- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- A-1021-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01162-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba UAB "Geras poilsis"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis” skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Geras poilsis” (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. R2-1460 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą leisti neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Bendrovė yra pastato (sanatorijos), esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2), savininkė. Žemės sklypas 2 yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), o nuomos teisė priklauso pareiškėjui. Į Žemės sklypą 2 su tam tikromis išlygomis buvo patenkama per (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje draudžiamas mechanizuotas transportas.
1.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 buvo patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį į Žemės sklypą 2 nustatyta patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės servitutiniu keliu per Žemės sklypą 1. Žemės sklypas 1 yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo NŽT.
1.3. Vadovaujantis Specialiuoju planu, Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, sudarė su Bendrove 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartį Nr. JD-226 (toliau – ir Servituto sutartis), kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre, ir taip valstybinėje žemėje buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutas ir servitutas su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto davėjas yra Lietuvos Respublika, o gavėjas – Bendrovė. Minėta sutartimi Servitutų davėjas su gavėju susitarė, jog servitutų davėjas neatlygintinai suteikia teisę gavėjui tiesti, patarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, o to tikslas buvo tai, kad pareiškėjas į Žemės sklypą 2 nevažinėtų iš (duomenys neskelbtini) gatvės (Lietuvos valstybės interesas, siekiant išsaugoti vertingas teritorijas).
1.4. Nustatyto kelio servituto vietoje auga medžiai, kuriuos reikia pašalinti, norint patekti į Bendrovės naudojamą Žemės sklypą 2, tačiau tam reikalingas valstybės (jos institucijų) sutikimas. Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti neatlygintinai nustatytų servitutų ribose kirsti medžius, tačiau Tarnyba atsisakė duoti tokį sutikimą.
1.5. Kelio servitutas buvo suplanuotas Specialiuoju planu, o nustatytas Servituto sutartimi. Specialusis planas numato Palangos miesto istorinės dalies, į kurią patenka pareiškėjo naudojamas Žemės sklypas 2, naudojimo ir tvarkymo reglamentus, todėl visa veikla toje teritorijoje gali būti vykdoma taip, kaip nustatyta Specialiajame plane (į nuomojamą Žemės sklypą 2 privaloma važiuoti nustatyto kelio servituto ribose). Nei Specialusis planas, nei Servituto sutartis nėra nuginčyta, todėl yra galiojantys dokumentai ir jų privaloma laikytis kitiems asmenims.
1.6. Lietuvos Respublika, būdama Žemės sklypo 1 savininkė, turi vykdyti įsipareigojimus, numatytus Servituto sutartyje, o atsakovas, neleisdamas naudotis servitutais, nustatytais Servituto sutartyje, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendimas atsisakyti leisti kirsti mišką galėjo būti priimtas tik dviem atvejais: jei miško kirtimas nebūtinas įgyvendinant servitutu suteiktas teises ir (arba) jei jis buvo nustatytas ne pagal teritorijų planavimo dokumentą. Tarnybos Sprendimas priimtas tik todėl, kad servituto vietoje nėra pakeistos miško naudmenos kitomis, o tokia priežastis, dėl kurios būtų galima atisakyti leisti kirsti mišką, nenumatyta Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte, dėl to Tarnyba pažeidė jai įstatymais suteiktą diskrecijos teisę.
1.7. Sprendime nurodytas teisės aktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (toliau – ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas) nėra skirtas Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytų nuostatų įgyvendinimui.
1.8. Ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl yra ydingas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovas nagrinėjamu atveju sumaišė teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimo dokumentais jau nustatytų servitutų vietose augančių medžių pašalinimą, su teritorijų planavimo procedūromis, kurių metu miško naudmenys keičiamos kitomis naudmenomis. Žemės sklypo 1 naudojimo būdas nedraudžia, kad būtų įrengiama minimali inžinerinė infrastruktūra, o Miškų įstatymas nenumato, kad, nukirtus medį miške, toje vietoje pasikeis miško žemė (naudmenos), nes kirtavietės taip pat laikomos miško žeme.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Atsakovas nurodė, kad kelio servitutas nustatytas miško žemėje, nes nėra duomenų apie tai, jog minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro bei kai pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, įskaitant servituto turėtojus, už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis kompensuoja sumokėdami į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Kadangi Specialiajame plane nebuvo numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, sprendimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nepriimtas, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė išduoti leidimą kirsti mišką valstybinės reikšmės miške.
II.
