- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 1-257-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00157-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Nukentėjusysis
- D. P. S.
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č., 2013-04-03 iš D. Y. įgijęs 80 vnt. vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir būdamas tik 80 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoju, 2013-04-09 parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtintas formas JAR-AF ir JAR-VO-V, kuriose melagingai nurodė save kaip vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organą ir neteisėtai paskelbė save vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Po to šias formas su jose nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija kartu su 2013-04-09 parengtu ir pasirašytu prašymu pateikė registruoti VĮ Registrų centro Kauno filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui, o šiam priėmus sprendimą Registre įregistruoti juridinio asmens (UAB “ (duomenys neskelbtini)“) vadovo pakeitimą ir akcininko duomenis, jis veikdamas apgaule, tai yra 2014-04-09 pasinaudodamas minėtais dokumentais, pagal kuriuos neteisėtai buvo pasiskelbęs ir įregistruotas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų, iš kurių 20 vnt. akcijų nuosavybės teise priklausė D. P. S., pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu šiais savo veiksmais suklastojo dokumentus bei jos panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. P. S. priklausantį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. akcijų – 2000 Lt (579,24 Eur) vertės.
Kaltinamasis R. Č. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad tapo direktoriumi, reikėjo pasirašyti popierius, o jis nesuprato, kas ir kaip. Įmonės savininkas dažniausiai būna vienas ir jam priklauso 100 procentų akcijų. 2013-04-03 jis galvojo, kad nupirko 100 procentų akcijų. Jis galvojo, kad yra vienintelis akcininkas, nežinojo, kad dar kažkam priklauso 20 procentų akcijų. Šitos bendrovės jis faktiškai nevaldė, buvo statytinis direktorius. Jam kažkokia moteris atveždavo pasirašyti dokumentus, gaudavo 500 Lt algos. Įsigydamas akcijas už jas nemokėjo. Registrų skyriuje lankėsi. Nuvežė popierius užregistruoti. Turbūt pasirašė kažkokį prašymą. Neprisimena, ant ko pasirašė, kuriuos popierius jam padavė, nuvežė ir užregistravo. Nukentėjusiajam pervedė 300 Eur. Nesutinka su pareikštu ieškiniu. Supranta, kad žala padaryta, bet žala yra tiek, kiek buvo vertos akcijos. Sumokėjęs 300 Eur atlygino dalį žalos. Yra pasiryžęs atlyginti dar 300 Eur. Jis dirba, gauna neblogą atlyginimą, reikėtų trijų mėnesių tam. Po visuotiniu akcininkų susirinkimu pasirašė, bet neskaitė. Neprisimena, ar pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Ant sutarties jo parašas. Ant akcijų priėmimo – perdavimo akto jo parašas. Ant vienintelio akcininko sprendimo, akcininkų sąrašo, prašymo registruoti juridinių asmenų registre, formoje apie akcininkus yra jo parašai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusiojo D. P. S. parodymais, kuris parodė, kad į 2013 m. atskaitinį susirinkimą nebuvo kviečiamas. Vienas jo pažįstamas pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota, todėl kreipėsi į policiją. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą, gavo dokumentų kopijas ir nunešė į policiją. Iš pradžių buvo 4 akcininkai. Vėliau D. Y. supirko kitų akcijas, o jis savo nepardavė, niekam nedovanojo. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. VĮ Registrų centre davė užpildyti popierinius blankus. Pasakė, kad jam akcijos nepriklauso. R. Č. ranka buvo parašyta, kad jam priklauso 100 proc. akcijų. Akcijų atgavęs nėra. Akcijų vertė jau buvo kitokia, nei pirko. Jis mokėjo 2000 Lt už 20 proc. akcijų, kurias įsigijo ar 2008 m., ar 2009 m. Prie D. Y. niekas įmonės nebandė pardavinėti. Buvo supirkti darbo įrankiai, automobilis. Turtinę žalą gali įrodyti, kad tai buvo konkretus turtas, lėšos, o neturtinė – tai jo asmeniniai pergyvenimai, buvo sutrikęs širdies ritmas, dar pažeminimas. Dividendai nebuvo mokami. 600 Eur žalos atlyginimas jo netenkintų. 2012 m. gavo pranešimą apie 2011 m. susirinkimą, o į 2013 m. – nekvietė. 2013 m. balandžio pradžioje įmonė buvo parduota. D. Y. norėjo išsipirkti jo akcijas. Sakė jam, jam, kad už akcijas nori 100000 Lt. Negali pasakyti, kokia buvo akcijų vertė, kai jas pardavė.
