- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2-12015-887/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07848-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- L. D.
- Advokatai
- Jūratė Kelpšaitė
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant ieškovei I. D., ieškovės atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, atsakovui R. D., trečiajam asmeniui L. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui L. D. dėl išlaikymo priteisimo iki mokysis vidurinėje mokykloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė priteisti iš atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol ji baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių ir įgis vidurinį išsilavinimą; priteisti iš atsakovo ieškovei 1095 Lt už odontologijos paslaugas (b.l. 3-6).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo pusės išlaikymo dalies iš atsakovo, nes mama moka kitą pusę. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, bus baigiamieji egzaminai, išleistuvės, reikalingos korepetitorių pamokos, todėl viskam reikia pinigų. Mokslai sekasi neblogai, pamokos prasideda nuo 8.00 val. ir tęsiasi iki 14.00-15.00 val., dažniausiai per dieną būna šešios – septynios pamokos. Grįžus namo, reikia ruošti namų darbus. Korepetitorių pamokų dabar nelanko, tačiau nuo kito semestro pradės lankyti matematikos ir lietuvių kalbos pamokas, nes planuoja studijuoti mediciną, todėl reikia gerai pasiruošti egzaminams. Kai tapo pilnamete, ieškovės poreikiai nesumažėjo, ji nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, savarankiškų pajamų negauna. Ieškovės poreikiai - mokesčiams reikia apie 200 Lt, transporto bilietas kainuoja 17 Lt per mėnesį, aprangai 200 Lt, maistui, higienos prekėms. Galimybių pačiai save išlaikyti ieškovė neturi, neužtenka laiko. Ieškovė turi paveldėtų odontologinių problemų, neturėjo dviejų dantų, kuriuos reikėjo įstatyti, todėl buvo atliktas gydymas. Su atsakovu buvo kalbėję, kad jai reikės susitvarkyti dantis, kai tėvai skyrėsi, atsakovas sakė, kad parems. Šiuo metu atsakovas išlaikymo nemoka, moka tik išlaikymo įsiskolinimą. Žino, kad atsakovas gali užsidirbti, mano, kad 400 Lt nėra daug. Jeigu atsakovas pasakytų, kad vieną mėnesį negali duoti 400 Lt, neprieštarautų (b.l. 3-6, 71-77).
Ieškovės atstovė advokatė Jūratė Kelpšaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo priteisti I. D. iš atsakovo R. D. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo I. D. už odontologo paslaugas 1950 Lt. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Sutinkamai su CK 6.461 str. 2 d., vieno asmens išlaikymui turi būti skiriama bent jau viena minimali mėnesinė išlaikymo suma, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus lygiomis dalimis, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 400 Lt kiekvieną mėnesį minimalioms išlaidoms padengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad 400 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra preziumuojama: vidurinėje mokykloje besimokantiems pilnamečiams būtinam išlaikymo dydžio nustatymui, taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją, t.y. CK 3.192 str. 2 d. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti, būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, negali būti suprastas siaurai t.y. tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sako, kad toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl kas mėnesį mokamos išmokos užtikrina vaiko pragyvenimą. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, net jeigu jų abiejų turtinė padėtis būtų panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, taip pat CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintoms sąlygoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas įgyjamas vaikui tapus pilnamečiu, todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, kai jis įgis vidurinį išsilavinimą. Atsakovo atsiliepime teismas klaidinamas, atsiliepimo antrame puslapyje cituojamas Konstitucinio Teismo 2007 m. nutarimas, kuriame kalbama apie vidurinį išsilavinimą įgijusį asmenį. Ieškinyje nurodyta, kad šalims turi būti taikomas lygybės principas. Iš byloje pateiktų duomenų, t.y. santuokos nutraukimo sutarties, matyti, kad sūnui yra priteista 400 Lt per mėnesį, pats atsakovas sutiko su tokia suma, kai buvo tvirtinama ši sutartis, taip pat buvo du vaikai. Šiandien atsakovas patvirtino tą patį, kad ir 16 m., ir 18 m. vaikams išlaidos panašios. Atsakovas patvirtino, kad vaikui reikalingi 400 Lt, todėl pats pripažįsta, kad dukrai reikia tiek pat. Šalys neprašo didinti sumos, kuri buvo sutarta, ieškovė prašo 400 Lt, t.y. tiek, kiek atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės išlaidas. Atsakovas irgi patvirtino, kad ieškovei reikia valgyti ir apsirengti, skirti išlaidų būstui, mokymosi ir kultūrinėms priemonės bei kitiems bendražmogiškiems poreikiams tenkinti. Galimybės ieškovei pačiai pasirūpinti lėšomis, mokantis gimnazijoje nuo 8.00 val. ryto iki 15.00 val. po pietų, kai grįžus namo dar reikia pasiruošti pamokoms, nėra. Be to, tai yra ieškovės paskutiniai metai mokykloje, reikia ruoštis artėjantiems egzaminams, pradėti lankyti korepetitorių pamokas, kadangi ieškovė nori mokytis medicinos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remia vaiko teisę gauti išsilavinimą, tinkamą jo poreikiams ir protinėms galimybėms. Byloje rašytiniais įrodymais įrodytas ieškovės pažangumas, pateikta (duomenys neskelbtini) ataskaita. Atsakovas atsiliepime nurodo teismų praktiką, t.y. CK 3.194 str. 3 d. aiškinimą ir taikymą. Nurodo, kad yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų, t.y. vaikas pažangiai mokosi, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Manytina, kad visos šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos sąlygos, kuriomis remiasi ir atsakovas, byloje yra įrodytos, t.y. įrodytas ieškovės pažangumas, tai, kad parama jai yra būtina ir mano, kad įrodytos atsakovo galimybės teikti paramą, kurios prašo ieškovė. Atsakovas teigia, kad jis gauna 400 Lt atlyginimą, tačiau šiandien jis patvirtino, kad jo atlyginimas yra apie 1200 Lt, t.y. net ne minimalus atlyginimas. Trečiasis asmuo netgi negauna tokios sumos kartu su visomis išmokomis. Atsakovas nurodė, kad „pachaltūrina“. Atsakovas savo poziciją grindžia skola, tačiau nori atkreipti teismo dėmesį, kad atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms. Atsakovo išlaikymo skolą vertina, kaip vengimą išlaikyti vaikus, kuris yra tyčinis, tokiu atveju gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Atsakovo pozicija, kad jis neva moka vaikams skolas, neturi didelės logikos. Atsakovo skolos ir šiandien pateiktas antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo rodo tik vengimą mokėti išlaikymą. Kai susidarė vaikų išlaikymo skola, t.y. 2010 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais, atsakovas gavo virš 1000 Lt atlyginimą, tačiau jau nuo tada nemokėjo išlaikymo ieškovei kaip nepilnametei dukrai, todėl atsakovo nuostata, kurios jis laikosi, nėra sąžininga, teisinga ir protinga ieškovės atžvilgiu ir, apskritai, vaikų išlaikymo atžvilgiu. Paklausus, ką atsakovas darytų, jeigu jam reikėtų išgyventi už 100 Lt, atsakovas nežinojo atsakymo, jis pasakė, kad bijo atsakymo į šį klausimą. Mano, kad ir trečiasis asmuo bijo tokio klausimo, tačiau išlaiko savo sūnų ir dukrą. Ieškovės gyvenime yra svarbus periodas, t.y. egzaminai, išleistuvės, stojamieji egzaminai, tai tokios aplinkybės, kurių net nereikia įrodinėti. Manytina, kad atsakovas galėtų teikti preziumuojamą išlaikymą ieškovei. Atsiliepime atsakovas nurodo neteisingą pagal darbo įstatymus apskaičiuotą darbo užmokestį, jis rašo, kad jo gaunamas uždarbis yra apie 244,83 Lt, nors realus jo uždarbis yra apie 1200 Lt, todėl jis klaidina teismą. Taip pat remia ieškinį jame išdėstytomis aplinkybėmis, teisės aktais, Konstitucinio teismo 2007 m. nutarimu, kuriame kalbama apie pilnametį, dar mokykloje besimokantį, vaiką. Yra patvirtinimas, kad reikia iš atsakovo priteisti pinigus, kurie buvo sumokėti už odontologo paslaugas, kadangi pats atsakovas pripažino, kad jis pažadėjo prisidėti, kad žinojo apie odontologines problemas. Kalbama ne apie kosmetinę procedūrą, kalbama apie medicininę problemą, t.y. dantų neturėjimą, kurią reikėjo spręsti. Atsakovui buvo užduotas klausimas, ar jis mano, kad odontologinę procedūrą reikėjo daryti vėliau, atsakovo atsakymas buvo „ne“, nes jau susiformavo žandikaulis, kad jį atstatyti reikia įstatyti trūkstamus dantis, be to, merginai tai negražiai estetiškai atrodo. Atsakovas pripažino šias aplinkybes, todėl atsakovo pripažinimas daugiau neįrodinėtinas. Atsakovas pripažino, kad jis galėtų sumokėti ženkliai daugiau nei 400 Lt, nes sako, kad jeigu ieškovė pas jį kaskart ateitų ir prašytų po 40 Lt, jis duotų, tačiau juk taip susidarytų ta pati suma, gausis tie patys 400 Lt. Remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, kad prašoma priteisti suma nėra didelė (b.l. 71-77).
