Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. A. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Nuteistasis D. A. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo teigimu, BK pakeitimai švelnina jo, kaip nuteistojo, padėtį, todėl, remiantis naujomis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas.

Teismas, įvertinęs D. A. nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad D. A. pasislėpė nuo bausmės vykdymo, proceso metu savo kaltės nepripažino, nepadėjo išsiaiškinti nusikaltimų ir jų bendrininkų, konstatavo, kad nuteistojo D. A. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis kritiškai savo veiksmų nevertino ir visais įmanomais būdais siekė išvengti atsakomybės už padarytus tyčinius nusikaltimus. Teismas pažymėjo, D. A. už nusikalstamos veikos padarymą 2013 m. gruodžio 5 d. buvo nuteistas Vokietijoje, todėl negalima daryti išvados, jog D. A. visiškai suprato savo veiksmų pavojingumą ir kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Spręsdamas paskirtos bausmės švelninimo klausimą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. A. Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau išvadų nepadarė, savo elgesio nekeitė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nerodo noro pasikeisti, todėl manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, nėra pagrindo.

Nuteistojo teigimu, baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi vadovautis bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, asmenybės savybių, polinkių, nusikalstamos veikos padarymo priežasčių ir pan. Nuteistasis pažymi, kad apie tai, jog 2013 m. gruodžio 5 d. buvo nuteistas Vokietijoje nežinojo, apie tai nebuvo informuotas, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, todėl objektyviai neišnagrinėjęs visų aplinkybių negalėjo padaryti kategoriškos išvados, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad apygardos teismas BK 75 straipsnio taikymo klausimą išsprendė tinkamai įvertinęs bylos duomenis, charakterizuojančius D. A. asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį. Nagrinėjamu atveju D. A. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, už kuriuos skirta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir paliktas galioti. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas D. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnį šiuo atveju nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad D. A. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinius nusikaltimus, teisminio nagrinėjimo metu D. A. savo kaltės nepripažino, buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas, be to, kaip teisingai nurodė ir apygardos teismas, nuo bausmės vykdymo pasislėpė, taigi vengė atsakomybės. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad D. A. Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų nepadarė, elgesio nekeitė ir tai rodo, kad D. A. yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias su D. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam D. A. be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti. Skunde nurodoma aplinkybė, kad apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą, atsižvelgė į tai, jog D. A. buvo nuteistas Vokietijoje, tačiau D. A. apie nuteisimą užsienyje nežinojo, savaime nesudaro pagrindo D. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir nepaneigia išvadų, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam D. A. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. A. prašymas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.