dar 2009-03-24 (t. 4, b. l. 145-146). Skolininkui S. K. nevykdant reikalavimo grąžinti skolą savanoriškai, apeliantė siekė skolos priteisimo ir skolininkui priklausančio turto arešto, kelis sykius kreipdamasi į teismą iš pradžių supaprastinta, vėliau - ginčo teisenos tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-28 preliminariu sprendimu A. K. ieškinį tenkino, priteisdamas jai iš S. K. 160 000 Lt skolą, 288 000 Lt dydžio delspinigius, 5 proc. metines palūkanas ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas. S. K. nepareiškus prieštaravimų, šis preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-07-23 ir buvo pradėtas priverstinai vykdyti (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. L2-2492-472/2009, Nr. L2-2006-538/2010, Nr. 2-1280-265/2013; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; taip pat t. 4, b. l. 147-170).
Tokių nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė elgėsi procesiškai pasyviai, negindama savo interesų, todėl pavėlavo reikšti reikalavimus restruktūrizavimo byloje, kurioje, bylą nagrinėjusio teismo nuomone, tą jį galėjo padaryti tik iki 2012-04-03, kuomet buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas (t. 3, b. l. 121-122). Ir priešingai, kolegija pritaria apeliantės skundo argumentams, jog S. K., kaip vienintelis neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens S. K. siuvimo įmonės vadovas ir savininkas, netinkamai vykdė įstatymo jam nustatytas pareigas ir, labiausiai tikėtina, sąmoningai neinformavo apeliantės apie jo paties pradėtas įmonės restruktūrizavimo procedūras (t. 1, b. l. 45, teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys), nors neabejotinai turėjo žinoti, kad už įmonės prievoles jos kreditoriams atsako ir savo asmeniniu turtu (CK 2.50 str. str. 4 d.), kas, atitinkamai, menkina jo galimybes atsiskaityti su savo asmeniniais kreditoriais. Tokią kolegijos išvadą papildomai patvirtina faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant kitos S. K. kreditorės R. Ž. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Ši kreditorė, kaip ir apeliantė, taip pat nebuvo informuota apie restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimą, nors į S. K. kreditorių sąrašą kiti fiziniai asmenys įtraukti (pavyzdžiui, J. D., J. G. ir kt.; t. 2, b. l. 116-123, 149-153; t. 3, b. l. 82-85). Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-05 nutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutartimi c. b. Nr. 2-749/2013 palikta nepakeista) turinio, S. K., iškėlus jo įmonei restruktūrizavimo bylą, R. Ž. tikino, jog ši yra kreditorių sąraše, tuo tarpu kreditorei pasidomėjus bylos eiga, administratoriui jos reikalavimai buvo staigmena (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-1061-370/2012, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-197/2010). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad restruktūrizuojama įmonė yra individuali įmonė, t. y. neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), kas lemia individualios įmonės restruktūrizavimo, kaip ir bankroto, ypatumus. Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad nors Įmonių bankroto įstatyme tiesiogiai ir neįtvirtinta, kad reikalavimus bankroto byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai, tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifiką, teismų pripažintina, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-160/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-31 nutartis c. b. Nr. 2-922/2012). Tai suponuoja įmonės valdymo organo pareigą nurodyti ne tik individualios įmonės kreditorius, bet ir individualios įmonės savininko kreditorius. Toks išaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų aktualus ir neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens restruktūrizavimo byloje, sprendžiant dėl individualios įmonės vadovo pareigos informuoti įmonės savininko kreditorius apie sprendimą kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Šiame kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad civilinių teisinių santykių ir bankroto (restruktūrizavimo) teisinių santykių subjektams, taip pat kreditoriams nei iš įstatymų, nei iš taikytinų bendrųjų teisės principų nekyla reikalavimas nuolat domėtis kiekvieno skolininko teisine padėtimi – sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-17 nutartis c. b. Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-31 nutartis c. b. Nr. 2-922/2012, 2014-02-18 nutartis c. b. Nr. 2-362/2014). Todėl nėra visiškai pagrįsti ir skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl apeliantės pareigos domėtis savo skolininko S. K. turimo įmonės finansine padėtimi ar veiklos perspektyvomis, o ja nepasidomėjus, prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką (termino pareikšti kreditoriniam reikalavimui praleidimo pasekmes).