Liudytojo D. Y. parodymais, kuris parodė, kad pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 80 proc. akcijų prieš tris metus, kitos akcijos priklauso nukentėjusiajam. Su pirkėju bendravo telefonu. Pardavimas vyko įmonės patalpose. Buvo atvykę trys asmenys. Tarp jų buvo ir R. Č.. Parašą dėjo tas, kuris pirko. Pasidarė dokumentų kopijas. Su nukentėjusiuoju santykiai nebuvo geri, bet jis buvo informuotas apie pardavimą. Jam buvo siųstas registruotas laiškas, bet jis grįžo. Susisiekti kitaip nebandė su Senkevičiumi. Nepamena, ar pirkėjai domėjosi, kam priklauso 20 proc. akcijų. Pirkėjai žinojo, kad perka 80 proc. Pirkėjams buvo svarbu, kad tai būtų veikianti įmonė. Iki akcijų pardavimo bendrovės direktoriumi buvo jis. Kai akcijos buvo parduotos, buvo susirinkimas ir jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. D. P. S. susirinkime nedalyvavo. Nuo 2013 m. iki šiandien su minėtu asmeniu neteko bendrauti. Pardavus akcijas, įmonė turto neturėjo. Buvo medžiagos reikalingos įmonės veiklai. VĮ Registrų centrui buvo pateikiami buhalterijos balansai. Buhalteriniai dokumentai buvo perduoti pirkėjui. Ilgalaikis turtas nebuvo perduotas, nes jo nebuvo. Trumpalaikis turtas, tai einamos medžiagos. Pelnas nebuvo skirstomas. Balansas buvo padarytas pagal balansinius duomenis. Pardavimo metu to pelno nebuvo. Kasoje pinigų nebuvo. 2013 m., kai nebuvo šaukiamas į susirinkimą, nebuvo pelningi metai. Automobilis buvo, bet jis buvo parduotas 2012 m., pinigai įplaukė į įmonės kasą. Su Senkevičiumi santykiai nebuvo geri, jis siūlė pirkti 20 proc. už 100000 Lt, siūlė savo dalį parduoti už tą pačią sumą, bet jis atsisakė. Prasidėjo skundai, įmonę nuolat tikrino. Jis negali pasakyti, ar konkrečiai R. Č. jam skambino. Neatsimena ar rado pirkėjus, ar įdėjo skelbimą.
Liudytojos I. I. R. parodymais, kuri parodė, kad registruoja Juridinius asmenis, jų pakeitimus, akcininkus. Pagal prašymo formą JAR-1 žmogus pažymi, ką registruos, kokį pakeitimą. Akcininkas registruojamas tada, kai jis yra visų akcijų savininkas. Ir vakar ir šiandien registruoja, jei pasako, kad jis vienintelis akcininkas. Netikrina, ar yra daugiau akcininkų. Duomenys vedami iš minėtos formos. Nebuvo reikalaujama akcijų pirkimo sutarčių. Registruojant nesimato akcininkai, nebent anksčiau jie buvo pateikę akcininkų sąrašą. Duomenų teikėjas yra vadovas ir jis atsako už pateiktus duomenis. Dabar yra kita sistema, kaip pateikti duomenis apie akcininkus, bet duomenis vis tiek teikia vadovas. R. Č. vadovas buvo nuo 2013 m. balandžio iki gegužės mėn. Nurodyta registravimo data, akcijų skaičius neatsispindi. Dokumentus priima priėmimo skyriuje dirbantis žmogus. Neatsimena, ar jai teko bendrauti su pateikėju. Jie netikrina, kiek įmonė turi turto, jie registruoja tik faktus.
