- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-57-349-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- Antanui Geručiui Juzėnui, Antano Geručio Juzėno
- Nukentėjusysis
- Jonui Lukoševičiui
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Vitalija Kopūstinė
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00057-349-2008-59
2008 m. kovo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Antano Geručio Juzėno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Antanas Gerutis Juzėnas nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 18 MGL ( 2250 Lt ) dydžio bauda.
Priteista Jonui Lukoševičiui iš Antano Geručio Juzėno 1700 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt advokato paslaugoms apmokėti
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A.G.Juzėnas nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 23 d., apie 9 val. 50 min., Klaipėdos – A. Vienuolio gatvių sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį PEUGEOT 406, valst. Nr. BCT 141, pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus : sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir nepraleido bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje vairuotojui iš dešinės pusės ėjusį pėsčiąjį J.Lukoševičių, tuo padarydamas J.Lukoševičiui pakaušio muštinę žaizdą, minkštųjų audinių sumušimus dešiniajame sėdmenyje, kairiojoje blauzdoje ir kairiajame kelio sąnaryje, kairiosios plaštakos penkto piršto pjautinę žaizdą, pilvo sumušimą ir kraujo išsiliejimą po kepenų kairiosios skilties kapsule, dešiniųjų 5-6-7-8 šonkaulių lūžimus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A.G.Juzėnas prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : sumažinti jam paskirtą baudos bausmę, atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, jam paskirdamas 18 MGL baudos bausmę, neįvertino faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo J.Lukoševičiaus veiksmus įvykio metu ir jo kaltę. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos V.Venckuvienės parodymai, kad nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, jis, nepaisydamas atvažiuojančios transporto priemonės, parėjo pusę gatvės ir ėmė blaškytis, kelyje sukeldamas pavojingą situaciją, paties nukentėjusiojo parodymai, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu: nekoordinuoti judesiai, gatvės perėjimas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, atšokimas atgal, perėjus pusę gatvės, rodo jį neįvertinus savo veiksmų ir susidariusios situacijos. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad liudytoja V.Venckuvienė nėjo per gatvę tuo metu pačiu metu kaip ir nukentėjusysis, nes nebuvo įsitikinusi, jog tai saugu. Apeliantas nurodo, kad pagal Kelių eismo taisyklių 89 p. įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu, todėl nukentėjusysis, ėjęs per gatvę nebūdamas įsitikinęs, jog pereiti bus saugu, yra iš dalies kaltas dėl eismo įvykio. Apeliantas, įvertinęs tai, kad įvykio metu kelio danga buvo slidi, pėsčiųjų perėja yra pavojinga, nes nutiesta labai judrioje gatvėje ir nereguliuojama, joje sunku pastebėti pėsčiuosius, pats nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisyklių 89 p., buvo neblaivus, perėjęs dalį gatvės, netikėtai šoko atgal, ko jis ( apeliantas ) negalėjo ir neprivalėjo numatyti, daro išvadą, kad jam paskirta baudos bausmė turi būti žymiai sumažinta.
Apeliantas nurodo, kad teismas jam nepagrįstai priteisė atlyginti nukentėjusiajam 1700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėjo 1726,4 Lt, jis pats sumokėjo 279 Lt. Bendra pinigų suma, kurią nukentėjusiajam išmokėjo draudimo bendrovė ir priteisė atlyginti teismas, viršija 3000 Lt sumą, todėl teismas, priteisdamas jam atlyginti 1700 Lt, peržengė ieškinio ribas. Be to, teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nuosprendyje nenurodė jokių motyvų ir pagrindo dėl šios žalos atlyginimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykis įvyko ne tik dėl jo, bet ir dėl nukentėjusiojo, pažeidusio Kelių eismo taisyklių 89 p., kaltės.
Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria iš jo nukentėjusiajam priteista 200 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Jis nukentėjusiajam po įvykio suteikė pagalbą, po to nuvyko į jo namus taikytis, siūlė atlyginti padarytą žalą, dalį jos – 279 Lt – atlygino. Nukentėjusysis nesiekė susitaikyti, priešingai, didindamas išlaidas, pasinaudojo advokato pagalba ir nesutiko greičiau baigti proceso. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo vengimas taikiai baigti bylą ir bylinėjimosi išlaidų didinimas yra nepagrįstas, išlaidos už advokato pagalbą yra per didelės, todėl iš jo nepriteistinos.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nuteisė A.G.Juzėną už KET pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nors apeliantas savo apeliaciniame skunde neprašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, tačiau jo išdėstyti motyvai, kurie buvo pakartoti ir teismo posėdyje, rodo, jog jis nepripažįsta savo kaltės, teigdamas, kad nepakankamai atidus buvo pats nukentėjusysis, todėl autoįvykio kilimui šioje situacijoje įtakos turėjo ir netinkami nukentėjusiojo veiksmai.
Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad byloje nėra patikimų įrodymų, rodančių, jog dėl kilusio autoįvykio yra pačio nukentėjusiojo kaltė ir todėl nėra pagrindo mažinti paskirtos bausmės dydį bei priteistą žalos atlyginimą.
Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas. Jis neigė, kad, eidamas per gatvę, būtų blaškęsis, ėjęs atbulomis; įvykio metu buvo blaivus. Tuo tarpu A.G.Juzėnas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, stengdamasis palengvinti savo padėtį. Rašydamas paaiškinimą eismo priežiūros skyriaus pareigūnams, jis nurodė, kad matė per perėją einantį vyriškį, kuris, pamatęs kita eismo juosta atvažiuojantį automobilį, atšoko atgal iki jo vairuojamo automobilio vidurio. Toliau tame pačiame paaiškinime jis jau nurodė, kad važiuodamas matė pėsčiąjį bėgantį per pėsčiųjų perėją, kuris pradėjo blaškytis. Jis ( A.G.Juzėnas ) dar bandė sukti vairą į dešinę, tačiau susidūrimo vis tiek nepavyko išvengti ( 25 b. l. ). Apklaustas įtariamuoju jis taip pat nurodė matęs per gatvę pėsčiųjų perėjoje dideliais žingsniais einantį pėsčiąjį, kuris nuėjo iki gatvės vidurio ir stabtelėjo bei, žengęs žingsnį į priekį, grįžo atgal iki ašinės linijos, nes priešais važiavo automobiliai. Jis stabdė automobilį ir parbloškė pėsčiąjį automobilio priekine dešine puse ( 29 – 30 b. l. ). Teisiamajame posėdyje A.G.Juzėnas nurodė, kad pėsčiasis per gatvę ėjo svirduliuodamas, žengė į kitą kelio pusę, pamatęs jo ( A.G.Juzėno ) automobilį, atatupstas atšoko atgal. Nukentėjusysis kelyje labai blaškėsi, iš to sprendžia, kad buvo išgėręs. Be to, keldamas nuo žemės juto nuo nukentėjusiojo sklindantį alkoholio kvapą ( 94 – 95 b. l. ). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad jis važiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Be to, kaip ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, jis teigė, kad įvykio vietos schema sudaryta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas vienas iš pareigūnų, dalyvavusių apžiūrint eismo įvykio vietą, D.Žostautas patvirtino, kad po įvykio jie matė automobilį, kuris stovėjo ne prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pateikus jam byloje esančią eismo įvykio vietos schemą, jis patvirtino, jog būtent tokia buvo įvykio vieta, jiems atvykus į vietą. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad nuteistasis nereiškė jokio nepasitenkinimo dėl neva tai neteisingai sudarytos įvykio vietos schemos, niekas nevertė nuteistojo pasirašyti po šia schema. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad po įvykio A.G.Juzėno automobilis PEUGEOT 406, valst. Nr. BCT 141, stovėjo prie važiuojamosios dalies ašinės linijos, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, šiek tiek pasisukęs priekiu į kairę ( 6 b. l. ), kas paneigia nuteistojo aiškinimą, jog jis važiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto bei tyrimo pradžioje išsakytą versiją, kad jis automobilį suko į dešinę. Byloje nėra duomenų, kad A.G.Juzėnas būtų skundęs policijos pareigūnų veiksmus, dėl, jo manymu, neteisingai sudarytos eismo įvykio vietos schemos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo važiavimo krypties eismo juostos plotis buvo 7 metrai. Oro sąlygos buvo pakankamai geros, matomumas nebuvo apribotas. Toje vietoje ant šaligatvio ar važiuojamosios dalies nebuvo jokių skydų ar kitų statinių, kurie būtų apriboję galimybę matyti ant šaligatvio esančius bei per gatvę einančius pėsčiuosius. Automobilis trenkėsi į nukentėjusįjį priekine vidurine dalimi. Įvertinusi visus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad vairuotojas A.G.Juzėnas, vairuodamas automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių vieną iš bendrųjų eismo dalyvių pareigų, numatytų minėtų Taisyklių 53 punkte, - nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pažeisdamas taisyklų 75 punktą – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir nepraleido ėjusio per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją J.Lukoševičių, jį patrenkė, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo J.Lukoševičiaus parodymai, važiuojamosios dalies plotis, automobilio stovėjimo vieta ir padėtis po eismo įvykio, automobilio ratų stabdymo žymės ant važiuojamosios dalies – visuma šių duomenų rodo, kad A.G.Juzėnas numatė, kad dėl jo neveikimo – savalaikio nestabdymo, gali įvykti eismo įvykis, t. y. gali būti patrenktas pėsčiasis, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nuteistojo neatsargumas pasireiškė nusikalstamo pasitikėjimo forma.
Apylinkės teisme ištirtais įrodymais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais teismo medicinos specialistės paaiškinimais nustatyta, kad visi nustatyti J.Lukoševičiaus kūno sužalojimai: tiek tie, kurie buvo nustatyti iš karto, jį pristačius po eismo įvykio į gydymo įstaigą, tiek ir nustatyti vėliau ( 18 – 19 b. l. ), padaryti to paties eismo įvykio 2006 m. spalio 23 d. metu.
