Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namų) administracijos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. G., S. N. ir V. Č., sukūrė nusikalstamą susivienijimą ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir dalyvavo to susivienijimo veikloje. 1999 m. pradžioje jie susivienijo bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius nusikaltimus, sukūrė nusikalstamą susivienijimą ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir aktyviai jame dalyvavo darydami sunkius nusikaltimus. Jie palaikė ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryšius, darydami nusikaltimus naudojosi automobiliais, mobiliojo ryšio telefonais, buvo ginkluoti pistoletais ir peiliais, turėdavo lipnios juostos ir antrankius aukoms surišti, taip pat vežiojosi kastuvus, skirtus toms aukoms užkasti. Iš anksto suplanuodavo sunkių nusikaltimų padarymą pasiskirstydavo vaidmenimis. Laikotarpyje nuo 1999 m. iki 2001 m. balandžio mėn., dalyvaudami šio susivienijimo veikloje, nuteistieji padarė penkis sunkius, o taip pat ir kitus nesunkius nusikaltimus. 1999 m. birželio - liepos mėn. laikotarpyje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. prievartavo G. G. turtą. 1999 m. vasarą V. G. ir S. N. tyčia nužudė A. V. ir apie tai informavo R. B. 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. A. 2000 m. balandžio 6 d. jie tyčia nužudė R. K., pagrobė jo turtą ir dokumentus. Tą pačią dieną jie neteisėtai atėmė laisvę E. G., o 2000 m. balandžio 8 d. jį tyčia nužudė, taip pat pagrobė jo turtą ir dokumentus. 2000 m. balandžio 7 d. naktį jie tyčia nužudė R. P. ir V. Č. bei pasikėsino tyčia nužudyti J. V., taip pat pagrobė R. P. ir V. Č. turtą.

2. R. B. kartu su V. G., S. N. ir V. Č. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, V. G. ir S. N. būdami anksčiau nusikaltę tyčiniu nužudymu, tyčia nužudė R. K., be to pakartotinai pagrobė jo turtą ir svarbius asmeninius dokumentus. Jie taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, veikdami grupėje iš anksto susitarę, neteisėtai atėmė laisvę E. G., būdami anksčiau nusikaltę tyčiniais nužudymais, tyčia nužudė E. G., buvusį bejėgiškoje būklėje, taip pat pakartotinai pagrobė jo turtą ir svarbius asmeninius dokumentus. 2000 m. vasario mėn. R. B. paskolino E. G. 60 000 JAV dolerių. Tuo metu R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susidomėjo E. G. verslu. E. G. delsė grąžinti skolą, todėl R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susitarė jį nužudyti nusivilioję į (duomenys neskelbtini) miške, esantį (duomenys neskelbtini) angarą. 2000 m. balandžio 6 d. vakare pirmieji automobiliu į šį angarą atvažiavo V. Č. ir S. N., o vėliau atvyko R. B., V. G. ir kartu su jais E. G. bei R. K., kuris nuteistiesiems nebuvo reikalingas. Visiems nuėjus į angarą, V. G. iš pistoleto „TT“ dviem šūviais nušovė R. K. ir dar koja užspaudė jam kaklą. S. N., V. Č. ir R. B. tuo metu rūpinosi, kad niekas iš angaro neišeitų, automobilio šviesomis apšvietė įvykio vietą. S. N. be to prožektoriumi mušė E. G. kartu su V. Č. ir R. B. surakino jam rankas antrankiais ir įsodino į automobilį, o R. K. lavoną suvyniojo į polietileno plėvelę ir įdėjo į V. Č. automobilio bagažinę. Po to, nuteistieji, važiuodami mišku, parinko vietą ir ten R. K. lavoną užkasė. Jie taip pat pagrobė R. K. 6000 Lt vertės laikrodį „Breitling“ su apyranke, buto raktus, kurių vertė 150 Lt, automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo raktą, kurio vertė 150 Lt, signalizacijos valdymo pultelį „Sonic Alarm“, kurio vertė 100 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5110“ su Sim kortele, kurio vertė 700 Lt, o taip pat transporto priemonės „Mercedes Benz“ registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. Po to, nuteistieji E. G. prievarta nuvežė į (duomenys neskelbtini) sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) esantį S. N. uošvio sodo namelį. Jo rūsyje jie laikė E. G. surišę jam rankas ir kojas bei užrišę ant kaklo kilpą, girdė jį alkoholiniais gėrimais ir pakaitomis jį saugojo. 2000 m. balandžio 8 d. vakare nusivežė jį automobiliu į (duomenys neskelbtini) miškelį, ten V. Č. su S. N. iškasė duobę, o po to S. N. su V. G. surištą ir prigirdytą alkoholiu, t.y. buvusį bejėgiškoje būklėje, E. G. pasmaugė ir jo lavoną užkasė. Nuteistieji taip pat pagrobė E. G. turėtą turtą ir dokumentus: laikrodį „Breitling“, kurio vertė 6 000 Lt; odinę striukę, kurios vertė 1 500 Lt; krepšį „Nike“, kurio vertė 100 Lt su jame buvusiais smulkiais daiktais, kurių vertė 15 Lt; sportinius batelius „Adidas“, kurių vertė 270 Lt; „Adidas“ sportinį triko, kurio vertė 70 Lt; „Adidas“ sportinį kostiumą, kurio vertė 270 Lt; odinę piniginę, kurios vertė 100 Lt; namo raktus, kurių vertė 150 Lt; du signalizacijos valdymo pultelius „Prestige“ ir „Cliford“, kurių vertė 200 Lt; mobilaus ryšio telefonus „Nokia-5110“ ir „Ericsson“, kurių vertės 700 Lt ir 500 Lt; taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „Audi 80“ registracijos liudijimą. Nuteistieji dalį pagrobtų R. K. ir E. G. daiktų pasiliko sau, dalį išmetė, o pagrobtus dokumentus sunaikino.

3. R. B. su V. G. ir S. N. taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, anksčiau būdami nusikaltę tyčiniais nužudymais, turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą – R. K. nužudymą, tyčia nužudė du asmenis – R. P. ir V. Č. bei pasikėsino nužudyti dar ir trečią asmenį J. V.. Be to, pakartotinai pagrobė R. P. ir V. Č. turtą. Po R. K. nužudymo ir E. G. uždarymo sodo namelio rūsyje R. B., S. N. ir V. G. suprato, kad apie jų išvykimą su R. K. ir E. G. žino R. P., kuris gali būti liudytoju, todėl susitarė jį nužudyti. 2000 m. balandžio mėn. 7 d., 2 val., pagal susitarimą su R. P., R. B., S. N. ir V. G. nuvažiavo į autostrados Vilnius-Klaipėda 137-ą kilometrą ir sustojo ties įvažiavimu (duomenys neskelbtini). Į nusikaltimo vietą kartu su R. P. atvažiavo V. Č. ir J. V., todėl nuteistieji nutarė nužudyti juos visus tris. Pirmiausia jie apžiūrėjo kelią ir patikrino, ar netoliese nėra policijos. Po to S. N. priėjo prie V. Č. automobilio „BMW“, kuriame sėdėjo V. Č. ir J. V., ir atidaręs automobilio priekines dureles, šaudydamas iš pistoleto penkiais šūviais mirtinai sužalojo V. Č. ir trimis šūviais sunkiai sužalojo J. V., kuris apsimetė mirusiu. Tuo pačiu metu R. B. šaudydamas iš pistoleto septyniais šūviais nušovė stovėjusį šalia automobilio R. P. Nuteistieji ištraukė iš automobilio V. Č. ir apsimetusį mirusiu J. V. ir suguldė juos prie R. P. lavono. V. Č. dar dejavo, todėl V. G. iš pistoleto šovė jam į krūtinę ir įdūrė peiliu. Po to nuteistieji nuėjo į mišką kasti duobės lavonų paslėpimui. Tuo metu J. V. iš įvykio vietos pabėgo, nuteistieji jo ieškojo, bet nerado, nes J. V. mobiliuoju telefonu iškviestas T. V. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Nuteistieji R. P. lavoną įmetė į melioracijos šulinį, o V. Č. lavoną užkasė miške. Jie taip pat pagrobė R. P. mobilaus ryšio telefoną „Sony CM-DX 1000“ su Sim kortele, kurio vertė 350 Lt ir V. Č. mobilaus ryšio telefoną „Ericsson GA 628“ su Sim kortele, kurio vertė 500 Lt, kuriuos kartu su šaunamaisiais ginklais paslėpė miške ties autostrados (duomenys neskelbtini).

4. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, padarė turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą, veikiant organizuotoje grupėje ir esant stambaus masto turtiniam reikalavimui. 1999 m. birželio ar liepos mėn. (tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini), įsodino į automobilį G. G. ir nusivežė jį į (duomenys neskelbtini), esantį R. B. giminaičių sodo namelį. Ten jie nuvedė G. G. į rūsį, lipnia juosta surišo jam rankas ir kojas ir reikalavo iš nukentėjusiojo duoklės, t. y. pinigų už tariamą „apsaugą“. Tą pačią dieną jie išreikalavo 50 000 Lt, kuriuos gavo iš nukentėjusiojo brolio D. G., o G. G. paleido.

5. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. A.. 2000 m. sausio mėn. jie susitarė pagrobti verslininką UAB „S“ generalinį direktorių R. A.. Dėl to R. A. pasikeisdami sekė, nustatinėjo, kur jis gyvena, kur jo darbovietė, kur ir kokiu automobiliu važinėja, ar neturi apsaugos. Nustatę, kad R. A. darbovietė yra (duomenys neskelbtini), ir kad jis vienas automobiliu „Toyota Land Cruiser“ važinėja į namus (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje jie automobiliu nuvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini), ten išsidėstė ir laukė atvažiuojančio R. A. R. B. mobiliuoju telefonu pranešė S. N., kad R. A. atvažiuoja, S. N. ant kelio patiesė spygliuotą takelį, o V. Č. ir V. G. automobiliu laukė toliau, ketindami, kai pradūrus padangas R. A. išlips iš automobilio, prievarta įsodinti jį į savo automobilį. R. A. ant spygliuoto takelio užvažiavo, pradūrė dvi automobilio padangas, tačiau nuteistieji nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes R. A. nesustojo, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., kur buvo daugiau žmonių ir automobilių, be to, atvyko firmos darbuotojai, pakeitę R. A. automobilio ratus.

6. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria pakeisti minėti nuosprendžiai, R. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

7. Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužės 4 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Pataisos namų teikimo netenkino, konstatavęs, kad R. B. neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą sąlygų. Anot teismo, R. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas N. Strazdas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir tenkinti Pataisos namų teikimą dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8.1. Skunde nurodoma, kad aplinkybės, kurios, teismo įsitikinimu, sudaro kliūtis R. B. atžvilgiu taikyti BK 51 straipsnyje numatytą lengvatą, buvo interpretuotos tendencingai ir nuteistojo nenaudai. Teismas pernelyg sureikšmino tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lygi 47 balams. Skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra atliekamas tik nuo 2016 metų. Jei šis vertinimas būtų atliekamas nuo tada, kai R. B. pradėjo atlikti bausmę, akivaizdu, kad rizikos balas būtų mažesnis. Neaišku ir tai, kuo teismas grindė išvadą, kad R. B. nededa maksimalių pastangų siekiant minimizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Per santykinai neilgą laikotarpį R. B. pakartotinio elgesio rizika sumažėjo 16 balų, o visi skundžiamoje nutartyje paminėti jo elgesį apibūdinantys faktai patvirtina dideles jo pastangas pakeisti elgesį teigiama linkme. R. B. vykdo visus keliamus reikalavimus, dalyvauja visose galimose programose, skatintas, dirba. Dauguma R. B. konstatuotų dinaminių, t. y. galinčių kisti, pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų – skirti už jo mąstymo ir elgesio vertinimą bei už gyvenimo stilių ir draugus. Šie veiksniai yra pakankamai abstraktūs ir negali būti suabsoliutinti bei juos reikia vertinti kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste.

8.2. Skunde nurodoma, kad teismas, įžvelgdamas nepriekaištingo R. B. elgesio stoką, pernelyg sureikšmino tai, jog pastarasis vienąkart pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Pasak gynėjo, šis pažeidimas buvo nešiurkštus ar net formalus – jis nebuvo smurtinis ar susijęs su draudžiamų medžiagų vartojimu. Šio pažeidimo mažareikšmiškumą patvirtina ir aplinkybė, kad pataisos namų administracija nuteistajam už tai neskyrė drausminės nuobaudos.

