Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. vasario 17 d. apie 10.00 val. Kaune, Veiverių pl. ties namu Nr. 67, vairuodamas automobilį DAF FT XF 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Koegel SNCO 24, valst. Nrt. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje, ir iš jo nuvažiavo, eismo įvykio metu apgadintas automobilis Honda. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad V. S. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoja M. P. parodė, kad važiavo Veiverių gatve. Ties sankryža buvo kitas eismo įvykis, kuris užėmė abi eismo juostas, todėl ji pravažiavo Dariaus ir Girėno gatve dešine puse. Pravažiavus šviesoforą, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Pasižiūrėjusi pro veidrodėlį, pamatė, kad tai krovininis automobilis. Pajuto ir antrą kartą kai ją kliudė. Ji pradėjo trauktis į pagreitėjimo juostą. Tuomet krovininis automobilis, ją lenkdamas iš kairės pusės, perbraukė visą jos automobilio kairį šoną, nulaužė veidrodėlius. Ji negalėjo išlipti pro vairuotojo pusę. Automobilis sugadintas nepataisomai, draudimas išmokėjo likutinę vertę. Vairuotojas nesustojęs, nuvažiavo. Policijos laukė pavažiavusi į priekį apie 10 metrų, kad netrukdyti autobusams.

Liudytoja U. S. parodė, kad 2016-02-17 apie 9.30 val. pamatė, kaip sunkiasvoris automobilis prie šviesoforo stumtelėjo Honda Civic, o paskui perbraukė automobilio šoną. Vairuotojas neatsisuko pasižiūrėti. Ji spėjo užsirašyti puspriekabės valstybinį numerį. Nuo eismo įvykio vietos buvo apie 3-4 metrus.

Liudytojas D. S. parodė, kad jis nubraižė eismo įvykio schemą. Schemoje nurodyta, kur automobilis stovėjo po eismo įvykio ir pririšo prie greta esančio namo. Galimai ir gavosi kitas adresas. Automobilis Honda Civic buvo gerokai apgadintas. Vairuotojas galėjo ir nejausti, nes sunkvežimis yra gana aukštas, o Honda Civic dar žemesnė.

Pažeidimų faktas ir V. S. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kaunas, Veiverių pl. 106, bei nurodyti automobilio Honda Civic, valst. Nr. 123 apgadinimai (b. l. 2), automobilio Honda Civic, bvalst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis (b. l. 3-5), M. P. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2016-02-17 apie 9.30 val. važiavo Veiverių pl., vairavo automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ties Veiverių g. ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža pastebėjo eismo įvykį, kurį apvažiavo iš dešinės pusės pirma juosta ir pajuto sunkvežimio smūgį į mašinos galą. Kurį laiką sunkvežimis jos automobilį stūmė iš galo, po to aplenkė iš kairės pusės braukdamas automobilio kairį šoną, nustūmė nuo kelio ir iš įvykio vietos pasišalino. Jos automobilis apgadintas nepataisomai. Įvykį matė liudytoja U. S., ji užsirašė sunkvežimio valstybinį numerį (b. l. 6), U. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2016-02-17, apie 9.30 val. Aleksote matė įvykį, kaip fūra iš galo stumtelėjo Honda Civic raudoną automobilį, vėliau perbraukė važiuojant Hondos šoną ir nulaužė veidrodėlį. Fūros vairuotojas net nesustojo, nepažvelgė pro veidrodėlius ir nuvažiavo toliau. Spėjo užsirašyti priekabos numerius (duomenys neskelbtini) ir juos perduoti nukentėjusiajai. Po įvykio vairuotojai patarė nuvažiuoti prie parduotuvės į aikštelę ir skambinti policijai. Vairuotojos durelės nuo smūgio neatsidarė, visur mėtėsi Honda Civic automobilio stikliukai ir plastmasės nuolaužos (b. l. 8), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad vasario 17 d. apie 10.00 val. buvo gautas pranešimas, kad Veiverių g. 67 yra eismo įvykis. Nuvykus į minėtą vietą pasitiko M. P., kuri paaiškino, kad į jos automobilį Honda Civic galinę dalį atsitrenkė krovininis automobilis su puspriekabe, kurios Nr. DH042 ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvažiodamas krovinis automobilis dar kliudė Honda Civic kairę priekinę dalį (b. l. 9), V. S. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad apie tai, kad jis važiavo Veiverių pl., tačiau, kad kliudė kitą automobilį nepajuto, tikslo pasišalinti iš eimo įvykio vietos neurėjo (b. l. 16), transporto priemones DAF FT XF95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant priekinio bamperio dešinio kampo, braukimo žymė ant kuro bako (b. l. 20), transporto priemones DAF FT XF95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis (b. l. 21-23).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl baustinas.

Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Teismas sutinka, kad V. S. vairavo krovininį automobilį su puspriekabe, todėl suvokimas apie kito automobilio kliudymą buvo apsunkintas. Tačiau teismas vertina tai, kad automobilis Honda Civic apgadintas nepataisomai, apgadinimai buvo padaryti kelis kartus ir vairuotojo V. S. matomumo zonoje. Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje V. S. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. S. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. S. asmenybę (dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, charakterizuojamas teigiamai, b.l.26), teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius ATPK 30 ¹ str., nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16055392209.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.