- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-193-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08825-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- S. B., V. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-193-252/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10076-837/2015 pagal pareiškėjų S. B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai S. B. ir V. B. 2015-11-18 kreipėsi į teismą su pareiškimu nutraukti santuoką bendru sutikimu ir prašydami patvirtinti pareiškėjų sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šalys 2015-11-10 pasirašė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje 2.3 p. be kita ko susitarė, kad „V. B. sumoka kompensaciją S. B. už jam natūra tenkantį turtą. Kompensacija yra paskaičiuojama taip: 20 (dvidešimt) procentų, bet ne mažiau negu 5 000 Eur nuo nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais pastatais priklausiniais ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pardavimo kainos. Šalys aiškiai susitaria, kad 5 000 Eur yra minimali kompensacija ir bus taikoma 20 procentų kompensacija nuo parduodamo turto kainos, jeigu 20 procentų sudarys daugiau negu 5 000 Eur. V. B. pareiga sumokėti nurodyto dydžio kompensaciją išlieka ir tuo atveju, jeigu jis nurodytą šioje sutartyje nekilnojamąjį turtą padovanoja ar perleidžia kitų asmenų nuosavybėn ar jį pasilieka sau.“ Sutarties 2.4 p. šalys taip pat susitarė, kad „Šios sutarties 2.3 punkte nurodytą kompensaciją V. B. sumoka S. B. ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai V. B. parduoda šioje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ne vėliau kaip per 5 kalendorinius metus nuo šios sutarties sudarymo dienos, t. y. kompensacija turi būti sumokėta iki 2020-11-10 dienos, o už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną yra mokami delspinigiai, skaičiuojami nuo turėtos sumokėti sumos, po 2 procentus.“
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi įpareigojo S. B. ir V. B. iki 2015 m. gruodžio 9 d. pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, nurodytus nutarties motyvuojamojoje dalyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktas yra sąlyginis. Teismas negali tvirtinti sutarties dalies, kurios įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, todėl nutartyje nurodyta, jog šalių tvirtinimui pateikta sutartis yra taisytina, eliminuojant iš jos sąlygines formuluotes dėl kompensacijos išmokėjimo už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. B. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-24 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai šalių sutarties 2.3 punktą aiškina esant sąlyginį. Kompensacijos dydis yra aiškiai apibrėžtas procentine dalimi nuo turto pardavimo kainos ir sudaro 20 procentų. Tačiau susitarta, kad kompensacija bet kuriuo atveju turi būti ne mažesnė negu 5 000 Eur, numatytas kompensacijos sumokėjimo laikas. Įstatymai nedraudžia nustatyti kompensacijos kainą nuo turto pardavimo kainos, skaičiuojamos procentine dalimi. Sumos, kurios turėtų būti išmokėtos yra ne sąlyginės, o aiškiai išreikštos, konkrečiai priklauso nuo turto pardavimo kainos. Apeliantė nurodė, kad sutartis nėra sąlyginė ir teismas gali tokią sutartį patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria nustatytas terminas pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumų pašalinimui.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai S. B. ir V. B., prašydami nutraukti santuoką, pateikė tvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tvirtinimui pateikta sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, t. y. sutarties 2.3 punktas yra sąlyginis, nurodė, kad tokios sutarties teismas negali tvirtinti ir įpareigojo pareiškėjus pašalinti nustatytus trūkumus. Apeliantė S. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad sutarties 2.3 ir 2.4 punktai aiškiai nustato kompensacijos už nekilnojamąjį turtą dydį bei sumokėjimo terminus, o įstatymai nedraudžia nustatyti kompensacijos kainos procentine dalimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tvirtinimui pateiktos S. B. ir V. B. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį bei sąlygas, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada. Pareiškėjai, sutartyje numatydami kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, šios kompensacijos dydį susiejo su tam tikros sąlygos atsiradimu ar neatsiradimu, t. y. sutarties 2.3 punktu sutarė, jog jei nekilnojamasis turtas bus parduotas, kompensacija bus vieno dydžio, jei šis turtas liks neparduotas, kompensacija bus kito dydžio. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartys yra tvirtinamos teismo sprendimu ir tampa sprendimo dalimi, o, kadangi CPK 267 str. draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo, teismas negali tvirtinti sutarties su sąlyginiais punktais, be to, tokios sąlyginės sutarties nuostatos numatymas užprogramuoja naujų ginčų kilimą ateityje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad sutartis yra sąlyginė ir negalėtų būti tvirtinama.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jai keliamus reikalavimus, vadovaudamasis CPK 115 str. 1 d., nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad CPK 115 str. 1 d. numato procesinių dokumentų formos ir turinio trūkumų ištaisymą. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmos instancijos teismas, pareiškimo priėmimo stadijoje spręsdamas pateiktos sutarties teisėtumo klausimą, pažeidė CPK normas. Pirmos instancijos teismas galėjo priimti nutartį dėl pateikto pareiškimo trūkumų šalinimo, bet ne dėl prie jo pridėtų dokumentų trūkumų. Tvirtinimui pateiktos sutarties trūkumų šalinimo institutas minėtu atveju nėra taikomas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą šalims pašalinti sutarties trūkumus, netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų S. B. ir V. B. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.