8.3. Anot gynėjo, išvada, kad nuteistojo ryšiai su artimaisiais bei darbinė motyvacija nėra pakankamu apsauginiu faktoriumi nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio, yra grįsta prielaidomis ir šališka. Teismas pervertino tai, kad praeityje R. B. buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo. Gynėjo teigimu, šios nuteistojo klaidos buvo įvertintos priimant nuosprendį, o pakartotinis jų akcentavimas prilygsta pakartotiniam R. B. nusikalstamų veikų vertinimui. Be to, teismo išvada, jog R. B. pernelyg pasitiki sėkme, ne visas socialines situacijas geba vertinti teisingai, kitus linkęs vertinti stereotipiškai ir todėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai jo atžvilgiu nėra pasiekti, yra abstrakti ir nepagrįsta konkrečiais faktais.

8.4. Gynyba nesutinka ir su išvada, kad nuteistasis yra linkęs sumenkinti savo indėlį padarant nusikalstamas veikas. Šiuo metu R. B. pripažįsta kaltę, visas nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, o savo elgesį vertina kritiškai. Nuteistojo, kuris nėra teisininkas, suvokimą, kad savo tiesioginiais veiksmais jis nužudė tik vieną asmenį ir kad tuo metu jis neturėjo kito pasirinkimo, apygardos teismas visiškai nepagrįstai interpretavo kaip nuteistojo siekį minimizuoti kaltę. Anot gynėjo, kliūtimi netaikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų negalima laikyti ir aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimu. Nuteistasis tvirtina, kad žalą atlygino, jokie vykdomieji raštai pataisos įstaigoje negauti, o vien nukentėjusiojo K. K. teiginys, kad jam žala neatlyginta, nepaneigia galimybės pakeisti bausmę R. B. Gynėjo teigimu, jei būtų pateikti kokie nors reikalavimai dėl žalos atlyginimo, jo ginamasis dėtų maksimalias pastangas ją atlyginti.

8.5. Gynėjo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas neįvertino ir kitų duomenų, kurie rodo nesant kliūčių R. B. pakeisti bausmę. Pataisos namų administracija jų neįžvelgė ir teikime R. Baratinską apibūdino išimtinai teigiamai. Liko neįvertinta tai, kad per 20 metų R. B. smurtinis elgesys nefiksuotas. Teismas nepakankamai atsižvelgė į stiprius nuteistojo šeiminius ryšius, gailestį dėl padaryto, bausmės režimo taisyklių laikymąsi, kas mažina jo pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Taip pat neįvertinta, kad net ir tenkinus Pataisos namų teikimą, nuteistasis ir toliau atliktų laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant dėl bausmės švelninimo galimybės svarbu ir tai, kad jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo R. B. padėjo teisėsaugai teikdamas informaciją apie bendrininkus, daiktinių įrodymų buvimo vietą ir pan. Visa tai rodo, kad nuteistasis pakankamai ilgą laiką yra stabilus ir kinta išimtinai pozityvia linkme. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio nuteistasis net negali suprasti, kuria linkme jam dar reikėtų taisytis, kad galėtų tikėtis bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą.

8.6. Vadovaudamasis teismų praktika, gynėjas teigia, kad tam tikrais atvejais laisvės atėmimas iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu buvo keičiamas asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai didesnė nei R. B. arba kurie bausmės atlikimo rėžimo taisykles pažeidė ne kartą. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, gynėjas teigia, kad ir labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, turi būti suteikiama viltis tikėtis, jog kada nors jis bus paleistas į laisvę. Garantuoti, kad asmuo, atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, ateityje laikysis taisyklių ir nenusikals, nėra įmanoma, tačiau įstatymų leidėjas BK 51 straipsnio 2 dalyje numatydamas galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu, įpareigoja teismą vertinti ar bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus nuteistajam terminuotą laisvės atėmimą. Skunde pabrėžiama ir tai, kad valstybės tikslas nėra nukaršinti žmogų ar paleisti nusenusį žmogų, o šiuo atveju tolesnis buvimas pataisos įstaigoje jau nebeturi prasmės, nes R. B. asmenybė ir vertybės yra pakitusios.

9. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas nuteistojo R. B. prašymas atliekamą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistasis nurodo, kad laikėsi bausmės rėžimo taisyklių, elgėsi nepriekaištingai, vykdė socialinės reabilitacijos priemones, yra skatintas už gerą elgesį, pataisos namuose dirba ir planuoja tai daryti laisvėje. R. B. nurodo visiškai pripažįstąs savo kaltę ir prisiimąs dėl to atsakomybę. Anot nuteistojo, kalėdamas 20 metų, jis padarė pažangą, visiškai panaikino savo charakteryje nusikalstamo elgesio riziką ir laikėsi įstatymų bei vykdo visas nustatytas vidaus tvarkos taisykles, o jo asmenybė prarado pavojingumą. Apie galimą pakartotinį jo nusikalstamą elgesį bylojantys veiksniai yra negrįžtamai išnykę, o nusikalstamas elgesys jam svetimas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato N. Strazdo skundas atmestinas.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, taip pat paties nuteistojo R. B. Kauno apygardos teismo posėdyje sprendžiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimą terminuotu laisvės atėmimu duoti paaiškinimai apie nagrinėjamam klausimui svarbius aspektus, bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

11. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir BK 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.

12. EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

13. Pagal EŽTT jurisprudenciją, įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiškia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei. Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymą ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipą). Pažymėtina, jog šiuo EŽTT sprendimu ginčydamas skundžiamos nutarties teisėtumą vadovaujasi ir nuteistojo gynėjas, tačiau tą darydamas neatskleidžia viso išaiškinimo ir nutyli apie valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai vis dar pavojingo asmens.

14. Po tokios EŽTT jurisprudencijos, Lietuvoje priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos (tam tikra prasme kaip EŽTT minėtos nuteistųjų iki gyvos galvos vilties išpirkti savo kaltes realizavimo aktas) suformuluotos taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Taip įstatymu įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

15. Nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. jau nuo 2000 m. balandžio 25 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, t. y. ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

16. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, atlikdamas bausmę didžiąją dalį laiko dirbo ir dirba. R. B. yra 12 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą.

17. Nagrinėjamo skundo ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste pabrėžtina, kad R. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir vertinama 47 balais. Itin svarbu pastebėti, kad šiuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 27 balus, sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, būdamas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad pirmąkart R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta prieš beveik 4 metus. Per šį laiką minėta rizika sumažėjo 16 balų ir gynėjas teigia, jog, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų buvusi vertinama nuo R. B. bausmės atlikimo pradžios 2000 m., pakartotinės rizikos dinaminių balų skaičius būtų dar mažesnis. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio sumažėjo nuo 63 iki 47, tačiau niekaip nesutinka su nuteistojo gynėjo pozicija, jog toks sumažėjimas per beveik 4 metų laikotarpį yra pakankamas. Asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkrečiu laiku, o per daugiau nei dvidešimt bausmės atlikimo metų ji R. B. atveju visgi yra išlikusi vidutinė. Be to, teiginys dėl dar labiau galėjusio sumažėti rizikos laipsnio yra spėjimų ir prielaidų pobūdžio. Taigi priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, šiuo metu negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Nors gynėjas teigia, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai – negali būti suabsoliutinti, pabrėžtina, kad būtent šiose srityse, siekdamas BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nuteistasis dar turi bei gali padaryti žymią pažangą.

19. 2018 m. gruodžio 7 d. išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė konstatavo, kad R. B. smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, kadangi nemano turintis elgesio trūkumų. Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumą lemiantys veiksniai yra išnykę. Ši specialistė rekomendavo dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sąmoningumo didinimą bei nuostatų korekciją (asmens bylos t. 4, 185 l.). 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma labai panašiai – kad R. B. „supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos, yra prieštaravimų. <...> nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Asmuo yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kitus gali vertinti stereotipiškai“ (asmens bylos t. 5, 38 l.). Be to, ypatingai svarbu pažymėti ir socialinio tyrimo išvados grafoje „Gyvenimo stilius ir draugai“ nurodytus duomenis. „Nuteistasis 90-aisiais metais vertėsi komercine veikla, kurioje ne viskas buvo legalu, tačiau savo tokią veiklą pateisina, nes <...> tuo metu buvo tokie laikai. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo“ (asmens bylos t. 5, 37 l.). Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad skirtingi specialistai skirtingu laiku įžvelgia tuos pačius ir iš esmės nepakitusius veiksnius apie nuteistojo požiūrį ir mąstymą, kurį apima ir byloje esantys duomenys apie polinkį menkinti savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų.