4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovo Tarnybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą kirsti mišką, kadangi pareiškėjas nepateikė sprendimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis, nebuvo atliktas valstybinės miško žemės pakeitimas kitomis naudmenomis, servituto užimamas miško žemės plotas neišregistruotas iš Miškų kadastro, bei nepateikti visi reikalingi biržės atrėžimo dokumentai (medžiagų matavimo lapas ir biržės taksavimo lapas), teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymas administraciniu aktu, kai tai numatyta įstatyme, yra savarankiškas servituto nustatymo pagrindas, kuris nesutampa su kitais servituto nustatymo pagrindais – įstatymu, teismo sprendimu, sandoriu. Šios bylos atveju kelio servitutas buvo nustatytas sandoriu, todėl nepatenka į Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto reguliavimo sritį.
7. Teismas, atsižvelgęs, kad kelio servitutas, dėl kurio prašoma išduoti leidimą kirsti miškui, nustatytas valstybinės reikšmės miško žemėje, ir vadovaudamasis Miškų įstatymo 11 straipsnio, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (nutarimo redakcija, galiojusiu nuo 2014 m. gruodžio 12 m. iki 2017 m. lapkričio 8 d.) (toliau – ir Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas) 13.3 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 7 d.) (toliau – ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas) 8 punkto nuostatomis, konstatavo, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu teisingai ir pagrįstai nustatė, jog leidimas kirsti mišką šiuo atveju negalėjo būti išduotas nesant sprendimo paversti valstybinės reikšmės miško žemę kitomis naudmenomis, neatliktus valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis bei nepateikus kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų, kurie reikalingi išduodant leidimą kirsti mišką.
8. Teismas, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, jog Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nenustatyta, kad Sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, būtų viršijęs kompetenciją, taip pat nenustatyta, kad priimtas Sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą leisti neatlygintinai Žemės sklype 1 nustatytų servitutų ribose kirsti mišką irgi netenkinamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą.
III.
9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
9.1. Teismas netyrė ir neįvertino byloje pateiktų faktinių aplinkybių, kad Tarnybos reikalavimas pakeisti Žemės sklypo 1 paskirtį į kitą akivaizdžiai prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Teismas nenustatė esminių bylai reikšmingų aplinkybių apie tai, kad Specialusis planas sprendžia kompleksiškai Palangos miesto senamiesčio naudojimo ir tvarkymo klausimus, saugant tiek (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek (duomenys neskelbtini) alėją, tiek Žemės sklypą 1 kaip kultūros ir gamtos paveldą, derinant privačių asmenų ir visuomenės interesus, uždraudžiant pareiškėjui ir kitiems asmenims važinėti motorizuotu transportu, o kaip kompensacija už tai Žemės sklype 1 buvo suprojektuotas servitutas, leidžiantis motorizuotu transportu patekti į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą 2. Tačiau pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negali įgyvendinti Specialiojo plano sprendinių, o tai reiškia, kad jis praranda galimybę naudotis savo turtu.
9.2. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto reguliavimo sritis neapima servituto, nustatyto sandoriu. Iš teismo sprendimo neįmanoma suprasti, ar šiuo atveju nustatytas servitutas yra niekinis (CK 1.78 str. 1 d.), t. y. prieštarauja Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktui, ar ne. Teismo sprendime ryšio ir priežastingumo tarp CK 4.124 straipsnio 1 dalyje ir Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo paaiškinimo trūkumas lemia pačio sprendimo motyvacijos trūkumą. Iš teismo sprendimo nesuprantama, kodėl pareiškėjas turėtų pakeisti Žemės sklypo 1 paskirtį ir naudojimo būda.
9.3. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai jas taikydamas ir aiškindamas. Tarnybai Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl leidimo kirsti mišką servituto turėtojams išdavimo nėra absoliuti, todėl ji turi būti realizuojama Miškų įstatymo nustatytose ribose ir nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, toks leidimas privalo būti išduotas. Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu, atsakovas turėjo patikrinti, ar miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Sprendimas atsisakyti leisti kirsti mišką galėjo būti priimtas tik dviem atvejais: miško kirtimas nėra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises arba jis buvo nustatytas ne pagal teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas Sprendimą neduoti sutikimo kirsti mišką servituto vietoje motyvavo tik tuo, kad būtina servituto vietoje pakeisti miško žemės paskirtį, t. y., nurodė priežastį, nenumatytą Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Teismas šiai atsakovo motyvacijai pritarė. Taigi teismas neteisingai taikė CK 4.124 straipsnio 1 dalies ir Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas.
9.4. Atsakovas, atstovaudamas Lietuvos valstybę, tačiau neleisdamas pareiškėjui naudotis Servituto sutartyje nustatytu servitutu, pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Servituto sutartimi (įstatymu) prisiimtus įsipareigojimus. Teismas šiuo atveju netaikė CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatų ir to nemotyvavo.