Liudytojos M. N. parodymais, kuri parodė, kad pasižiūrėjo dokumentus, kuriuos pateikė R. Č.. Dokumentai kaip ir visada jiems teikiami. Pažiūri, ar pateiktos patvirtintos formos, ar duomenų bazėje padaryti teisingi įrašai. 2014 m. nebuvo galimybės patikrinti, ar tie akcininkai. 2014 m. buvo viena galimybė, jei akcininkas vienintelis asmuo. Šiuo atveju buvo pateikta forma JARF, kaip vienintelio akcininko. Už duomenų teisingumą atsako tas, kas pateikia. Jei pateikia visus dokumentus, atsisakyti registruoti neturi pagrindo. Dabar yra tik prievolė pateikti vadovams informaciją apie akcininkus, jei ne vienintelis yra.
Liudytojos D. G. parodymais, kuri parodė, kad pasižiūrėjo jos rengtus dokumentus ir jie atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Vadovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kad reikia įregistruoti akcininką. Vadovas pateikė akcininko formą. Akcininkui įregistruoti užtenka tiek dokumentų. Vadovas pateikia duomenis ir už juos atsako. Jie nemato pirkimo – pardavimo sutarčių. Ji registruoja faktą. Jeigu vadovas save pateikia kaip vienintelį akcininką, jį registruoja. Jeigu yra daugiau nei vienas akcininkas, jie dokumentuose neatsispindi. Negali atsakyti, ar prašymo formos pildomos vietoje, ar žmonės jas atsineša, nes jis nedirba su jais.
Liudytojos V. A. parodymais, kuri parodė, kad už pateikiamų duomenų VĮ Registrų centrui teisingumą yra atsakingas vadovas. Yra išskirta arba vienintelis akcininkas, arba daugiau kaip vienas. Kai yra daugiau kaip vienas akcininkas, minėtos formos neteikiamos. Taip buvo iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Dabar atsirado nauja akcininkų registravimo tvarka, kurias teikia vadovas. Registruojamas tik vienintelis akcininkas.
2015-01-16 D. P. S. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2009-04-01 jis pagal internete rasta skelbimą iš G. S. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. akcijų, kurių vertė 2000 Lt. Likusią įmonės akcijų dalį valdė D. Y.. Įsigijęs akcijas D. P. S. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kurioje dirbo iki 2011 m. pavasario. Išėjus iš darbo, savo akcijų niekam nepardavė. 2012 m. ir 2013 m. D. P. S. dalyvavo akcininkų susirinkimuose. 2014 m. pavasarį jo į susirinkimą nepakvietė, dėl to jam kilo įtarimas, kad gali būti kažkas negerai. 2014 m. vasarą D. P. S. išsiaiškino, kad 20 vnt. akcijų jam jau nepriklauso. Tada jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir išsiaiškino, kad visas akcijas valdo R. Č., kurio D. P. S. nepažįsta (b. l. 12).
2009-04-01 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3, kurioje nurodyta, kad 2009-04-01 D. P. S. iš G. S. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas sutarties sudarymo metu 10000 Lt, kuris padalintas į 100 vienetų akcijų (b. l. 13-14).
2009-04-01 Akcijų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodyta, kad 2009-04-01 G. S. perdavė, o D. P. S. perėmė 20 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt (b. l. 15).
2013-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad 2013-04-03 R. Č. nupirko iš D. Y. 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. Sutarties sudarymo dieną pardavėjui nuosavybės teise priklausė 80 vnt. akcijų, kas sudaro 80 procentų bendrovės įstatinio kapitalo (b. l. 16-18).
2013-04-03 Akcijų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodyta, kad 2013-04-03 D. Y. perdavė R. Č. 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt (b. l. 19).
2010-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini): akcininkų sąrašu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais 2010-09-28 buvo: D. Y., turintis 80 vnt. akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt, akcijas įsigijo 2010-07-01; D. P. S., turintis 20 vnt. akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt, akcijas įsigijo 2009-04-01 (b. l. 20).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų 2013-04-05 susirinkimo protokolu Nr. 13/04/05, kuriame nurodyta, kad jame dalyvavo R. Č., kuriam priklauso 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. Darbotvarkė: bendrovės vadovo – direktoriaus D. Y. atleidimas iš užimamų pareigų; naujo bendrovės direktoriaus rinkimai. D. Y. atleistas iš pareigų. R. Č. paskirtas direktoriumi. Po protokolu R. Č. parašas (b. l. 21-22).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos lapu, kuris yra priedas prie 2013-04-05 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, iš kurio matyti, kad R. Č. turi 80 vnt. akcijų, D. P. S. turi 20 vnt. akcijų. Parašas R. Č. (b .l. 23).
2013-02-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. P. S. registruotu paštu siųstu pasiūlymu įsigyti visas D. Y. priklausančias minėtos įmonės akcijas (80 procentų) už 8000 Lt, pranešimu apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuris įvyks 2013-04-05 (b. l. 31).
VĮ Registro centro Kauno filialo pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad VĮ Registrų centro Kauno filialui buvo pateiktas ranka rašytas R. Č. sprendimas, kuriame nurodytas tekstas: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vienintelio akcininko sprendimas 2013-04-05, R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, turintis 100 vnt. bendrovės akcijų nusprendžiu: 1) atleisti D. Y. iš užimamų direktoriaus pareigų. 2) direktoriumi paskirti R. Č.“. Apačioje teksto ranka parašyta R. Č. bei pasirašyta, uždėtas antspaudas. Taip pat pateiktas ranka rašytas R. Č. akcininkų sąrašas, kuriame nurodytas tekstas: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų sąrašas, sąrašo sudarymo data 2013-04-09. R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Akcijų sk. 100 vnt. 1 akcijos nominali vertė 100 Lt. Akcijų įsigijimo data 2013-04-03. Apačioje teksto – D. R. Č., parašas ir uždėtas antspaudas“ (b. l. 51, 52).
VĮ Registrų centro Kauno filialui pateiktu prašymu JAR-1 registruoti Juridinių asmenų registre, kuriame nurodytas prašymas pakeisti vienasmenio valdymo organo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis ir kartu su prašymu pateikti priedai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtinta forma JAR-AF, kuriame nurodytas vienintelis akcininkas R. Č., ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtintos formos JAR-AF, JAR-VO-V, kuriose nurodytas vienasmenis valdymo organas R. Č. (b. l. 53-59).
Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2013-04-15 sprendimu, kuriame nurodyta, jog nuspręsta Juridinio asmens vadovo pakeitimą ir akcininko duomenis Registre įregistruoti (b. l. 60).
2014-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo nuspręsta nuo 2014-06-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atleisti R. Č., nuo 2014-06-27 naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirti G. S. (b. l. 61).
VĮ Registrų centro Kauno filialui pateiktu prašymu JAR-1 registruoti Juridinių asmenų registre, kuriame nurodytas prašymas pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie akcininkus. Kartu su prašymu pateiktas priedas: JAR-AJ forma, kurioje nurodytas akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 67-68).
Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2014-07-08 sprendimu, kuriame nurodyta, jog nuspręsta Juridinio asmens akcininko pakeitimą Registre įregistruoti (b. l. 69).
