- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-138-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Edmundas Valentinas Jaras, Laimutė Sankauskaitė
- Skolininkas
- UAB „Kelio“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Kelio“ restoranai atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-557-252/2007 pagal antstolio Algio Balsevičiaus pareiškimą skolininkui UAB „Kelio“ restoranai dėl įpareigojimo nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006 m. gruodžio 11 d. pareiškimu antstolis kreipėsi į teismą ir prašė atsakovui UAB „Kelio“ restoranai skirti baudą už sprendimo nevykdymą. 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad 2005 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu I. M. grąžinta į darbą ir sprendimas toje dalyje turi būti vykdomas skubiai. Antstolis sprendimo neįvykdė, nes skolininkas UAB „Kelio” restoranai negrąžina I. M. į darbą, motyvuodamas tuo, kad sprendimo įvykdyti negali, nes buvusi I. M. darbo vieta yra panaikinta. 2006-09-22 antstolis surašė aktą apie sprendimo neįvykdymą.
2007 m. vasario 1 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškimą tenkino. UAB „Kelio“ restoranai generalinę direktorę Dalią Kuklerienę nubaudė 1000 Lt bauda, kurią ji privalo sumokėti išieškotojos I. M. naudai. Teismas nustatė, jog sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą UAB „Kelio” restoranai turi vykdyti skubiai. Jų teiginys, kad yra kasacinis skundas, vykdymo nesustabdo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vykdymo toje dalyje nesustabdė. Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovės teiginį, kad jai, 2006-09-06 Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant apeliacinį skundą, nebuvo žinoma, jog kavinė, kurioje dirbo I. M., jau parduota. Nurodė, jog iš atsakovo pateiktų 2004-10-14, 2006-06-16, 2007-01-08 etatų sąrašų matyti, kad darbuotojų skaičius nuo 2004 metų iki 2007 metų sumažėjo. Atsakovas taip pat pateikė kavinės „Nemunas“ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2006-06-16. Kadangi kavinė perduota naujajam savininkui prieš pasirašant sutartį, todėl teismas padarė išvadą, jog rugsėjo mėnesį atsakovas jau žinojo, kad grąžinti išieškotojos į darbą kavinėje „Nemunas“ neturės galimybių. Nors atsakovas taip pat pateikė įspėjimą kavinės darbuotojams, kad jie bus atleisti iš darbo nuo 2006-09-30, nes kavinė parduota (įspėjimas datuotas 2006-06-31), tačiau, sulyginęs pateiktų etatų sąrašus ir įspėjime nurodytus darbuotojus, teismas laikė, kad įspėti darbuotojai, išskyrus M. J. ir N. M., niekada nedirbo kavinėje „Nemunas“, todėl ir neaišku, ką atsakovas rengėsi atleisti. Nurodė, kad M. J. ir R. P. dirba iki šiol. R. P. dirbo ir dirba viešbučio restorane, todėl neaišku, iš kur ją ketino atsakovas atleisti. M. J. atsakovas 2007-01-08 įsteigė papildomą etatą konditerijos ceche, nes 2006-06-16 tokio etato konditerijos ceche nebuvo. Tai, kad atsakovas tyčia nevykdo teismo sprendimo, patvirtina ir tas faktas, jog žinodamas, kad privalo grąžinti I. M. į darbą, atsakovas 2007-01-11 atleisdamas iš darbo barmenę-padavėją K. T. iš restorano „Deja vu“, kuriame dirbo ir I. M., 2007-01-16 priėmė į šias pareigas S. V. Teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas UAB „Kelio” restoranai piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, nors pagal pateiktus duomenis tokias galimybes turėjo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Kelio“ restoranai prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir pripažinti, kad skolininkas UAB „Kelio“ restoranai objektyviai negali grąžinti išieškotojos I. M. į darbą. Nurodo, kad: 1. Skolininkas negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl įmonėje susiklosčiusių ekonominių – organizacinių aplinkybių bei valstybės institucijų veiksmų. UAB „Kelio“ restoranai 2006-06-16 pardavė patalpas, kuriose buvo įkurta kavinė-baras „Nemunas“, o vadybininke dirbo išieškotoja I. M. Pardavus šias patalpas, kartu buvo panaikintos darbo vietos, todėl grąžinti į vadybininkės pareigas kavinėje-bare „Nemunas“ objektyviai nebuvo jokių galimybių. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi sustabdė skubiai vykdytino teismo sprendimo dėl I. M. grąžinimo į darbą vykdymą, nors skolininkas ir neprašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sustabdyti skubiai vykdytino teismo sprendimo. Skolininkas nekvestionavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir privalėjo ją gerbti bei vykdyti, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-17 nutartimi pagal išieškotojos prašymą pripažino, kad teisėjų atrankos kolegija be teisinio pagrindo sustabdė skubiai vykdytiną teismo sprendimo dalį, pabrėždama, kad skolininkas to neprašė bei kartu nutarė, kad sprendimas šioje dalyje nėra sustabdytas ir turi būti vykdomas. Todėl nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutarties priėmimo dienos skolininkas negrąžino išieškotojos į darbą, vykdydamas minėtąją teismo nutartį. 3. Skundžiamoje nutartyje teismo motyvai dėl skolininko teisės teikti prašymus apeliacinės instancijos teisme ir dėl „netinkamo“ prašymo nepagrįsti ir prieštaraujantys CPK 21 str., 42 str., 306 str. 1 d. 4 p. nuostatoms. 4. Nuo 2004 m. iki 2007 m. įmonėje UAB „Kelio“ restoranai darbuotojų (etatų) skaičius sumažėjo nuo 139 iki 103 (t. y. 36), UAB „Kelio“ restoranai pardavė ne tik kavinę-baras „Nemunas“, bet ir Teatro kavinę, tuo įmonėje įvyko esminiai ekonominiai – organizaciniai pakitimai, buvo panaikinta nemažai darbo vietų. 5. Nepagrįstas teismo motyvas, kad UAB „Kelio“ restoranai darbuotojui M. J. skolininkas įsteigė papildomą etatą konditerijos ceche. Darbo sutartis su M. J. nebuvo nutraukta, ji buvo pakeista, pakeičiant darbo sutarties vietą „konditerijos ceche“. 6. Teismas, matydamas, kad yra galimas taikos sutarties sudarymas, privalėjo suteikti laiko šalims apsvarstyti tokią galimybę, nes tik teismo posėdžio metu išieškotoja pripažino, kad ji sutiktų gauti kompensaciją ir negrįžti į darbą, o toks išieškotojos pripažinimas buvo nauja aplinkybė, tačiau to nepadarė. 7. Į skubiai vykdytiną teismo sprendimą teismas žiūrėjo išimtinai formaliai, visiškai nepasisakydamas, ar grąžinti išieškotoją I. M. objektyviai yra įmanoma. Skolininkei buvo skirta didžiausia bauda, nors įstatymas suteikia galimybę skirti mažesnę (CPK 771 str. 5, 6 d.). Neatsižvelgta į aplinkybes, kad skolininkė pirmą kartą neįvykdė teismo sprendimo, kad jo negali įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. 8. Nors D. Kuklierienė nebuvo įtraukta į bylą, tačiau teismas nutartimi nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens pareigų, t. y. pareigos iš asmeninių lėšų sumokėti 1000 Lt baudą už sprendimo nevykdymą išieškotojos naudai, kai tuo tarpu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei yra priteistos iš skolininko UAB „Kelio“ restoranai, kuris nėra pripažintas kaltu ir atsakingu dėl sprendimo nevykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja I. M. prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad: 1. Visiškai nepagrįstai skolininkas vengė ją grąžinti į darbą bei nepagrįstu argumentu, kad neva nutarties dalis dėl jos grąžinimo į darbą buvo sustabdyta 2006-10-18 LR Aukščiausiojo teismo nutartimi, bando klaidinti Panevėžio apygardos teismą. 2. 2007-01-16 direktorės įsakymu, tuo metu, kai siekė realiai sugrįžti į darbą, ir jau buvo prasidėjęs vykdymo procesas, bendrovės direktorė restorane „Deja vu“ priėmė į darbą kitą žmogų, todėl tai paneigia bet kokį apelianto paaiškinimą, kad pardavus kavinę „Nemunas“, kur ji ir dirbo iki atleidimo, nebuvo jokių naujų darbuotojų priėmimo ir naujų etatų įsteigimo, visi etatai buvo užimti. 