Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2436-540/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
A5.-2436-540/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01822-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2436-540/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01822-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Raimondui Rizgeliui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „G.“, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 24 d. adresu (duomenys neskelbtini), A. V., esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti statybos darbus R. K. nuo teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie minėto darbuotojo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tuo A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jis 2019 m. kovo mėn. su D. A. sudarė sutartį dėl santechnikos darbų atlikimo statomuose kotedžuose. Kadangi pamatė, jog nustatytais terminais darbų nespės atlikti, todėl D. A. pasakė, kad jam reikalingas pagalbinis darbininkas. D. A. neprieštaravo ir sutiko, kad A. V. pats susirastų darbininką, tačiau nurodė, jog tas darbininkas turi turėti patentą, ir už darbininko atliktus darbus D. A. sutiko papildomai apmokėti. A. V. pakalbino buvusį kolegą R. K., kuris sutiko jam padėti. A. V. sakė, kad jis turi turėti patentą, tačiau nepatikrino ar tikrai R. K. jį turėjo. Jie darbų atlikimo ar kokios kitos sutarties nesudarė. R. K. pradėjo kartu su A. V. dirbti nuo 2019 m. liepos 11 d. Įvykio dieną A. V. objekte nebuvo, tačiau jam paskambino kiti žmonės ir pasakė, kad rado gulintį žmogų, kurį išvežė greitoji. Po to sužinojo apie įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo R. K., dėl ko A. V. buvo šoke.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Raimondas Rizgelis paaiškino, kad Institucija, gavusi iš Policijos komisariato pranešimą apie 2019 m. liepos 24 d. statybų objekte įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužeistas darbininkas, kuris vėliau mirė, atliko tyrimą. Jo metu iš A. V. paaiškinimų buvo nustatyta, jog žuvęs R. K. dirbo susitarimo su A. V. pagrindu, nesudarius su juo darbo sutarties, t. y. buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d. Kauno apskr. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31467-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, gavus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo pranešimą, kad iš statomo objekto adresu (duomenys neskelbtini) į LSMUL KK SPS pristatytas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuota galvos žaizda pakaušyje, be sąmonės, yra pavojus gyvybei. Tyrimo metu nustatyta, kad medikus kvietė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog dirba UAB „A.“ ir atvykęs į statomą objektą, adresu (duomenys neskelbtini), objekto viduje gulintį rado nepažįstamą vyriškį, kuriam iš burnos bėgo skystis. Gauti duomenys, kad nukentėjusysis R. K. pagal susitarimą atliko pagalbinius darbus, tačiau jokia darbo sutartis su asmeniu nesudaryta, pats R. K. verslo liudijimo neturi, oficialiai niekur nedirba. R. K. objekte dirbo už atlygį pagal žodinį susitarimą su A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 25 d. 15.15 val. konstatuotas R. K. mirties faktas (b. l. 2); liudytojo A. V. apklausos protokolai, kuriuose jis nurodė, jog dirba su verslo liudijimu Nr. XS248963-1, kur pagal kodą Nr. 104, atlieka santechnikos darbus. 2019 m. kovo mėn. sudarė rašytinę sutartį su D. A. dėl santechnikos darbų atlikimo kotedžo tipo name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra statomas. Darbus, kaip santechnikas turėjo atlikti tik jis vienas. Sutartis sudaryta tik su juo, todėl daugiau asmenų atlikti minėtų (santechnikos) darbų negalėjo. 2019 m. liepos mėn. jam paskambino pažįstamas R. K., su kuriuo anksčiau dirbo vienoje įmonėje, kurs R. K. atliko pagalbinius darbus, ir pasakė, kad jau yra išėjęs į pensiją, tačiau norėtų padirbti ir paklausė ar jis neturi kokio nors papildomo darbo jam. Jis R. K. pasakė, kad šis galėtų, kaip pagalbinis darbuotojas, padėti jam atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Pasiūlė R. K. padėti jam ir padirbėti atliekant pagalbinius darbus (pvz.: kloti plėvelę, dėti putų polisterolį ir atlikti kt. nesunkius darbus). R. K. sutiko padėti atlikti pagalbinius darbus. Su R. K. nesudarė jokios darbo sutarties, pats R. K. verslo liudijimo neišsiėmė ir pasakė, kad jis pensininkas ir jam jo nereikia. Jis sakė R. K., kad jam reikės patento, nes reiks pervesti darbo užmokestį. Pradžioje R. K. buvo kategoriškas, sakė, kad yra pensininkas ir jam nereikia, bet po to lyg ir žadėjo išsiimti. Jis jo neklausė ar jis išsiėmė patentą ir neprašė parodyti. Kadangi su R. jis yra dirbęs iš anksčiau, jis patirties kaip pagalbinis darbininkas prie santechnikos darbų turėjo. Jis pagelbėdavo tiesiant puto polisterolį, plėvelę, palaikant vamzdžius, išgręžiant skyles ir pan. R. K., kaip pagalbinis darbininkas, atliko pagalbinius darbus, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. liepos 19 d., 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. liepos 