VĮ Registrų centro Kauno filialui pateiktu prašymu JAR-1 registruoti Juridinių asmenų registre, kuriame nurodytas prašymas pakeisti vienasmenio valdymo organo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Kartu su prašymu pateikti priedai: VĮ Registrų centro direktoriaus 2014-03-13 įsakymu patvirtintos formos JAR-AJ, JAR-VO-V, kuriose nurodytas vienasmenis valdymo organas G. S. (b. l. 70-76).
Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2014-07-22 sprendimu, kuriame nurodyta, jog nuspręsta Juridinio asmens akcininko duomenų pakeitimą Registre įregistruoti (b. l. 77).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų 2012-04-12 susirinkimo protokolu Nr. 12/04/12, kuriame nurodyta, kad jame dalyvavo D. Y., kuriam priklauso 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt, ir D. P. S., kuriam priklauso 20 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. Nutarta: patvirtinti 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ataskaitos ir finansinės atskaitomybę, paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius), parduoti automobilį (b. l. 145-146).
AB Lietuvos pašto kvitu, iš kurio matyti, kad D. P. S. kaltinamasis perlaida sumokėjo 300 Eur (b. l. 150).
R. Č. veikos ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuotos kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 300 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Kaip nustatyta iš 2013-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2013-04-03 akcijų priėmimo-perdavimo akto, 2013-04-03 R. Č. nupirko iš D. Y. tik 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt, kas sudarė 80 procentų bendrovės įstatinio kapitalo (b. l. 16-19). UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų 2013-04-05 susirinkimo protokolas Nr. 13/04/05 taip pat patvirtina, kad tuo metu R. Č. priklausė tik 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. (b. l. 21-22). Visi šie dokumentai paties R. Č. pasirašyti, kas rodo, jos jam buvo žinoma ir jis suvokė, jog nėra vienintelis šios bendrovės akcininkas. Tuo tarpu, kaip nustatyta paties kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų I. I. R., M. N., V. A. ir D. G. parodymais, kaltinamasis 2013-04-09 parengė ir pasirašė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtintas formas JAR-AF ir JAR-VO-V, kuriose melagingai nurodė save kaip vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organą ir neteisėtai paskelbė save vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suvokdamas, jog nėra vienintelis minėtos įmonės akcininkas, tačiau šią tikrovės neatitinkančią informaciją įtvirtindamas nurodytuose dokumentuose, šiuos dokumentus suklastojo ir kartu su 2013-04-09 parengtu ir pasirašytu prašymu pateikė registruoti VĮ Registrų centro, o tai reiškia, kad ir panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, kad būtų įregistruotas teisiškai reikšmingas faktas juridinių asmenų registre, kas ir buvo padaryta. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, o tai reiškia pavojingą pobūdį, norėjo taip veikti ir siekė konkretaus rezultato. Taigi, jis veikė tiesiogine tyčia.
Kaip matyti iš liudytojų I. I. R., M. N., V. A. ir D. G. parodymų, už informacijos prašymuose bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtintose formose JAR-AF ir JAR-VO-V atsako tik atitinkamo juridinio asmens vadovas, nagrinėjamu atveju tai buvo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jokių akcijų pirkimo pardavimo sutarčių kartu su prašymu bei formomis pateikti nereikėjo. Tą patvirtina ir VĮ Registrų centro Kauno filialui pateiktas prašymas JAR-1 registruoti Juridinių asmenų registre, kuriame nurodytas prašymas pakeisti vienasmenio valdymo organo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis ir kartu su prašymu pateikti priedai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtinta forma JAR-AF, kuriame nurodytas vienintelis akcininkas R. Č., ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtintos formos JAR-AF, JAR-VO-V, kuriose nurodytas vienasmenis valdymo organas tas pats R. Č. (b. l. 53-59). Gavus šiuos dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2013-04-15 sprendimu buvo nuspręsta Juridinio asmens vadovo pakeitimą ir akcininko duomenis Registre įregistruoti (b. l. 60).
