- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- eA-4687-575/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00724-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Stasys Gagys, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų
- Pareiškėjas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas
- Trečiasis asmuo
- S. L.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui (trečiasis suinteresuotas asmuo S. L.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir atsakovas, Susivienijimas, Profesinė sąjunga) 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2/2018-02 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui S. L. (toliau – ir ginčijamas raštas).
2. Paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1B-2 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus S. L. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. vasario 1 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-771 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad S. L. pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1B-111, 7.1, 7.5 papunkčių, Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) 19 straipsnio, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2017 m. kovo 9 d. nurodymo Nr. (8.1/18)-4V-24 „Dėl eksporto (reeksporto) deklaracijų įforminimo išvežimo muitinės įstaigoje“ 2 pastraipos pavedimą ir 1 punktą ir taip padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Buvo priimtas sprendimas skirti S. L. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. S. L. yra Susivienijimo renkamojo organo narys, todėl Muitinės departamentas su prašymu kreipėsi į Susivienijimą duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą, tačiau ši ginčijamu raštu tokį sutikimą atsisakė duoti. Pareiškėjo teigimu, Susivienijimas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą S. L., nenurodė nė vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, vertino siūlomos skirti nuobaudos pagrįstumą, taip viršydamas savo kompetenciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei ginčijamame rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą S. L. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Ginčijamame rašte pateikti tik abstraktūs ir bendro pobūdžio teiginiai. Pareiškėjo manymu, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teisę operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybę muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų, atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas atsiliepime su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Teigė, kad atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų suteikta teise atstovauti savo nariams ir ginti juos nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinęs darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, taikomus profesinės sąjungos nariams, t. y. palyginus darbdavio veiksmus su nepriklausančiais šiai organizacijai darbuotojais. Atsakovo teigimu, Išvada nėra privaloma įstaigos vadovui, o vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas bei tinkamą teisės aktų taikymą. Šiuo atveju, atsižvelgus į S. L. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. S. L. yra išrinktas į Susivienijimo Švietimo komiteto narius, jis aktyviai dalyvauja profesinių sąjungų veikloje, yra principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, todėl atsakovas tarnybinės nuobaudos skyrimą vertino kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą patenkino ir panaikino Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2/2018-02 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui S. L..
6. Teismas vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 1 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 16 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Teismas, atsižvelgęs į Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas, darė išvadą, kad įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai nustato stebėtojo teises. Minėta Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio taikymo prasme profesinei sąjungai yra įstatymais nustatyta garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar Muitinės departamento ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktą, pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
7. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
8. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2018 m. kovo 16 d. pažyma Nr. 10/2018-03 patvirtino, kad S. L. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, t. y. išrinktas ir dalyvauja Susivienijimo valdymo organo – Švietimo komiteto – veikloje. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1B-2 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl S. L. veiksmų Vaidotų geležinkelio poste ir surašė Išvadą, kurioje pasiūlė S. L. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Muitinės departamentas 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. (5.34)3B-1362 kreipėsi į Susivienijimą su prašymu duoti sutikimą S. L. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Ginčijamu 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2/2018-02 Susivienijimas nepritarė skirti minėtą tarnybinę nuobaudą S. L.. Nurodė, kad, jų manymu, siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta. Taip pat nurodė, kad turi pagrindo teigti, kad Muitinės departamentas, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimą.
9. Iš ginčijamo rašto turinio teismas sprendė, kad Susivienijimas vertino tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumą. Teismas nurodė, jog iš Muitinės departamento ir Lietuvos Respublikos muitinėje veikiančios profesinės sąjungos 2014 m. spalio 20 d. sudarytos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 27.3 punkto matyti, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėta, kad atsakovas ginčijamame rašte kaip motyvus nepritarti tarnybinės nuobaudos paskyrimui nurodė tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir profesinės sąjungos narių persekiojimą, tačiau šių argumentų nepagrindė. Įvertinęs ginčijamo rašto turinį ir byloje pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atsiliepimo argumentai, kad S. L. aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, kad atliktas S. L. tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje. Be to, tokiems argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų.
11. Atkreiptas dėmesys, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai nurodyti S. L. galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai, dėl kurių Muitinės departamentas siekia jį nubausti, o tai, kad, atsakovo subjektyvia nuomone, kitiems pareigūnams, kurie nėra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariai ir kuriems turėtų būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, tokios nuobaudos neskiriamos, yra nesusiję su šia byla ir nesudaro pagrindo teigti, kad S. L. baudžiamas tik dėl to, kad dalyvauja minėtos profesinės sąjungos veikloje.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą S. L. ketinama skirti dėl jo narystės Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje, tokių duomenų atsakovas nenurodė ir ginčijamame rašte, todėl darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nedavė sutikimo skirti minėtą tarnybinę nuobaudą.
III.
13. Atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Muitinės departamento prašymą, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pareikšdamas savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą Susivienijimas vadovavosi jam teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklėse (26 punktas) numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas pažymi, kad tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jo nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Atsakovas mano, kad teismas nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario veiksmus.
16. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, teigia, kad Muitinės departamentas, ginčydamas Susivienijimo nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Muitinės departamentas savo prašyme teismui nepateikė tokių įrodymų. Susivienijimo pateikti argumentai ir įrodymai parodo atsakovo nuostatą profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per profesinės sąjungos narius.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-153/2014).
19. Pareiškėjas teigia, jog Susivienijimas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą S. L., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, taip viršydamas savo kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).
24. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad, tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinktos nuobaudos rūšys neatitinka protingumo ir teisingumo principų, kad nuobaudą pareigūnui ketinama skirti neįrodžius kaltės.
25. Apeliantas teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami. Už tokius pat pažeidimus pareigūnai, nesantys profesinės sąjungos nariais, nebaudžiami. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apelianto pateikti įrodymai nepagrindžia išvados, kad už tokius pat pažeidimus pareigūnai, nesantys profesinės sąjungos nariais, nebaudžiami. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad atsakovas ginčijamame rašte kaip motyvus nepritarti tarnybinės nuobaudos paskyrimui nurodė tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir profesinės sąjungos narių persekiojimą, tačiau šių argumentų nepagrindė.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas neįrodė, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje. Atsakovo atsiliepimo argumentai, kad S. L. aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, kad atliktas S. L. tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje.
27. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat kliudo užtikrinti tai, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresnysis inspektorius S. L. laikytųsi teisės aktų reikalavimų, įformindamas tranzito procedūras tinkamai taikytų teisės aktus.
29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.