Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. M., Z. M., J. M., E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai ir suinteresuoti asmenys L. M., Z. M., J. M., E. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Liudytoja S. K. parodė, kad M. M. po savo sutuoktinės mirties Č. M. liko gyventi jų bendrame name, esančiame jos kaimynystėje. M. M. liko gyventi kartu su savo dviem sūnumis. M. M. mirė maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metų. Po jo mirties jo turtą prižiūrėjo L. M.. Mirus M. M., name liko gyventi L. M. su savo broliu I. M.. Šiuo metu namo nebeliko, tik ūkiniai pastatai. Vėliau L. M. persikėlė gyventi į kitą namą, esantį tame pačiame kaime. Neįgalusis I. M. nieko netvarkė prie namų, nes jis dėl savo ligos negali to daryti.

Liudytoja K. J. parodė, kad M. M. kartu su sutuoktine ir sūnumi I. M. gyveno name, netoli jos namo. Kai atvyko gyventi į šį kaimą, jie jau ten gyveno. L. M. iš pradžių gyveno kartu su tėvais, o vėliau persikėlė gyventi į kitą namą tame pačiame kaime. Po M. M. mirties jo turtu rūpinosi L. M.. I. M. nieko nedarė, nes jis nuo vaikystės yra neįgalus. Šiuo metu M. M. namas nėra išlikęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl Č. M. palikimo priėmimo

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyro L. M. motina Č. M.. (duomenys neskelbtini) mirė vyro tėvas M. M.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras L. M.. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič atsisakė pradėti paveldėjimo bylas po Č. M. ir M. M. mirčių, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Č. M. ir M. M. turėjo du sūnus – L. M. ir I. M.. Vadovaujantis ūkinės knygos Nr. 3, asmeninės sąskaitos Nr. 318, M. M. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). 2007-04-17 Apskrities viršininko sprendimu M. M. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). M. M. 1992-03-25 Šalčininkų rajono Kalesninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą nusipirkti prie jo namų valdos esantį žemės sklypą. 1992-08-06 buvo parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas, 1992-08-07 M. M. išduotas mokėjimo pranešimas dėl apmokėjimo už perkamą žemės sklypą.

Teismas pažymi, kad palikimas po Č. M. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl jos palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, matyti, kad po Č. M. mirties jos įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau ją pergyvenęs sutuoktinis M. M. prižiūrėjo po jos mirties likusį turtą, t. y. liko toliau gyventi jų bendrai įsigytame gyvenamajame name, prižiūrėjo šį namą, tvarkė šalia esančią aplinką ir tokiu būdu priėmė visą sutuoktinės palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo, niekas kitas palikimo po Č. M. mirties nepriėmė.

Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Dėl M. M. palikimo priėmimo

M. M. palikimo priėmimo klausimas spręstinas pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kadangi palikėjas mirė po CK įsigaliojimo.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. M. po jo mirties atkurtos nuosavybės teisės į tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat jam priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys tuo pačiu adresu.

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad palikėjo M. M. palikimo atsiradimo momentu, gyvi buvo abu jo sūnūs – L. M. ir I. M.. Kitų pirmos eilės įpėdinių M. M. neturėjo. 2007-01-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi L. M. buvo paskirtas neveiksnaus I. M. globėju ir turto administratoriumi. Sprendžiant iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų, L. M. kartu su I. M. po jų tėvo mirties liko gyventi jo gyvenamajame name, L. M. tvarkė aplinką prie namų, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, todėl laikytina, kad L. M. ir I. M. priėmė visą tėvo M. M. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo, niekas kitas palikimo po M. M. mirties nepriėmė.

Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Dėl teismo leidimo išdavimo

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2006-12-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu I. M. buvo pripažintas neveiksniu. 2018-11-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu 2006-12-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas pakeistas ir I. M. pripažintas neveiksniu, be kita ko, ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Tuo pačiu sprendimu I. M. globėja ir turto administratore paskirta J. M. (po santuokos L.).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Velionio sūnus I. M. yra savo tėvo M. M. pirmos eilės įpėdinis, turintis tokias pat teises į tėvo palikimo dalį kaip ir kiti jo vaikai, tačiau būdamas neveiksnus paveldėjimo teisinių santykių srityje negali savarankiškai priimti palikimo, likusio po tėvo mirties. CK 5.56 straipsnyje numatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau CK 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Jau minėta, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (LAT 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus prieina išvados, kad J. L. kaip neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje I. M. globėja turi teisę priimti palikimą globotinio vardu. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad palikimo priėmimas prieštarautų neveiksnaus asmens teisėms ir teisėtiems interesams, todėl yra pagrindas išduoti pareiškėjai J. L. teismo leidimą priimti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, savo globotinio neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str. 2 d., CK 3.244 str. 3 d., 5.50 - 5.51 str., 5.56 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 582 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Išduoti pareiškėjai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, savo globotinio neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.