Šie įrodymai patvirtina, kad R. Č. 2013-04-09 parengtose ir pasirašytose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtintose formose JAR-AF ir JAR-VO-V melagingai nurodyta informacija apie save kaip vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organą ir vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką nulėmė tai, kad Juridinių asmenų registro atsakingi darbuotojai priimtų sprendimą dėl Juridinio asmens (UAB“ (duomenys neskelbtini)“) vadovo pakeitimo ir akcininko duomenų Registre įregistravimo. Todėl tai pripažintina esmine apgaule, kurią R. Č. panaudojo tam, kad įgytų nukentėjusiajam priklausantį turtą 20 vnt. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. To pasėkoje kaltinamasis įgijo galimybę vėliau parduoti minėtos bendrovės jau visas 100 procentų akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu savo naudai jau įgijo svetimą, D. P. S. priklausantį turtą, tai yra pinigus už parduotas iš jo apgaule užvaldytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. akcijų (579,24 Eur vertės). Tai reiškia, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka tiek baigto nusikaltimo pagal BK 182 str. 1 d., tiek ir pagal BK 300 str. 1 d., kvalifikuotinų kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, požymius.
Pažymėtina, kad kaltinime įrodymų tyrimo metu buvo nustatytas netikslumas – kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis apgaulės būdu 2015-04-05 parengė ir pasirašė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-07-01 įsakymu patvirtintas formas JAR-AF ir JAR-VO-V, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad formos buvo parengtos ne 2015-04-05, bet 2013-04-09, todėl šis netikslumas, kuris nekeičia kaltinimo esmės, ištaisytinas. Be to, kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. P. S. priklausantį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. akcijų – 2000 Lt, kas atitinka 579,71 Eur. vertės. Tačiau Lietuvos banko duomenimis, oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už 1 Eur. Taigi, šiuo atveju 2000 Lt atitinka 579,24 Eur, bet ne 579,71 Eur, todėl šis netikslumas, kuris taip pat nekeičia nei kaltinimo esmės, nei veikos kvalifikacijos, taip pat ištaisytinas.
Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma būtų pagrindas kaltinamąjį pripažinti tiek pagal BK 182 str. 1 d., tiek ir pagal BK 300 str. 1 d., kaltu ir paskirti už šias nusikalstamas veikas bausmes.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo sesuo J. Č. teismui pateikė prašymą dėl laidavimo (b. l. 152-153).
BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 d. numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti R. Č. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kaltinamasis ankščiau teistas nebuvo, jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p. numatytą sąlygą atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis taip pat visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kas atitinka ir BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytą sąlygą. Jis taip pat iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą (300 Eurų), kitą dalį teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą sąlygą. Kadangi kaltinamasis anksčiau nėra teistas, yra dirbantis, tai pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat yra nustatytas, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p. įtvirtintą sąlygą.
BK 40 str. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad negauta duomenų apie J. Č. teistumą, ji nebausta (b. l. 157), charakterizuojama teigiamai (b. l. 156), yra kaltinamojo sesuo (b. l. 154). Todėl ji gali būti laikoma verta teismo pasitikėjimo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, R. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą BK 40 str. pagrindu be užstato, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. iki dabar nėra atlyginęs nukentėjusiajam visos turtinės žalos, o yra įsipareigojęs dalį jos atlyginti, R. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nurodant R. Č. atlyginti likusią nusikalstama veika D. P. S. padarytą turtinę žalą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 7647,42 Eur turtinės ir 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo R. Č. priteisimo (b. l. 139). Ieškinyje nurodė, kad pelno ataskaitose, bendrovės balanse buvo turto už 23650,94 Eur, grynasis ir nepaskirstytas pelnas buvo 14598 Eur, todėl jam priklauso 20 procentų turto ir pelno. Dėl to jis patyrė 7647,42 Eur turtinę žalą, o dėl patirtų dvasinių išgyvenimų patyrė 868,86 Eur neturtinę žalą.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.). BPK 113 str. 2 d. normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Teismai, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245-254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-291 str.) ir kt.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas jį grindžia tuo, kad pelno ataskaitose, bendrovės balanse buvo turto už 23650,94 Eur, grynasis ir nepaskirstytas pelnas buvo 14598 Eur, todėl jam priklauso 20 procentų turto ir pelno.