Nors apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nieko nepasisakė dėl liudytojos V.Venckuvienės parodymų apie tai, kad J.Lukoševičius buvo neblaivus, pats užgriuvo ant važiuojančio automobilio, tačiau akivaizdu, kad šios liudytojos parodymai negali būti laikomi patikimais, nes nuteistasis ir liudytoja yra pažįstami. Duodama parodymus, kurie prieštaravo nuosekliems nukentėjusiojo parodymams apie įvykio aplinkybes, ji aiškiai siekė padėti nuteistajam išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Sugretinus A.G.Juzėno ir V.Venckuvienės parodymus, matyti, kad tik teisiamajame posėdyje, kai gynėjo prašymu buvo nutarta apklausti liudytoją V.Venckuvienę, nuteistasis pradėjo kelti abejones dėl nukentėjusiojo blaivumo įvykio metu, nors ikiteisminio tyrimo metu tos aplinkybės jis nenurodė. V.Venckuvienės parodymai netgi prieštarauja nuteistojo parodymams, kur jis pripažino, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusįjį, o ne nukentėjusysis neva tai pats užvirto ant automobilio, kaip nurodė V.Venckuvienė.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teisme nebuvo surinkta jokių patikimų įrodymų, duodančių pagrindą išvadai, kad dėl autoįvykio būtų nukentėjusiojo kaltė, o ne nuteistojo, kaip teisingai nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat nėra jokio pagrindo ir išvadai, kad autoįvykio kilimui būtų įtakos turėjęs ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo partrenktas keli metrai nuo važiuojamosios dalies krašto, o ne prie pat važiuojamosios dalies krašto, rodo, jog jis vykdė KET 89 punkte numatytą pareigą įžengti į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. Gi nuteistasis, priešingai, pažeisdamas KET reikalavimus, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turėdamas galimybę, nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta ėjusio pėsčiojo ir, partrenkęs jį, nesunkiai sužalojo. Taigi, apelianto prašymas, atsižvelgus į nukentėjusiojo neatsargumą, mažinti paskirtą bausmę bei priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstas.
Skirdamas apeliantui bausmę, teismas teisingai taikė BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas neteistas, todėl už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą. BK 47 str. 2 d. 5 p. numato, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 75 MGL dydžio. Teismas A.G.Juzėnui paskyrė baudos dydį, kuris yra arčiau baudos minimumo, todėl šią bausmę, nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laikyti aiškiai per griežta negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikimą, administracinė bauda numatyta nuo 500 Lt iki 1000 Lt. Tai, kad nukentėjusysis nepatyrė turtinės žalos, negali būti reikšminga aplinkybe, duodančia pagrindą dar labiau mažinti paskirtą bausmę.
Nors, motyvuodamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas buvo lakoniškas, tačiau sprendimas priteisti 1700 litų turtinės žalos atlyginimą iš esmės yra teisingas. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas peržengė ieškinio ribas ir priteisė daugiau, negu prašė J.Lukoševičius. Civiliniame ieškinyje, įteiktame teismui, nukentėjusysis savo patirtus fizinius skausmus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą įvertino 5000 Lt. Kadangi dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, todėl savo ieškininius reikalavimus jis sumažino iki 3273,60 Lt. Atsižvelgus į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 dalyje, bei teisminę praktiką šiose bylose ( Baudž. byla Nr.2K-68/2008 ), skundžiamu priteistas neturtinės žalos atlyginimas, net ir nuteistajam atlyginus dalį – 279 Lt žalos, nėra per didelis.
Teismas pagrįstai iš nuteistojo nusprendė išieškoti nukentėjusiajam jo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, darbo sąnaudas, priteista 200 Lt suma nėra per didelė. Apelianto teiginys, kad nukentėjusysis nesiekė taikiai išspręsti šią bylą ir tuo didino išlaidas, yra deklaratyvus, nes jokių teisinių galimybių pabaigti bylos nagrinėjimo kitokiu būdu nei priimat nuosprendį, įstatymas nenumato. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad apeliantas kalba apie galimybę bylą nutraukti, kai asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 str. Tačiau tokiam sprendimui būtinas asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors, atsakydamas į teisėjos klausimą, jis atsakė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, tačiau savo parodymais kaltę dėl įvykio siekė perkelti nukentėjusiajam ( 94 – 95 b. l. ). Tokia pati jo nuostata išdėstyta ir apeliaciniame skunde. Ši nuteistojo pozicija savo veikos ir sukeltų pasekmių atžvilgiu negali būti laikoma jo prisipažinimu, kuris reikalingas sprendžiant bylos nutraukimą BK 38 str. numatytu pagrindu.
Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundą atmestinas.
Be to, apeliantas privalo atlyginti nukentėjusiajam jo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 str. 2 d. ).
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo Antano Geručio Juzėno apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš Antano Geručio Juzėno Jonui Lukoševičiui išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti 300 ( tris šimtus ) litų.