9.5. Pareiškėjas, prašydamas leidimo kirsti mišką, atsakovui pateikė tam reikalingus dokumentus (ištrauką iš Specialiojo plano ir Servituto sutartį), t. y. visiškai įvykdė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus, todėl neaišku (teismas nemotyvavo), kodėl ginčui spręsti teismas taikė minėto aprašo 8 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Specialiuoju planu buvo suprojektuotas servitutas, numatantis nekeisti žemės naudojimo paskirties ir būdo, t. y., nenumatant miško žemę paversti kitomis naudmenomis, teismas neteisingai ginčui spręsti pritaikė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 8 punktą, nes turėjo būti taikomas minėto aprašo 6 punktas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas nurodo, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymas administraciniu aktu, kai tai numatyta įstatyme, yra savarankiškas servituto nustatymo pagrindas, kuris nesutampa su kitais servituto nustatymo pagrindais – įstatymu, teismo sprendimu, sandoriu. Kadangi kelio servitutas ginčo atveju buvo nustatytas sandoriu, todėl nepatenka į Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto reguliavimo sritį. Tarnyba pagrįstai atsisakė išduoti leidimą kirsti mišką valstybinės reikšmės miške.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. R2-1460 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą leisti neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką. Šį sprendimą atsakovas iš esmės grindė tuo, kad leidimas kirsti mišką galės būti išduotas kai nustatyta tvarka Žemės sklypo 1 paskirtis bus pakeista iš valstybinės reikšmės miško žemės kitomis naudmenomis.
13. Pareiškėjas teigia priešingai ir nurodo, kad Žemės sklypo 1 paskirtis yra nustatyta Specialiajame plane ir negali būti pakeista iš valstybinės reikšmės miško žemės kitomis naudmenomis bei kad leidimas kirsti mišką turi būti išduotas nekeičiant Žemės sklypo 1 paskirties.
14. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės ir Miškų įstatymai bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
15. Pagal Miškų įstatymo nuostatas miško kirtimas yra veikla, susijusi su atitinkamų medynų ar medžių kirtimu (Miškų įstatymo 2 str. 2 d., 24–28 d.). Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 ir 16 dalyse nustatyta, kad „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos“, o „Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.“ Pagal Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos žemės fondas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį skirstomas į: 1. žemės ūkio paskirties žemę; 2. miškų ūkio paskirties žemę; 3. vandens ūkio paskirties žemę; 4. konservacinės paskirties žemę; 5. kitos paskirties žemę.
16. Žemės įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.“ (1 d.). „Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“ (5 d.). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.“ (6 d.).
17. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad miško kirtimas ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymas bei keitimas yra skirtingos teisinės kategorijos, reguliuojančios skirtingus teisinius santykius. Šiems teisiniams santykiams atsirasti yra nustatytos skirtingos sąlygos bei tvarka.
18. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo 1 pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, o naudojimo būdas – rekreaciniai valstybinės reikšmės miškai. Tokia paskirtis bei naudojimo būdas numatyti ir Specialiajame plane.
19. Pagal Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriama ne tik žemė, kuri yra apaugusi mišku, bet ir žemė, kurią užima miško keliai.
20. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad kelias, atitinkantis miško kelio reikalavimus, gali būti nutiestas Žemės sklype 1 ir tai neprieštaraus šio žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai bei būdui.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo kelio tiesimą sieja su Žemės sklypo 1 pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimu, miško žemę, ginčo kelio dalyje, pakeičiant į kitas naudmenas.
22. Minėta, kad pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas nustatyta tvarka žemės sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami tik pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Tokia pat sąlyga įtvirtinta ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“
23. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumentų, kurių sprendiniai leistų miško žemę ginčo kelio dalyje paversti kitomis naudmenomis nėra priimta. Šalys pripažįsta ir dėl to nėra ginčo, kad Specialiuoju planu Žemės sklypui 1 nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o naudojimo būdas – rekreaciniai valstybinės reikšmės miškai bei kad šiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas.
24. Visa tai lemia, kad nėra teisinių prielaidų bei sąlygų, kurios sudarytų galimybę Žemės sklype 1 keisti žemės sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į kitą paskirtį ir (ar) būdą, t. y. keisti nustatytas miško žemės naudmenas kitomis.
25. Savo ruožtu tai taip pat lemia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikė Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 punkto ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas bei leidimų kirsti mišką išdavimas tais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, t. y., kai atliekamas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas.
26. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškinę bei pritaikę materialines teisės normas priėmė nepagrįstus bei neteisingus sprendimus, kurie naikinami, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą leisti neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ apeliacinį skundą patenkinti ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą leisti neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką.
Sprendimas neskundžiamas.