Kaip matyti iš 2009-04-01 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, 2009-04-01 D. P. S. iš G. S. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt (b. l. 13-14). Taigi, civilinis ieškovas už akcijas sumokėjo 2000 Lt, kas atitinka 579,24 Eur.
Civilinio ieškovo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų 2012-04-12 susirinkimo protokolo Nr. 12/04/12 kopijoje nurodoma, kad susirinkime dalyvavo D. Y., kuriam priklauso 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt, ir D. P. S., kuriam priklauso 20 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė 100 Lt. Jo metu buvo nutarta patvirtinti 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ataskaitą ir finansinę atskaitomybę, paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius), parduoti automobilį (b. l. 145-146). Tačiau pažymėtina, kad pateikto protokolo kopija nėra tinkamai patvirtinta, kaip ir 2011-12-31 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Be to, liudytojas D. Y. posėdžio metu parodė, kad pardavus akcijas, įmonė turto neturėjo, pelnas nebuvo skirstomas. Be to, nurodė, kad D. P. S. faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo, bet nesutiko parduoti savo akcijų.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta iš 2013-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2013-04-03 Akcijų priėmimo-perdavimo akto, 2013-04-03 R. Č. nupirko ir priėmė iš D. Y. 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos vertė tuo metu buvo taip pat 100 Lt. (b. l. 16-19). Tokie duomenys paneigia nukentėjusiojo paaiškinimus, kuriais grindžiama ieškinio suma, teigiant, kad akcijų vertė buvo ženkliai didesnė nei tuo metu, kai nukentėjusysis jas įsigijo.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 7647,42 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes toks patirtos turtinės žalos dydis nėra įrodytas byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl nusikalstamų veikų patyrė 579,24 Eur turtinę žalą, kas atitinka jo turėtų 20 procentų akcijų vertė tiek jų įsigijimo, tiek ir nusikalstamų veikų padarymo metu.
Kaip matyti, D. P. S. kaltinamasis jau sumokėjo 300 Eur jo padarytos turtinės žalos atlyginimui, kitą dalį įsipareigojo atlyginti. Kadangi nagrinėjamu atveju turtinė žala civiliniam ieškovui buvo iš dalies atlyginta, kitą dalį, kurią teismas laiko pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti, tai byloje esantis civilinio ieškovo D. P. S. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies – iš kaltinamojo R. Č. civiliniam ieškovui D. P. S. priteistina dar 279,24 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti. O civilinis procesas dėl civilinio ieškinio tai daliai, kuri jau yra atlyginta, tai yra dėl 300 Eurų sumos, nutrauktinas (BPK 107 str.)
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Šiuo atveju R. Č. nusikaltimais nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta, padaryta turtinė žala yra palyginti nedidelė, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad dėl padarytų nusikaltimų patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis bei civilinis ieškovas D. P. S. nepateikė jokių jo prašomą priteisti neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, įrodymų, jų nebuvo gauta bylos nagrinėjimo teisme metu ir iš kitų šaltinių. Todėl civiliniam ieškovui neturtinė žala nepriteistina, jo ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. perduodant ją laiduotojos J. Č. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nurodant R. Č. atlyginti likusią neatlygintą nusikalstama veika D. P. S. padarytą turtinę žalą (279,24 Eur) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo(BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 69 str.)..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. Č. 279,24 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti. Procesą dėl civilinio ieškinio turtinei žalai 300 Eurų daliai, kuri buvo atlyginta, nutraukti (BPK 107 str.). Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
R. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
I. R. Č., jog jeigu jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.