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo manymu odontologinės problemos, tai ne pirmos būtinybės reikalas, aišku, kad merginai tai yra svarbu. Jeigu būtų galimybė, atsakovas ieškovei auksinius dantis sudėtų. Sutinka, kad reikia tvarkyti dantis, bet esant šiandieninei finansinei situacijai, paremti neišeina. Žinojo, kad ieškovė turi problemų su dantimis, jam metamas kaltinimas, kad tai paveldėta iš atsakovo giminės pusės. Tuo metu, kai sakė, jog padės ieškovei, atsakovo finansinė situacija buvo kitokia, dabar srityje, kurioje jis dirba, nuosmukis. Atrodo galėtų eiti po darbo dirbti, bet kai rinkoje tokia bendra situacija, tai padaryti sudėtinga. Jeigu leistų atsakovo galimybės, mokėtų gal ir 400 Lt ar net 800 Lt, bet dabar atlyginimai sumažėję, atskaičius mokesčius ir tai kas mokama sūnui kaip skola, gauna virš 400 Lt. Į trečiojo asmens sąskaitą „įplaukia“ 700 Lt. Atsakovui pikta, kai atsiranda takoskyra tarp sūnaus, kuris yra nepilnametis, ir dukros. Antstolis aiškiai parašė, kad 700 Lt skiriama bendrai, tai beveik 500 Lt skiriami sūnui, likutį dalina per pusę abiems vaikams. Mano, kad trečiasis asmuo taip bando sukiršinti. Atsakovas labai norėtų, kad pinigai būtų dalinami per pusę, nes vaikams yra 16 ir 18 metų, todėl išlaidos sūnui ir dukrai turi būti panašios. Atsakovas gyvena su moterimi, kuri turi du panašaus amžiaus vaikus, dukra dviem metais vyresnė už Indrę, sūnus bendraamžis su atsakovo sūnumi. Sugyventinė yra baldų dizainerė, jos atlyginimas maždaug 1500 Lt per mėnesį, ją remia buvęs vyras. Daugiau išlaikytinių neturi, dirba (duomenys neskelbtini), neatskaičius mokesčių ir antstolio išskaitymų, gauna 1200 Lt per mėnesį. Sūnui iš atlyginimo atskaito 500 Lt, likusi suma, t.y. 200 Lt – skolos dengimas, atsakovui lieka 400-500 Lt. Mano, kad ieškovei gali teikti 100 Lt per mėnesį, jeigu būtų galimybė, teiktų daugiau. Pripažįsta, kad žinojo, jog ieškovė turi odontologinę problemą ir, kad laukimas šiuo klausimu nėra gerai. Tačiau mano, kad ieškovei atlikta dantų korekcija yra tik grožio procedūra, nors geriau kai merginos visi dantys gražiai atrodo. Kaip trečiajam asmeniui pavyksta išlaikyti vaiką, neklausia, nes bijo to klausti. Atsakovo niekas neprašo gražiuoju pinigų, juk gali ateiti ir prašyti, kad tėtis duotų 30 Lt, jis tikrai ką nors sugalvotų. Jeigu jam bus priteistas 300 Lt išlaikymas, jam liks 200 Lt, bet jeigu jam liks minus 50 Lt, tai jis bus „paduotas antstoliams“. Atsakovo turtinė padėtis sudėtinga, jis neturi galimybių uždirbti daugiau, jeigu atsiranda galimybė, eina „pachaltūrinti“. Dirba nuo 8.00 val. iki 18.00 val. reklamos vadybininku, jeigu atsiranda galimybė dirbti papildomai, tai ir daro. Atsakovas bijo konkrečios priteistos sumos, jis geriau ją išdalintų dalimis. Pripažino, kad negalima už 100 Lt pragyventi (b.l. 22-24, 71-77).
Tretysis asmuo L. D. su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai gyvena su ja, Indrės poreikiams išleidžia dar ne tiek, ji pagrindinis išlaidų šaltinis. Indrė neturėjo dviejų dantų, iki 18 metų nebuvo galima nieko daryti, kol nesusiformavo žandikaulis. Implantacija būtų kainavusi 10000 Lt, atsakovas apie tai žinojo, galėjo iš anksto atidėti šią sumą, bet to nepadarė, pažadėjo padėti vėliau. Indrei yra atliktas estetinis plombavimas. Dantų implantai būtų buvęs ilgalaikis efektas, o dabar, atlikus estetinį plombavimą, kiekvienais metais reikia eiti atlikti korekcijas. Atsakovas neklausia, kaip jiems sekasi pragyventi. Ji žino, kad jis turi trijų kambarių butą, naudojasi dviem automobiliais. Ji metus laiko iš atsakovo nereikalavo išlaikymo, tačiau po metų atsakovas net nesiruošė trečiajam asmeniui padėti, nepervedė nei lito. Kol laukė išlaikymo, per tris mėnesius jis pervedė tik 100 Lt. Atsakovas nesuvokia, kad vaikus reikia išlaikyti. Indrė jo paprašo tik kur nors nuvežti, daugiau nebendrauja, jokios pagalbos iš tėvo nesulaukia. Sūnus kelis kartus iš tėvo yra gavęs pinigų, o Indrė ne, ji niekada neprašo. Tretysis asmuo turi butą, kuriame gyvena su vaikais, transporto priemonių neturi, darbo biržoje baigė mokymus. Šiuo metu gauna pašalpą, išėjus iš darbo, jai vaikus geriau sekasi išlaikyti, nei dirbant. Sūnui dabar 16 m., jis turi astmą, anksčiau sirgo epilepsija. Mokesčiams su kompensacija išleidžia maždaug 300 Lt per mėnesį, sūnaus išlaikymui gauna po 400 Lt kas mėnesį. Buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, būna, kad 200 Lt ar 300 Lt perveda, paskutiniu metu pervedama 700 Lt sūnaus ir dukros išlaikymui, tačiau mokėjimai nepastovūs. Dabar sūnaus išlaikymui pripažinta indeksacija, anksčiau mokėjimas vaikams buvo dalinamas pusiau. Du metus pati išlaikė vaikus, dirbo, tą ką pravesdavo atsakovas, taupė. Pragyventi padeda trečiojo asmens tėvai, iš Vaikų fondo gavo apie 2000 Lt. Indrė lanko šokius, už kuriuos moka 75 Lt per mėnesį (b.l. 71-77).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) yra R. D. pilnametė dukra, mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje (b.l. 15, 16). Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6551-773/2008 iš atsakovo R. D. buvo priteistas išlaikymas ieškovei po 400 Lt iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovei suėjo 18 metų (b.l. 12-14). Ieškovė niekur nedirba ir pajamų negauna, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 63, 39, 40), turi odontologinių problemų dėl kurių buvo būtinos gydytojų paslaugos (b.l. 7-11). Ieškovės motina registruota darbo biržoje, gauna apie 560 Lt išmokas (b.l. 42), tačiau ji dar išlaiko nepilnametį sūnų I., turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame su nepilnamečiais vaikais gyvena (b.l. 54-55), transporto priemonių neturi (b.l. 53). I. D. ir jos broliui I. D. buvo mokamas išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 29). Atsakovas R. D. nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį (b.l. 51, 52), dirba, gauna apie 1200 Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių (b.l. 60-62), moka išlaikymo įsiskonimą (b.l. 68-69).
Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.
Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, mokosi pažangiai (b.l. 16, 41). Todėl ieškovė pirmąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi. Teismų praktikoje nustatyta, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintų teisių aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-25 nutartis 3K-7-204/2009).
Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 str. 3 d. yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovei reikalinga parama, nes ji mokosi vidurinėje mokykloje 12 klasėje ir neturi galimybių pati pasirūpinti savo išlaikymu. Ieškovė pateikė teismui jos poreikius pagrindžiančią skaičiuotę (b.l. 38). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė poreikių skaičiuotėje nurodo, kad per mėnesį jos poreikiams patenkinti reikia apie 1050-1355 Lt, tačiau iš atsakovo ieškovė prašo priteisti tik 400 Lt. Nors ir ne visos išlaikymo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, teismas pripažįsta, kad ieškovei reikia prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo, pirkti maistą, drabužius ir avalynę, reikia mokymo priemonių. Ieškovei artėja mokyklos baigiamieji egzaminai, stojamieji egzaminai, ieškovė ketina studijuoti mediciną, todėl jai bus reikalingos korepetitorių pamokos. Ieškovė lanko šokius, už kuriuos moka po 70 Lt kas mėnsį. Atsižvelgiant į ieškovės amžių, galima teigti, kad ieškovės poreikiai yra praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu, todėl tėvams esant pajėgiems teikti visapusišką išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteistas, įvertinus aplinkybes, susijusias su tėvų galimybėmis išlaikyti ieškovę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ir kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-25 nutartis 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovas R. D. nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę (T 1, b.l. 12), dirba, gauna 1200 Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių, moka susidariusį išlaikymo įsiskonimą. Tačiau trečiojo asmens teigimu atsakovas gyvena trijų kambarių bute, naudojasi dviem transporto priemonėm. Atsakovas teismo posėžio metu paaiškino, kad dukrai I. galėtų teikti ne daugiau kaip 100 Lt išlaikymą, tačiau taip pat nurodė, kad neįsivaizduoja, kaip pilnamečiui vaikui galima pragyventi už 100 Lt ir negali paaiškinti, nes net bijo apie tai galvoti, ką jis darytų, jeigu jam tektų išlaikyti dukrą už 100 Lt. Atsakovas taip pat paaiškino, kad vaikai pas jį pinigų neprašo, bet jeigu dukra Indrė atėjusi vis paprašytų pinigų, atsakovas duotų. Be to, atsakovas patvirtino, kad esant galimybei dirba papildomus darbus, tačiau teismui nenurodė ką dirba ir kokias papildomas pajamas gaunas. Siekiant išsiaiškinti realią atsakovo turtinę padėtį, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas buvo įpareigotas pateikti šeimos sudėties pažymą, tačiau tokio įrodymo atsakovas teismui nepateikė. Be to, atsakovas paaiškino, kad jis gyvena su moterimi, kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 1500 Lt atlyginimą, tačiau šiuos faktus patvirtinančių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Nors atsakovas nurodo, kad gali teikti tik 100 Lt išlaikymo pilnametei dukrai, tačiau teismui nurodė, kad jis 16 metų sūnaus I. išlaikymui moka virš 400 Lt ir mano, kad toks pats išlaikymas reikalingas ir dukrai I.. Atsakovas labai piktinasi, kad tretysis asmuo ne po lygiai skirsto pinigus vaikų išlaikymui. Todėl darytina išvada, kad atsakovas pripažįsta, jog ieškovei pragyvenimui būtina gerokai didesnė išlaikymo suma negu jis siūlo ieškovei mokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nutraukiant santuoką su trečiuoju asmeniu, bendru sutarimu buvo nuspręsta, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga po 400 Lt kas mėnesį ir akivaizdu, kad metams bėgant vaikai auga, jų poreikiai tik didėja, o ne mažėja, tačiau ieškovė nedidina išlaikymo sumos, ji tik prašo, kad atsakovas mokėtų tokio paties dydžio išlaikymą, koks buvo nustatytas jai esant nepilnametei, kol ji įgys vidurinį išsilavinimą. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, trečiojo asmens ir paties atsakovo paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas nėra visiškai sąžiningas ir neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Nurodyti atsakovo faktai, kad jis dirba atsitiktinius papildomus darbus, kad ieškovei paprašius, jis duotų daugiau pinigų, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas gali mokėti didesnį negu 100 Lt išlaikymą. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovei reikalinga parama, nes ji jokių pajamų negauna, atsakovas R. D. geranoriškai prigimtinės tėvo pareigos nevykdo, I. D. materialiai neremia iš savo darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (CK 3.199 str.). Išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas reiškia ne išlaikymo teikimą, o tai, kad atsakovas kurį laiką piktnaudžiavo savo kaip tėvo pareigomis, nevykdė jam privalomos pareigos ir šiuo metu vyksta priverstinis išieškojimas, kas nesudaro teisinio pagrindo mokant įsiskolinimą, nemokėti išlaikymo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kol ji baigs vidurinės mokyklos 12 klasę ir įgis vidurinį išsilavinimą. Atsižvelgiant ne tik į šalių turtinę padėtį, bet ir į teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už šiuo metu esančią minimalią vieno mėnesio algą, kuri yra lygi 800 Lt, neatskaičius mokesčių ir ši orientacinė suma kiekvieno vaiko išlaikymui galėtų būti skiriama abiejų tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), priteistinas pilnamečio vaiko I. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas iki ji įgis vidurinį išsilavinimą (CK 3.194 str. 3 d.), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.) po 400 Lt. Išlaikymas priteistinas nuo 2011-05-23, t.y. dienos, nuo kreipimosi į teismą dienos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1095 Lt už odontologijos paslaugas, pateikė iš gydytojų pažymą, patvirtinančią procedūrų būtinumą bei sąskaitas faktūras, patvirtinančias patirtų išlaidų dydį (b.l. 7-11). Ieškovė bei tretysis asmuo paaiškino, kad I. ne dėl savo kaltės, nuo gimimo neturėjo dviejų dantų, tačiau iki 18 metų nebuvo galima nieko daryti, kol nesusiformavo žandikaulis. Dantų implantacija būtų kainavusi 10000 Lt, tačiau ieškovė ieškojo pigesnių galimybių ir jai buvo atliktas estetinis plombavimas, kainavęs 2190 Lt. Atsakovas paaiškino, kad jo manymu odontologinės problemos, tai ne pirmos būtinybės reikalas, aišku, kad merginai yra svarbu turėti dantis, bet esant šiandieninei finansinei situacijai, jis tokių procedūrų paremti negali. Patvirtino, kad apie šią ieškovės problemą žinojo, tačiau kuomet žadėjo paremti, jo buvo kitokia finansinė padėtis. Teimo nuomone, neesančių dantų atstatymas nėra kosmetinė, grožio, ne pirmo būtinumo, kaip teigia atsakovas, procedūros. Nekalbant apie estetinį vaizdą jaunam žmogui, dantų nebuvimas ateityje gali lemti įvairius, rimtus sveikatos sutrikimus, dėl ko teismas daro išvadą, kad atliktos dantų procedūros ieškovei buvo būtinos, juolab, kad ieškovė pasirinko pigesnį variantą. Be to, atsakovas buvo informuotas apie ieškovės dantų problemas, žadėjo paremti, todėl suvokdamas, kad problema be gydymo neišsispręs, būdamas atsakingas žmogus ir rūpestingas tėvas, reikiamą pinigų sumą galėjo kaupti nedidelėmis dalimis. Todėl atsakovo argumentai, kad adontologinės procedūros nebuvo reikalingos, vertintini kritiškai ir iš atsakovo priteistina ieškovei 1095 Lt už odontologijos paslaugas.
Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 12,86 Lt, 144 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, 33 Lt žyminis mokestis už ieškovei suteiktas odontologines paslaugas ir 700 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo pilnametei dukrai I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) iki ji įgys vidurinį išsilavinimą. Išlaikymą priteisti nuo 2011 m. gegužės 23 d.
Priteisti iš atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jo pilnametei dukrai I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1095 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis litus) už odontologijos paslaugas.
Priteisti iš atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,86 Lt (dvylika litų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 177 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 700 Lt (septynis šimtus litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.