Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn L. P. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2010 m. liepos 28 d.. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L.P. 2010 m. liepos 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 700 litų bauda, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. gegužės 29 d. apie 10:45 val. Tauragės mieste, Laisvės gatvėje, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko privertė priešais važiavusio automobilio MB ML 320, valstybinio numerio ženklas EJB 116, vairuotoją staiga keisti važiavimo kryptį ir įvažiuoti į griovį ir tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 9, 133 punktų reikalavimus.

- panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 85N-348189-10 ir administracinę bylą nutraukti.

Institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, kliūčių bylos nagrinėjimui nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. L.P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įvykdytą veiką – pavojingą vairavimą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) III skyriaus “Bendrosios vairuotojų pareigos“ 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET XV skyriaus “Važiavimo greitis“ 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonė būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą,kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Būtent šių KET reikalavimų nepaisymu yra kaltinamas L.P., todėl analizuotina surinkta administracinės bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimai, ar tokios išvados padarymui buvo teisiniai pagrindai priimant ginčijamą nutarimą.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra A.M. pareiškimas ir patrulio N.G. tarnybinis pranešimas (b.l 12-13). Administracinės bylos teisena pradėta būtent pagal A.M. pareiškimą dėl L.P. įvykdytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Apklaustas liudytoju teisminio nagrinėjimo metu A.M. nurodė, kad 2010 m. gegužės 29 d. 10:45 val. vairuodamas automobilį MB ML-320, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavo Tauragės miesto, Laisvės gatve ir ties 179 –uoju namu kelio vingyje, priešais išvažiavęs į jo važiuojamosios kelio dalies pusę, dideliu greičiu atvažiavo automobilis Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L.P. Dėl didelio greičio ir stabdymo įvažiuojant į posūkį automobilis į kelio vingį įvažiavo čiuoždamas ir būdamas išvažiavęs į jo važiavimo krypties kelio dalį, dėl ko vengdamas susidūrimo jis buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir įvažiuoti į šalia kelio esantį griovį. Jei nebūtų sureagavęs, staiga stabdęs ir sukdamas vairą į dešinę įvažiavęs į griovį, neišvengiamai būtų įvykęs eismo įvykis. Liudytojas nurodė, kad po šio incidento abu vairuotojai išlipo iš automobilių ir jis L.P. pareiškė, kad kviečia policiją ir liepė jam palikti automobilį taip kaip jis stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje. Tačiau L.P. automobilį nuvarė į gretimo namo kiemą ir net atvykus policijos pareigūnui elgėsi iššaukiančiai, atsisakė pateikti dokumentus, teigdamas, kad šiuo metu nevairuoja. Analogiški A.M. paaiškinimai išdėstyti ir jo 2010 m. gegužės 29 d. pareiškime. 2010 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime patrulis N.G. taip pat užfiksavo, kad gavus pranešimą ir nuvykus adresu Tauragės m., Laisvės g. 179, įvykio vietoje buvo A.M., kuris nurodė įvykio aplinkybes, asmenį vairavusį automobilį ir automobilio bei vairuotojo buvimo vietą. Automobilis ir vairuotojas buvo Laisvės g. 177 – ojo namo kieme, L.P. neneigė vairavęs automobilį, tačiau jis atsisakė pateikti dokumentus, motyvuodamas, jog eismo įvykio nebuvo, o šiuo metu jis nevairuoja automobilio.

Vertinant A.M. parodymus akivaizdu, kad jo parodymai yra nuoseklūs nuo pat pareiškimo apie asmens įvykdytą teisės pažeidimą pradžios ir jie atitinka tas faktines aplinkybes, kurios nustatytos ir teisminio nagrinėjimo metu, užfiksuotos protokole, pareigūno tarnybiniame pranešime. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad minimas asmuo būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir kaltinimais L.P. atžvilgiu, ką teisminio nagrinėjimo metu patvirtina ir pats L.P., teigdamas, kad negali nurodyti jokių aplinkybių ir motyvų dėl kurių būtų suinteresuotas jį apkalbėti A.M.. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kritiškai ar nesivadovauti A.M. parodymais, kurio pranešimas apie kelių eismo taisyklių pažeidimą pareigūnui buvo pagrindas ir vada būtent L.P. atžvilgiu pradėti administracinės bylos teiseną dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.

L.P. nurodo, kad yra apkaltintas pavojingu vairavimu vien todėl, kad būtent A.M. pats nesilaikė kelių eismo taisyklių ir pats pavojingai vairavo, todėl būtent jis turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tiek L.P. vairavęs automobilį Opel Vectra, tiek A.M. vairavęs automobilį MB ML320 buvo eismo dalyviai (KET 3 punkto sąvokų apibrėžimai) todėl jiems abiem vienodai taikomi kelių eismo taisyklių reikalavimai. Būtent A.M. pranešė policijos įstaigai apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ne L.P., todėl tik teisminio nagrinėjimo metu keliant versiją, kad būtent A.M. pažeidė KET reikalavimus, teismas šia versiją vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