24 d. Jis R. K. jokio atlyginimo dar nemokėjo, susitarimu buvo jam pažadėjęs už dieną mokėti apie 40 eurų grynais. Pinigus turėjo sumokėti jau baigus objektą. Tikslių darbo valandų R. K. taip pat neturėjo. Jis gaunasi kaip R. K. neoficialus darbdavys, nes jam atlyginimą turėjo mokėti jis, nors R. K. nebuvo niekur įdarbintas. Visomis R. K. darbo dienomis A. V. taip pat buvo objekte, tačiau 2019 m. liepos 24 d. jis pats į objektą atvyko apie 10:00 val., kur jau buvo atvykęs R. K., kuris į darbą atvyko pats apie 08:30 val. Tą dieną A. V. tik pasakė R. K. kokius darbus jis turi atlikti ir išvyko iš objekto. R. K. liepė surinkti darbo įrankius, įrengti trapą antrame namo aukšte bei pabaigti iškloti plėvelę antrame aukšte, nes tą dieną turėjo atvykti betonuotojai. Paliepęs atlikti darbus, A. V. išvyko ir su R. K. tą dieną nedirbo. 2019 m. liepos 24 d. apie 15:00 val. jam paskambino betonuotojai ir pasakė, kad rado jo darbuotoją gulintį kotedžo viduje bei iškvietė jam GMP medikų pagalbą, kurie jį išgabeno į gydymo įstaigą. Po nelaimingo atsitikimo 2019 m. liepos 25 d. A. V. buvo nuvykęs pas R. K. žmoną ir padavė jai 450 eurų, pasakęs, kad čia Rimanto uždirbti pinigai. Juos sumokėjo iš savo asmeninių pinigų. Dėl to, kas įvyko apgailestauja. Dirbant pagal verslo liudijimus, jie už saugą atsakingi patys, ar samdydamas juos fizinis žmogus už tai atsako, jis nežino (b. l. 4-6, 9-11, 19-20); D. A. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jis, kaip fizinis asmuo su fiziniu asmeniui A. V. 2019 m. kovo 12 d. sudarė darbų atlikimo sutartį dėl jam priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus santechnikos tinklų įrengimo, santechnikos įrenginių sumontavimo. Sutartis neterminuota, tiesiog visi darbai atliekami eigoje. Pagal susitarimą jis A. turėjo sumokėti per 7 darbo dienas, kai jis pateiks atliktų darbų sąskaitą ir savo verslo liudijime nurodytą savo asmeninę sąskaitą. A. V. santechnikos darbus atlieka pagal verslo liudijimą, kurį jis matė. A. 2019 m. liepos mėn. buvo užsiminęs, kad jam būtų reikalingas pagalbinis darbininkas atlikti tvarkymo darbams. Jis sutiko, tačiau tik su viena sąlyga, kad darbininkas dirbs su verslo liudijimu, ir tam žmogui jis atsiskaitys į jo asmeninę sąskaitą. A. V. jam nepranešė, nuo kada tas žmogus, kaip pagalbinis darbininkas, pradėtų dirbti. Tuo metu apie jokį konkretų žmogų nebuvo kalbama. Tokio asmens vardu R. K. jis nepažįsta, sužinojo tik po nelaimingo atsitikimo. A. jam sakė, kad tas darbininkas yra senas jo pažįstamas, jam buvo sakęs įsigyti verslo liudijimą, kad jis pensijinio amžiaus ir jam yra pagelbėjęs ne pirmą dieną. Kiek dienų tas žmogus pagelbėjo A., jis nežino. Kokiu būdu A. jam turėjo atsiskaityti už atliktus darbus, ar jie ką konkrečiai tarėsi, nežino. Kadangi jam priklausantis statomas statinys yra priskiriamas nesudėtingai kategorijai, kiekvienas ten dirbantis darbuotojas už darbo saugą atsako pats asmeniškai, jis yra atsakingas tik už atliktų darbų priėmimą (b. l. 14-16); fotolentelė (b. l. 22-23); A. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis turėjo sutartį su D. A.. Dirbo santechniniu darbus ir pasakiau minėtam asmeniui, kad jam reikės pagalbinio žmogaus atlikti pagalbinius smulkius darbus. Sutarė, kad jo rekomenduotas žmogus turės patentą (verslo liudijimą) ir jam bus apmokėta pagal susitarimą. Tas žmogus R. K. minėjo, kad turi verslo liudijimą ir kad kai baigs darbus išrašys kvitą statytojui (b. l. 25); A. V. verslo liudijimo kopija (b. l. 26); 2019 m. kovo 12 d. darbų atlikimo sutartis (b. l. 27); D. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad turėjo darbo sutartį su santechniku A. V., kuris turėjo atlikti visus vidaus santechnikos darbus. Su A. buvo kalbėta, kad jam gal reikės pagalbinio žmogaus atlikti tvarkymo darbus. Jis sutiko, tik su sąlyga, kad žmogus turės taip pat įsigijęs verslo liudijimą, o už jo atidirbtas dienas jam bus atsiskaityta į jo asmeninę sąskaitą. Jis buvo išvykęs į Švediją darbo reikalais nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 28 d. Iki išvykstant to žmogaus asmeniškai nebuvo matęs, nes jis dar nebuvo pradėjęs dirbti darbus, todėl nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis (b. l. 28); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 6, 229); integracija su VMI informacine sistema – užklausos parametrai (b. l. 30).

Byloje surinkta A. V. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad A. V. nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 32).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog individualią veiklą vykdantis A. V., vykdydamas darbdavio funkcijas, statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose R. K., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. V. yra dirbantis, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybė, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. V. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. V. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19106002934.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė