- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-5238-291/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., R. B., E. B., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: L. B., R. B., E. B., VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y., kad ji po savo senelio P. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Nurodo, jog ji kartu su mama R. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Su jomis iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir mamos tėtis, t.y. jos senelis P. B.. P. B. buvo sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu L. B.. Santuoka tarp jų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)d. Gyvendami santuokoje P. B. ir L. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) P. B. mirė, testamento nepaliko. Iki ir po senelio P. B. mirties ji kartu su mama ir broliu gyveno minėtame bute, juo naudojosi, tačiau į notarą dėl atsiradusio palikimo niekas nesikreipė. Kadangi mama nepretenduoja į palikimą, ji mano, jog naudodamasi butu, jame gyvendama, naudodamasi visu kilnojamuoju senelio paliktu turtu, namų apyvokos daiktais, priėmė palikimą po P. B. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėjos atstovė advokatė Vanda Laukevičienė prašo pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja D. B. po savo senelio P. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusį tą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. B. su pareiškimu nesutinka ir nurodo, jog su pareiškėjos seneliu ir suinteresuoto asmens R. B. tėvu P. B. susituokė 1985m., ir po santuokos 1992m/ investiciniais čekiais jie abu privatizavę butą, esantį Dainų 94-11, Šiaulių m. Šiame bute gyveno ir suinteresuotas asmuo R. B. su vaikais. 1999m. liepos mėnesį buvo nutraukta jos ir P. B. santuoka, todėl ji iš buto išsikėlė, išsikraustė gyventi į Klaipėdą. Jai žinoma, kad bute su jos vyru iki pastarojo mirties gyveno jo dukra R. B. su nepilnamečiais vaikais. P. B. mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėja D. B. buvo 12 metų amžiaus, todėl priimti senelio palikimą ir jį valdyti neturėjo jokių galimybių.
Suinteresuoto asmens L. B. atstovas advokatas V. M. nurodė, jog priimant sprendimą būtina atsižvelgti į tai, jog už nepilnamečius asmenis iki 14 metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Pareiškėjos motina nesiėmė jokių veiksmų, tuo atveju jei buvo nuspręsta, jog mirusiojo P. B. palikimą priims jo anūkė D. B..
Suinteresuotas asmuo E. B. prašo pareiškimą patenkinti.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, prašo bylą nagrinėti be jų atstovų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusiojo fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant- valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.51 str. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų.
Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžia rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tad tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu (faktiškai pradėdamas valdyti), atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Kasacinis teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Palikimo priėmimui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus, kurių nepilnametis asmuo savarankiškai atlikti negali ( mokesčių mokėjimas ir pan. ), todėl teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėja D. B. jos senelio P. B. mirties dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) būdama nepilnametė, 12 metų amžiaus, realiai negalėjo atlikti veiksmų, kurie būtini įrodinėjant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad ji kartu su savo mama R. B. ir nepilnamečiu broliu E. B. kurį laiką iki palikėjo mirties ir po jos gyveno mirusiajam priklausančiame bute, juo naudojosi, negali būti laikoma palikimo priėmimu, todėl negalimas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas.
Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo).
Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, jog ji po savo senelio P. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos D. B., pareiškimą suinteresuotiems asmenims: L. B., R. B., E. B., VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.