- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- I-18-162/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- A.P.
- Trečiasis asmuo
- V.Š., Pagėgių rajono policijos komisariatui
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui A.P., trečiajam suinteresuotam asmeniui V.Š., 2009 m. kovo 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Pagėgių rajono policijos komisariatui bei V.Š. dėl 6 litų turtinės ir 20 000 litų neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A.P. skundu ir jo patikslinimais (b.l. 3-4, 13-15, 175-177) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 6 litus turtinei žalai bei 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl Pagėgių policijos komisariato pareigūno V.Š. neteisėtų veiksmų, taikant užtikrinimo priemonę (dokumentų paėmimą) administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. 2004 m. balandžio 17 d. Pagėgių policijos komisariato pareigūnui paimant vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „BMW 324“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą. Nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens V.Š. veiksmais jam buvo padaryta 6 litų turtinė žala, atsiradusi dėl 2004 m. balandžio 25 d. prašymo-pranešimo bei 2004 m. rugpjūčio 26 d. prašymo dėl neteisėtai paimtų dokumentų grąžinimo išsiuntimo Tauragės rajono policijos komisariatui, ir neturtinė 20 000 litų žala dėl dvasinių išgyvenimų, ypatingų nepatogumų, psichologinio pobūdžio pažeminimo. Pažymi, kad deliktinė civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis) atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įgaliotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis numato, kad viešojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis padarytą žalą, taip pat ir neturtinę.
Teigia, kad tiek byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tiek ir administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai įrodymų, kad policijos pareigūnas V.Š. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus ir pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas pareigūnas savo 2004 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė ne tik, kad „...A. P. su pažeidimu nesutiko“ bet ir kad A. P. „protokole už laikiną leidimą nesirašė“. Daro išvadą, kad pareigūnas pats pripažino, kad konkrečiu atveju taikė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo paėmimą. Prasidėjus teisminiams ginčams, pareigūnas pradėjo neigti dokumentų paėmimo faktą. Teigia, kad neteisėtas dokumentų paėmimas sukėlė ypatingų nepatogumų, sumažino bendravimo galimybes su verslo partneriais, klientais, vykdant registruotą individualią veiklą, bei su kitais asmenimis, tiesiogiai trukdė vykdyti darbą ir gauti pajamas iš ką tik užregistruotos individualios veiklos. Neturėdamas nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės registracijos liudijimo, daugiau kaip keturis mėnesius negalėjo naudotis transporto priemone, todėl atsirado ypatingų sunkumų atvykti į darbą iš Tauragės į Vilnių, mano, jog tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai buvo apribota jo konstitucinė teisė laisvai kilnotis Lietuvoje bei laisvai išvykti iš Lietuvos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis).
Nurodo, kad dėl pareigūno neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinio pobūdžio pažeminimą ir emocinę depresiją, sutriko sveikata, dėl ko laikinai buvo netekęs dabingumo, buvo priverstas kreiptis į Tauragės psichikos sveikatos centrą ir netrumpą laiką gydytis. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo uošvis N.D., dėl pareigūno neteisėtų veiksmų patyrė didelius nepatogumus organizuojant uošvio laidotuves ir jį laidojant. Pažymi, kad skundžiami pareigūno veiksmai išgąsdino mažamečius vaikus: sūnų T.P., gimusį (duomenys neskelbtini) ir anūką D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie važiavo kartu su pareiškėju, ir vaikai buvo palikti automobilyje, nes pareigūno V.Š. reikalavimu jis turėjo persėsti į policijos tarnybinį automobilį. Mano, jog tokiais pareigūno veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis), kuri turi būti atlyginta.
Pažymi, kad visos teisinės galimybės apginti savo pažeistas teises Lietuvoje dėl užtikrinimo priemonių taikymo (dokumentų paėmimo) teisėtumo ir pagrįstumo administracinio teisės pažeidimo byloje išnaudotos ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakius atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, įžvelgdamas šiurkščius proceso pažeidimus bei įrodymų vertinimo problemas, 2009 m. sausio 20 d. pateikė pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui, skųsdamas Lietuvos valstybę pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį dėl pažeistos teisės, kad byla būtų išnagrinėta sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo be jokios diskriminacijos (Konvencijos 14 straipsnis).
Pareiškėjas A.P. skundą, remdamasis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 211). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu (b.l. 29, 192, 210) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog A.P. 2004 m. balandžio 17 d. apie 14 val. 20 min. Pagėgių savivaldybės Naktiškių kaime perdavė savo automobilį vairuoti 8 metų asmeniui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo – taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Minėtas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A.P. su pažeidimu nesutiko, nepasirašė ant protokolo, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.. N-1-1342/2007 pripažino, kad pareiškėjui nebuvo taikyta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonė – dokumentų paėmimas. Teigia, kad dokumentai buvo paimti, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau paties pareiškėjo veiksmai – savavališkas nuvažiavimas, nebaigus forminti protokolo ir jo nepasirašius, lėmė tokią situaciją, kad dokumentai liko pas policijos pareigūną. Nurodo, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A.P. buvo pranešta, nes pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskyrė bylos nagrinėjimo datą, suteikdamas galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pasirengti savo gynybai, tačiau pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pažymi, jog A.P. buvo tinkamai pranešta, kad dėl vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo susigrąžinimo jis turi kreiptis į Tauragės rajono policijos komisariatą. Mano, kad pareigūno V.Š. veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo V.Š. prašo skundo netenkinti, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo V.Š. atsiliepime (b.l. 52-53) pažymi, kad pareiškėjas neįrodė to fakto, kad jis, t.y. V.Š. 2004 m. balandžio 17 d. Pagėgių savivaldybės Naktiškių kaime sustabdęs automobilį, kurį vairavo A.P. nepilnametis sūnus, negrąžino pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo po to, kai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pareiškėjo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A.P. jam grasino dideliais nemalonumais, kuriuos pareigūnas patirs ateityje. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, A.P. dėl pažeidimo paaiškinti nieko negalėjo, atsisakė pasirašyti, jam atiduotus vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos pažymėjimą specialiai numetė tarnybiniame automobilyje, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Mano, kad pareiškėjas keičia skundo reikalavimus: vienu metu teismo posėdyje siekia įrodyti, kad pareigūnas neteisėtai sulaikė jo dokumentus, kitame posėdyje – kad patyrė ypatingų sunkumų, emocinę depresiją ir dėl to praėjus 3 metams sutriko jo sveikata. Nurodo, kad pažeidimo metu automobilyje sėdėjo A.P. ir jo aštuonmetis sūnus, todėl nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad buvo išgąsdintas pažeidimo padarymo dieną kartu su juo važiavęs ir anūkas D. K. , gim. (duomenys neskelbtini) (pažeidimo padarymo metu jam buvo tik 7 mėnesiai ir akivaizdu, kad jam buvo būtina suaugusiųjų priežiūra). Teiginį, kad A.P. negalėjo laisvai kilnotis Lietuvoje bei laisvai išvykti iš jos, pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą teisę laisvai kilnotis, prašo pripažinti nepagrįstu, nes A.P. bet kada ir bet kur galėjo laisvai kilnotis Lietuvoje ir bet kada išvykti.
. Tretysis suinteresuotas asmuo Pagėgių policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 217) informuotas tinkamai. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Pagėgių policijos komisariato atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškėjas A.P. skundu ir jo patikslinimais (b.l. 3-4, 13-15, 175-177) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 6 litus turtinei žalai bei 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teigia, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – administracinio teisės pažeidimo byloje taikant užtikrinimo priemonę. Prašo atlyginti 6 litų turtinę žalą, atsiradusią dėl 2004 m. balandžio 25 d. prašymo-pranešimo bei 2004 m. rugpjūčio 26 d. prašymo dėl neteisėtai paimtų dokumentų grąžinimo išsiuntimo Tauragės rajono policijos komisariatui (b.l. 18, 19), t.y. pašto išlaidas. Taip pat prašo priteisti neturtinę 20 000 litų žalą dėl dvasinių išgyvenimų, ypatingų nepatogumų (sumažėjo galimybė bendrauti su verslo partneriais, klientais bei kitais asmenimis, negalėjo normaliai vykdyti individualią veiklą), psichologinio pobūdžio pažeminimo, emocinės depresijos (b.l. 16, 21, 57, 156)
Pareiškėjo skundas pareikštas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio pagrindais.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą
CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.
CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.
Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas.
Neturtinė žala pagal šį straipsnį atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.250 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234) 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė Administracinių bylų teisenos įstatymo (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.
Pareiškėjo manymu, neturtinė žala jam turi būti priteisiama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, reglamentavusiu žalos atlyginimą ginčo teisinių santykių atsiradimo metu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje (Administracinių teismų praktika, Nr. 4, b.l. 270-277, administracinė byla Nr. A4-689-2003) konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikomos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada grindžiama šiais argumentais. Viešojo administravimo įstatymas viešąjį administravimą apibūdina kaip įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK). Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje pažymėjo, kad iš esmės skiriasi administracinių pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai – subjektai, uždaviniai, principai, reglamentavimas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad į nustatyta tvarka paskelbtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos bei išplėstinių penkių ir septynių teisėjų kolegijų apeliacine tvarka apeliacine tvarka priimtuose sprendimuose, nutartyse ir nutarimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, jog nesant specialiųjų teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimą, net ir nustačius faktą, jog asmeniui nepagrįstai buvo taikytas administracinių bylų teisenos užtikrinimas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl Pagėgių policijos komisariato pareigūno veiksmų
Pareiškėjas A.P. prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Pagėgių policijos komisariato pareigūno V.Š. (byloje procesinė padėtis – tretysis suinteresuotas asmuo) neteisėtų veiksmų, t.y. administracinio teisės pažeidimo byloje taikant teisenos užtikrinimo priemonę – vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo paėmimą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę.
Kaip matyti iš prie bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.13-17-385/2007 medžiagos – pareiškėjas skundu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl Pagėgių policijos komisariato pareigūno V.Š. veiksmų pripažinimo prieštaraujančiais ATPK 269 straipsnio 4 daliai (b.l. 2-5). 2007 m. vasario 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu (b.l. 55-56) A.P. skundas netenkintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo A.P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. nutarimo ir 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-1-1342/2007 (b.l. 74-77) konstatavo, kad „A. P. nebuvo taikyta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonė – vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo paėmimas. Šie dokumentai buvo paimti, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau paties pareiškėjo veiksmai (savavališkas nuvažiavimas, nebaigus forminti protokolo, jo nepasirašius) sąlygojo tokią situaciją, kad dokumentai liko pas policijos pareigūną. A. P. buvo informuotas apie tai, kada įvyks jo bylos nagrinėjimas ir kad jis privalo atvykti, tačiau sąmoningai to nedarė. Šią aplinkybę patvirtina jo paties 2004 m. balandžio 25 d. prašyme (b.l. 6) Tauragės rajono policijos vyr. komisarui išdėstytos aplinkybės. Todėl dokumentai iki A. P. 2004 m. rugpjūčio 26 d. prašymo juos išsiųsti (b.l. 7) buvo komisariate. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pas policijos pareigūną dėl A. P. veiksmų likę dokumentai nebuvo paimti ATPK 269 straipsnio 4 dalies pagrindu ir pareiškėjo prašymu jam buvo grąžinti“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė A.P. apeliacinį skundą, palikdamas nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. nutarimą.
Aukščiau minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotos aplinkybės ypatingai svarbios nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Faktinė aplinkybė, kad Pagėgių policijos komisariato pareigūnas V.Š. 2004 m. balandžio 17 d. pareiškėjo atžvilgiu netaikė administracinio teisės pažeidimo teisenos užtikrinimo priemonės – vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo paėmimo – nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi. Įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, jog policijos pareigūnas V.Š. neatliko pareiškėjo nurodytų veiksmų, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis turi res judicata galią.
Konstatuojama, kad pareiškėjas neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti privalomosios sąlygos – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), todėl prašymas žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo A.P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.