L.P. versiją išdėstytą skunde nurodo galintis patvirtinti liudytojas V. D., kuris nurodė, jog jam stovint namo, esančio Laisvės g. 177 kieme, pamatė dideliu greičiu link kelio posūkio važiuojantį A.M. vairuojamą automobilį ir tuo pat metu į posūkį įvažiuojantį L.P. vairuojamą automobilį. Liudytojo teigimu pats A.M. sudarė avarinę situaciją, kadangi jis važiavo greitai, o kelias posūkyje yra siauras, dėl ko pamatęs L.P. automobilį išvažiuojantį iš posūkio jis buvo priverstas staiga stabdyti. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojo paprašius įvertinti situaciją L.P. pateiktuose teismui fotografijose Nr. 1; Nr. 2, Nr. 3 (b.l.7) jis nurodė, kad situacijos atvaizdavimas fotografijose nėra pakankamai tikslus. Liudytojas pripažįsta, kad fotografijoje Nr. 2 atvaizduota situacija nėra tiksli ir automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustojimo vieta buvo arčiau kairiojo kelkraščio, t.y. automobilis kelio vingyje buvo daugiau įvažiavęs į priešingą kelio pusę. Liudytojas A.M. taip pat nurodė, kad fotografijose vaizdas atkartotas netiksliai, nes Opel Vectra buvo išvažiavusi į priešingą kelio pusę, o atvaizduota jo automobilio sustojimo vieta turėjo būti fiksuojama ženkliai toliau nuo kelio, t.y. jo automobilis buvo pravažiavęs medį nurodomą fotografijoje Nr. 2 ir už jo įvažiavęs griovį.

Taigi pačio L.Petrošiaus iniciatyva apklausto liudytojo D.V. paaiškinimais nustatyta, kad situacija fiksuota fotografijose yra netiksli ir L.P. vairuojamas automobilis kelio vingyje buvo išvažiavęs ženkliai daugiau į priešingą kelio pusę, tuo sudarydamas kliūtį priešais atvažiuojančiam automobiliui. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis šio liudytojo parodymais kaip įrodymais, kuriais paneigiama asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Taipogi būtina įvertinti ir tai, kad pirminėje įvykio tyrimo stadijoje, o taip pat surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą L.P. neteikė jokių paaiškinimų dėl įvykio, nenurodė jokių asmenų, kurie galėtų pateikti paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių Tokiu asmeniu pažeidimo fiksavimo metu nebuvo įvardintas nei D.V., nei kiti asmenys, nors jo teigimu jie tiesiogiai matė situaciją. Asmeniui nėra draudžiama atsisakyti teikti paaiškinimą protokolo surašymo metu ir jį pateikti vėliau, tačiau akivaizdu, kad įvykio aplinkybių, kurias tiesiogiai gali paaiškinti pats asmuo, nes jis dalyvavo tam tikroje situacijoje, atsisakymas išdėstyti situacijos vertinimą iš karto, sukelia pagrįstą abejonę ar vėliau teikiamu paaiškinimu nesiekiama iškelti sau palankią versiją dėl situacijos pateikimo, bei pasirengti šios versijos pagrindimui. Šios aplinkybės iškelia pagrįstą abejonę dėl liudytojo parodymų patikimumo, teigiant, kad A.M. viršijo važiavimo greitį ir dėl jo veiksmų buvo įvykdytas pažeidimas, todėl leidžia pagrįstai manyti, kad liudytojas siekia padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir situaciją pateikia jam palankiu kontekstu. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, L.P. ir D.V. asmeninio pobūdžio santykius, akivaizdu, kad jo parodymus galima vertinti kaip parodymus, kuriais siekiama asmeniui padėti išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos duomenų, L.P. 2010 m. gegužės 29 d. apie 10:45 val. Tauragės mieste, Laisvės gatvėje, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelio vingyje nepasirinko saugaus (kelio būklę atitinkančio) važiavimo greičio, kelio vingyje išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę, dėl ko sudarė kliūtį priešais atvažiuojančiai transporto priemonei MB ML320, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir privertė jos vairuotoją A.M. staiga stabdyti vairuojamą automobilį, keisti važiavimo kryptį ir įvažiuoti į griovį, kad išvengti susidūrimo ir užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 5, 9, 133 punktų reikalavimus. Todėl L.P. veiksmai teisingai įvertinti kaip pavojingas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką, nurodo, kad būtent tokie veiksmai yra pagrindas minimos veikos kvalifikavimui (žr. nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1917-06; Nr. N444-212/2009).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas konstatuoja, kad institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykdyta veika, numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, o būtent įvykdytas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra kai kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Įstatymo leidėjas šią veiką pagal taikomą sankciją ir jos dydį yra priskyręs prie grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl 2010 m. liepos 28 d. nutarimu administracinė nuobauda – 700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir skirta didesnė nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, nes nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. Paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti. Teisinių prielaidų švelnesnės nei numatyta sankcijos minimali riba administracinės nuobaudos skyrimui, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė : 2010 m. liepos 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-348189-10, kuriuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį patrauktas L. P. palikti nepakeistu ir L. P. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.