Remdamasi pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pagrindžia bylos duomenys, bei teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtinta įmonės vadovo pareiga informuoti apie restruktūrizavimo bylos inicijavimą kiekvieną kreditorių asmeniškai apeliantės atžvilgiu nebuvo įvykdyta. Šis neinformavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali paneigti apeliantės, kaip restruktūrizuojamos individualios įmonės savininko kreditorės, kurios reikalavimas patvirtintas atskiroje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu, vadinasi, ir privalomai vykdytinu (CPK 18 str., 584 str. 1 d. 1 p.) teismo sprendimu, teisių ir teisėtų interesų apsaugos ar atimti iš jos galimybę dalyvauti restruktūrizavimo procese kartu su kreditoriais, kurių reikalavimus yra patvirtinęs įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas. Juolab kad kito būdo vykdyti teismo sprendimu priteistos jos naudai skolos priverstino išieškojimo iš areštuoto turto kol kas ir nėra, antstolei sustabdžius vykdomąją bylą pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą (t. 4, b. 1. 165-170). Kaip buvo minėta, teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliantė, siekdama atgauti paskolinių santykių pagrindu jai priklausančias pinigines sumas, būtų pasyvi, elgusis neatsakingai, nerūpestingai. Tuo tarpu bylos medžiagoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad tiek antstolės, tiek ir bankroto administratoriaus veiksmai (neveikimas ir / ar netinkamas veikimas) taip pat turėjo įtakos tam, kad apeliantė dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo į teismą kreipėsi tik 2014-08-14. Pirmoji nepagrįstai vykdomosios bylos dokumentus persiuntė ne tiesiogiai teismui, kaip yra numatyta įstatymo (CPK 626 str. 1 d. 3 p.), o bankroto administratoriui (t. 4, b.l. 94-95), pastarasis nepagrįstai ilgai, net 7 mėnesius delsė suformuoti teismui savo poziciją dėl kreditorės reikalavimo patvirtinimo / nepatvirtinimo, vėliau prašydamas jų netvirtinti dėl praleisto termino ir reikalavimo sumos dydžio nepagrįstumo (t. 4, b. l. 96-97, 102-103). Pažymėtina, kad S. K. skolos apeliantei dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu, res judicata galią turinčiu teismo sprendimu (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), todėl administratoriaus argumentai dėl skolos sandaros ar neprotingo dydžio netesybų nevertintini. Bylos dokumentai bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu ir vykdytinu Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-28 preliminariu sprendimu priteistos S. K. skolos A. K. likutį sudaro 403 464,31 Lt, (t. 4, b. l. 92-95, 116-119), kas atitinka 116 851,34 Eur.
Apeliantės prašymas buvo pateiktas teismui praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, t. y. po restruktūrizavimo plano patvirtinimo 2012-04-03 nutartimi (ĮRĮ 23 str. 3 d.). Kita vertus, prašymas buvo grindžiamas jau po šio plano patvirtinimo įvykusia teisiškai reikšminga aplinkybe – vėliau, t. y. 2013-06-28 priimtu preliminariu teismo sprendimu. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimą reglamentuojančios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo teisės normos, kurios numato galimybę patvirtinti teismo nutartimi kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų patikslinimus iki priimama nutartis nutraukti ar sprendimas baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 23 str. 7 d.). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartis c. b. Nr. 2-2674/2013), pripažinus, kad kitoks susiklosčiusios situacijos traktavimas neatitiktų visų kreditorių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), kuriais remiantis vienų kreditorių interesai negali turėti viršenybės kitų kreditorių interesų atžvilgiu.
Šia motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nebepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patikslinti restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, įtraukiant į jį kreditorės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 116 851 (vieno šimto šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno) euro 34 euro centų reikalavimą.