3. Nagrinėjant bylą teisme apeliantai nereiškė jokio prašymo dėl jos reikalavimo grąžinti į darbą kavinėje „Nemunas“, motyvuodami tuo, jog kavinė jau yra parduota ir nebėra jos darbo vietos, tuo apeliantai pripažino galimybę realiai įvykdyti teismo sprendimą dėl jos grąžinimo į darbą UAB „Kelio“ restoranai dirbti nebūtinai viename iš padalinių kavinėje „Nemunas“, o bet kuriame iš bendrovės restoranų ir kavinių. 4. Apeliantas nesikreipė į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo (CPK 284 str.) motyvuodamas tuo, jog negali jo įvykdyti dėl ekonominių – struktūrinių pokyčių bendrovėje, todėl motyvai, kad dėl šių pokyčių realiai negali įvykdyti teismo sprendimo, nepagrįsti. 5. Teismas visiškai pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, galinčių įtakoti mažesnės baudos skyrimą skolininkei. 6. LR Aukščiausiasis teismas 2007-02-26 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-69/2007 atmetė UAB „Kelio“ restoranai kasacinį skundą ir Panevėžio apygardos civilinių bylų teisėjų kolegijos 2006-09-06 nutartį paliko nepakeistą.
Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas atskirtajame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. (CPK 320 str.).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-04-28 sprendimu I. M. (Č.) grąžinta į darbą UAB „Kelio“ restoranai kavinėje „Nemunas“ (b. l. 42–
43). Panevėžio apygardos teismo 2006-09-06 nutartimi ši Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalis nepakeista. Teismas papildomai nutarė, kad sprendimo dalis dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio (1005,70 Lt) išieškojimo I. Č. (M.) naudai ir dėl jos grąžinimo į darbą, vykdytina skubiai (b. l. 44–45). Įstatymas reglamentuoja, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d.). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos teismui, kuris, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 1000 Lt baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti (CPK 771 str. 5 d.). Skolininkas, UAB „Kelio“ restoranai, teismo sprendimo nevykdė ilgą laiką, t. y. nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir paskirtos baudos dydžiu. Skolininkas turėjo galimybę teismo sprendimą įvykdyti, arba kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284, 643 str.), tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Skolininkas 2007-01-16 priėmė į darbą naują darbuotoją V. S., žinodamas, kad teismo sprendimas dėl I. M. grąžinimo į darbą neįvykdytas (b. l. 39). Skolininkas nepateikė įrodymų, kad būtų ketinęs vykdyti teismo sprendimą. I. M. nebuvo pranešta apie esamą darbo vietą, nepareikalauti jos išsilavinimą, specialybę patvirtinantys dokumentai. Vykdomojoje byloje esami dokumentai patvirtina, kad skolininkas daug kartų buvo raginamas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, tačiau į raginimus nereagavo. Skolininkui žinoma, kad teismo 2007-02-01 posėdyje I. M. pareiškė, kad neprieštarautų taikai vykdymo procese, sutiktų gauti kompensaciją (b. l. 49–51), kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-26 nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2006-09-06 nutartį. Ir esant šioms aplinkybėms skolininkas iki šios dienos neįvykdė teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirojo skundo motyvai nepagrįsti ir atmestini.
Įstatymas reglamentuoja, jog tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 str. 7 d.). Byloje yra pakankamai dokumentų patvirtinančių, kad UAB „Kelio“ restoranai generalinė direktorė yra Dalia Kuklerienė, todėl teismas pagrįstai skyrė baudą jai. Kolegija mano, kad laikyti šią aplinkybę absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, negalima, nes Dalia Kuklerienė nėra savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Kadangi atskirasis skundas atmetamas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apeliantų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 28).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Kelio“ restoranai, įm. k. 148258933, 15 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.