- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- T-77-319/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- R. L.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.1Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 357-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 5 d. Į bausmės laiką įskaityta 1 metai 4 mėnesiai 27 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. balandžio 16 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. sausio 29 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už įvairius pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Siekdamas spręsti turimas problemas, nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo du kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą. Pats nuteistasis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau pataisos įstaigoje jis siekė šią problemą išspręsti ir teigia, jog, būdamas laisvėje, jis taip pat dalyvautų savitarpio grupės veiklose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė prasmingo užimtumo, jis mokėsi, baigė 12 klasių bei įgijo kelias specialybes. Laisvėje nuteistasis yra dirbęs apie 5 metus (duomenys neskelbtini) ir turi tokio darbo patirties. Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir jis dirba. Visa tai rodo nuteistojo teigiamas nuostatas darbui. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, jis grįžtų gyventi pas savo motiną. Nuteistasis palaiko ryšius su savo sūnumi, prisideda prie jo išlaikymo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai sumažėjo, kadangi pirminio jos vertinimo metu ji buvo vertinama 82 balais pagal OASys vertinimo metodiką, o šiuo metu – 62 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357-16 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. L. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės) ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nevykdo vienos iš jo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – jis nelanko bibliotekos.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo kelias profesines kvalifikacijas, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus ir buvo skatintas. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Iš 2020 m. sausio 29 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-12 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo R. L. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 6 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo R. L. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 62 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 22 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. L. anksčiau Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas net 6 kartus už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikalstamas veikas. Be to, tarp pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie nuteistojo teistumą užsienio valstybėje. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (nužudymas) padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu net kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistasis buvo pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutais jam nustatytas sąlygas, probacijos laikotarpiu jis buvo įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo jam parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu ankstesni teisės bei režimo pažeidimai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė 12 klasių, įgijo baldžiaus, suvirintojo, tekintojo bei apdailininko specialybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis apie 2 metus 9 mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. balandžio 30 d. nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir jis dirba (duomenys neskelbtini). Laisvėje nuteistasis yra oficialiai dirbęs tik apie 5 metus. Daugiausiai jis dirbdavo nelegaliai, kadangi jam nepavykdavo susitarti su antstoliais dėl jo atžvilgiu vykdomų piniginių lėšų išieškojimo. Laisvėje nuteistasis pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio bei nelegalaus darbo pajamų. Nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis planuoja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pats ieškotis darbo kuo arčiau savo namų, kad būtų patogus susisiekimas, pats mano, kad galėtų dirbti elektriku. Pirmiau paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti, jog nuteistasis turi teigiamą motyvaciją darbui, tačiau, vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis nevengė ir nelegalaus darbo, tai leidžia abejoti tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Ypač svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis tebeturi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 6 190,43 Eur, iš kurių jis atlyginęs vos daugiau nei pusę – 3 123,21 Eur. Be to, nuteistasis turi ir nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis. Per paskutinius metus į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 2 133,60 Eur, iš kurių jis per tą patį laikotarpį išleido 1 511,91 Eur. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi pakankamai nemaži finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, o tą jis protegavo dar ir iki šios bausmės atlikimo. Pats nuteistasis pripažino, jog praeityje jis dirbo nelegaliai, tuo siekdamas išvengti priverstinio piniginių lėšų išieškojimo. Be to, kaip matyti iš paties nuteistojo bausmės vykdymo metu gautų piniginių lėšų sumos, jis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pats nuteistasis pripažino, kad anksčiau jis yra vartojęs narkotines medžiagas – rūkė kanapes. Laisvėje alkoholį jis vartojo kas savaitę, o alų vartodavo dar dažniau. Nusikaltimus nuteistasis įvykdė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis laisvėje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Nors bausmės atlikimo metu jis ir bandė spręsti šią problemą, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio priklausomybei.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko socialinius ryšius su savo motina, broliais ir drauge, jie bendrauja telefoninių pokalbių metu. Laisvėje nuteistasis turi draugų bei pažįstamų ratą, tačiau, pats jis tikina, jog su ankstesniais, blogą įtaką dariusiais asmenimis, ryšių jau nepalaiko. Nuteistasis nevengia kontakto ir su kitais nuteistaisiais, juos laiko bendradarbiais, todėl bendrauja tik labiau formaliai. Nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, jis geba įvardinti tiek neigiamus, tiek ir teigiamus savo bruožus. Pokalbio metu nuteistasis pripažįsta, jog, kai nusikalsdavo, tai jis suvokdavo neigiamas tokio elgesio pasekmes sau ir aplinkiniams, tačiau jis tiesiog pernelyg optimistiškai jas vertindavo. Vieną iš pagrindinių priežasčių, pastūmėjusių jį į smurtinius nusikaltimus, ir pats nuteistasis nurodė būtent alkoholio vartojimo problemą. Jis neneigia ir netinkamų draugų įtakos savo nusikalstamam elgesiui.
Teismas pažymi, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus paskatintas ir net 12 kartų baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų jau nebeturi. Tačiau verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – mobilaus ryšio priemonių turėjimas, administracijos nurodymų nevykdymas ir pan. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau turi 2 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vėlgi negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti jauname amžiuje, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai įvykdyti būnant neblaiviam). Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 9 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo R. L. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. L. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357-16 dėl nuteistojo R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.