- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-993-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- N. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. M. 2008-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti (perteisti) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečiam sūnui L. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas teikia teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125 Lt. Ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, nes sūnaus išlaikymui privalo skirti daugiau išlaidų, kurias šiuo metu sumoka tik ji viena. Padidėjo bendros išlaidos įvairioms paslaugoms, prekėms, mokymo reikmėms, taip pat išaugo vaiko poreikiai, be to dėl sveikatos problemų vaikui būtina sportuoti, lankyti baseiną, pirkti priemonių odos priežiūrai. Iš viso vidutiniškai sūnui išlaikyti būtina skirti 950 Lt per mėnesį. Ieškovė gauna apie 2183 Lt darbo užmokestį, pati serga bronchine astma.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, moka įmokas pagal lizingo sutartis. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Atsakovo turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, tačiau jis sutinka mokėti po 200 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - padidino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte nustatytą 125 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis išlaikymą L. M. ir priteisė iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. M. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė nepilnamečio L. M. motiną ieškovę N. M. Teismas nurodė, kad L. M. išlaikymas teismo sprendimu priteistas tuo metu, kai vaikui buvo dešimt metų, o dabar jam - penkiolika metų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir aplinkybę, kad nepilnamečių vaikų poreikiai didėja augant vaikams, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui teikia tik 125 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, teismas konstatavo, jog nepilnamečio L. M. poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės įvardintos 950 Lt išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurių atsakovas neginčijo, yra pagrįstos, racionalios ir patenkina nepilnamečio vaiko poreikį maistui, poreikį turėti gyvenamąjį būstą, poreikius aprangai, mokslui, sveikatai, poilsiui ir sveikatai. Vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nurodė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 2203 Lt, atsakovo - 1543 Lt. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, turi kito nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 168248 Lt, atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas santaupų bankuose neturi. Ieškovei yra diagnozuota bronchinė astma ir kiti susirgimai, todėl jai reikalingas gydymas, kuris reikalauja papildomų išlaidų. Atsakovas su banku yra sudaręs naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis, pagal kurias per mėnesį turi mokėti 900 Lt. Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Tačiau teismas kritiškai vertino atsakovo argumentą, kad jis moka beveik 1000 Lt sumą bankui, todėl jam nedaug lieka pačiam pragyvenimui, ir dėl to jis negali teikti vaikui didesnio išlaikymo nei 200 Lt per mėnesį. Teismas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Taip pat teismas nustatė, kad dirbdamas kitoje darbovietėje, atsakovas gavo didesnį darbo užmokestį nei gauna šiuo metu, tačiau ilgą laiką jam buvo mokama ligos pašalpa. Teismas pažymėjo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja nedelsiant imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Be to byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar ligotas. Dėl to teismas padidino priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį nuo 125 Lt iki 300 Lt, nurodydamas, kad kitą išlaikymo dalį turi teikti vaiko motina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. M. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad jo antroji žmona laukiasi kūdikio, todėl jo materialinė padėtis dar pasunkės. Atsakovas per mėnesį uždirba apie 1500 Lt, tačiau 1000 Lt skiria paskoloms. Jis neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, moka įmokas. Jo kaime turimi sklypai pajamų ir pelno neduoda. Nepilnamečio vaiko išlaikymui apeliantas gali skirti 200 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kuri šiuo metu yra labai sunki.
Atsiliepimas
Ieškovė N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas yra sveikas, jaunas, galintis gauti pakankamai pajamų išlaikyti tiek save, tiek savo sūnų, ko neneigė ir pats teismo posėdžio metu. Todėl atsakovo argumentas, kad priteistas išlaikymas mažintinas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra nepagrįstas. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime nurodyti vaiko poreikiai yra neprotingai dideli, kadangi ieškovė ieškinyje nurodė nepilnamečio sūnaus poreikius ir juos pagrindė. Apeliaciniame skunde nurodytas paskolas apeliantas paėmė savo poreikiams tenkinti, tačiau jas imdamas, apeliantas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog privalo skirti lėšų sūnui išlaikyti, ir taip paskaičiuoti savo galimybes grąžinti paskolas. Apelianto teiginiai, kad jis susituokė ir jo žmona laukiasi kūdikio, nepagrįsti įrodymais. Nurodydamas, kad neturi nekilnojamojo turto, apeliantas prieštarauja pats sau, nes pripažįsta, jog turi žemės sklypų kaime.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – pažyma apie V. M. šeimos sudėtį, pažyma apie I. Š. 2008-01-01 – 2008-06-16 išmokas, santuokos liudijimas, pažyma apie V. M. atlyginimą, vaiko gimimo pažymėjimas, išrašas iš medicininių dokumentų, medicininis pažymėjimas, gimimo liudijimas, VĮ Registrų centras raštas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).
Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovė N. M., prašydama padidinti sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 125 Lt iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą grindė, nurodydama tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina turtinės padėties pablogėjimą – išaugo sūnaus poreikiai, todėl jam būtina skirti daugiau lėšų, taip pat padidėjo bendros išlaidos prekėms, paslaugoms ir mokymo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes (kad jo turtinė padėtis nepasikeitė, atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, moka lizingo įmokas, ieškovės turtinė padėtis geresnė), ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (priteisto išlaikymo dydį padidino iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), konstatavęs, jog nepilnamečio L. M. poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.): išlaikymas teismo sprendimu priteistas, kai vaikui buvo dešimt metų, o dabar jam - penkiolika metų, nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad jis privalo materialiai išlaikyti savo sūnų, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 200 Lt kasmėnesinės periodinės išmokos, kadangi pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir teismas nevisiškai atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas neturi turto ir jo antroji žmona laukiasi kūdikio, apelianto turtinė padėtis yra labai sunki. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija teisinio neturi pagrindo.
CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgti į jų tėvų turtinę padėtį, ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė. Teismas nustatė, kad atsakovo V. M. vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 1543 Lt (b.l. 100), ieškovės N. M. – 2203 Lt (b.l. 99). Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, turi kito nekilnojamojo turto (b.l. 76-85), atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 75). Santaupų nei atsakovas, nei ieškovė neturi (b.l. 86-94). Ieškovei diagnozuota bronchinė astma ir kiti susirgimai (b.l. 14), todėl jai reikalingas gydymas, kuris reikalauja papildomų išlaidų. Atsakovas su banku yra sudaręs naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis, pagal kurias per mėnesį turi mokėti 900 Lt (b.l. 50-51). Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl jai priskyrė ir didesnę dalį išlaidų, tenkančių šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui.
Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad sūnaus išlaikymui gali skirti 200 Lt per mėnesį, kadangi jo mėnesinės pajamos yra 1500 Lt, o bankui per mėnesį sumoka 1000 Lt. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino kritiškai, be to nustatė, kad dirbdamas kitoje darbovietėje, atsakovas gaudavo didesnį darbo užmokestį nei gauna šiuo metu, ir nurodė, jog sąžiningo bei rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja nedelsiant imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai teisėjų kolegija visiškai pritaria ir pažymi, kad apeliantas, prieš imdamas paskolą iš banko, turėjo įvertinti aplinkybę, jog kartu su ieškove privalo išlaikyti nepilnametį sūnų L. M., ir paskaičiuoti savo galimybes grąžinti paskolą. Be to atsakovas yra jaunas (gimęs 1966-07-02) ir darbingas (byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas) vyras, todėl iš jo nėra atimta galimybė dirbti ir uždirbti papildomų pajamų, t.y. atsakovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Atsakovas, apeliacinį skundą grįsdamas sunkia materialine padėtimi, taip pat nurodo, kad jo antroji žmona laukiasi kūdikio, todėl gimus vaikui jo materialinė padėtis pasunkės. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė įrodymus, kad jo antroji žmona I. M. 2008-10-22 pagimdė sūnų I. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas turi dar vieną išlaikytinį, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jis nepajėgus teikti tik 300 Lt išlaikymą nepilnamečiui L. M., kadangi prie antrojo atsakovo sūnaus išlaikymo taip pat prisidės jo motina, atsakovo sutuoktinė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad iš esmės labai nežymiai sumažinus nustatytą nepilnamečiui sūnui Lukui išlaikymą (nuo 300 Lt iki 200 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pagerėtų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatos). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į minėtus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovės naudai priteistinos 200 Lt išlaidų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti (b.l. 120-121).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės N. M. (asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) naudai 200 (du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai rengiant procesinį dokumentą apmokėti