20. Gynyba teigia, kad nuteistasis savo elgesį vertina vienareikšmiškai kritiškai ir pripažįsta visas jam inkriminuotas aplinkybes. Visgi dar visai neseniai, praėjus daugiau nei 18 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, savo kaltės R. B. dėl padaryto nepripažino (2018 m. gruodžio 22 d. R. B. charakteristika (asmens bylos t. 4, 184 l.)). 2020 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teisme vykusiame posėdyje, kuriame spręstas klausimas dėl galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis pripažino nužudęs R. P., tačiau kalbėdamas apie kitų asmenų nužudymus, savo kaip bendrininko vaidmenį buvo linkęs menkinti ir teigė, kad asmeniškai jų nežudė, o tai padarė jo bendrininkai. Anot R. B. jis gailisi dėl to, kad nieko nepadarė, kad šie asmenys nebūtų nužudyti (teikimo medžiagos 37 l.), visgi baudžiamojoje byloje pripažinta ir tai, kad R. B. aktyviai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tiesiogiai dalyvavo ir aktyviai veikė ne tik R. P., bet ir kitų nukentėjusiųjų nužudymuose taip pat įvykdant kitus nusikaltimus (detaliau žr. šios nutarties 1 – 5 pastraipas). Teismo vertinimu, R. B. tokiu būdu menkina savo aktyvų organizacinį indėlį padarytose nusikalstamose veikose, todėl jo prisipažinimas atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą. Taigi apygardos teismo išvada apie polinkį menkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, yra objektyvi ir pagrįsta.

21. Pagal jau minėtas BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, be kita ko atsižvelgia ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigojo ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. B. požiūris į žalos atlyginimo klausimą ir į nukentėjusiųjų interesus yra formalus ir neatspindi nuoširdžios atgailos dėl savo elgesio. Nuteistasis teigė, kad padarytą žalą yra atlyginęs, tačiau žalos dydį sieja ne su įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma, o tik su ta jos dalimi, dėl kurios jo, kaip skolininko, atžvilgiu teikiami vykdomieji dokumentai. Teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis K. K. teismui paaiškino, kad žalos atlyginimo nėra gavęs. Vien tai, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo nesikreipė į antstolius ir dėl to R. B. atžvilgiu nebuvo išduoti vykdomieji raštai, neeliminuoja nuteistojo galimybės atlyginti žalą savanoriškai ir taip, realiais veiksmais, o ne deklaratyviais teiginiais, parodyti savo atgailą ir kritišką požiūrį į nusikalstamą elgesį. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis gauna tam tikras pajamas, sistemingai apsipirkinėja, nesusiduria su dideliais finansiniais sunkumais ir turi galimybę šią žalą atlyginti, tačiau to nedaro. Apygardos teismo posėdyje, nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokios iniciatyvos aptarti šį klausimą su nukentėjusiaisiais neišreiškė ir visą dėmesį skyrė argumentams apie vykdomuosius dokumentus. Nuteistasis dėl savo veiksmų net neatsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismui teikiami argumentai apie pasikeitusį nuteistojo požiūrį ir netinkamas teismo išvadas yra atmestini kaip deklaratyvūs.

23. Visi minėti duomenys rodo, kad nepaisant dalies R. B. teigiamai charakterizuojančių duomenų, kuriuos skunde pabrėžia jo gynėjas, vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika konstatuota pagrįstai. Priešingai nei teigia gynėjas, tokia rizika yra pakankamai didelė, todėl R. B., nuteistam už labai sunkių nusikaltimų padarymą ir kartu su kitais asmenimis įvykdytus net keturių asmenų nužudymus, pasikėsinimą nužudyti dar vieną asmenį bei kitus nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jau minėtos EŽTT praktikos ir joje akcentuotos valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens, kontekste, bent jau šiuo metu negali būti pakeista. Įvertinęs visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.