Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo S. E. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo S. E. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda, atimant teisę medžioti vieneriems metams ir konfiskuojant medžioklinį šautuvą „Savage Axis 308“, Winchester Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimu S. E. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016 m. birželio 2 d. 22 val., medžiokliniu graižtviniu šautuvu „Savage Axis 308“, Winchester Nr. (duomenys neskelbtini), pievoje, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais) 21, 22, 58.1.2, 74.1 punktus, neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną, nepažymėdamas licencijuojamo gyvūno specialiosios paskirties plomba, neperkišdamas dirželio per gyvūno ausį tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio būtų ištraukta per metalinį užtrauktuką, jį neteisėtai gabeno automobiliu „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sumedžiotas stirnos patinas nebuvo pažymėtas medžioklės lape ir neįrašytas panaudotos licencijos numeris prieš pradedant doroti gyvūną.

Apeliaciniu skundu S. E. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti iš jo teisės medžioti ir nekonfiskuoti medžioklinio šautuvo „Savage Axis 308“, Winchester Nr. (duomenys neskelbtini). Argumentuoja, jog kaltę dėl pažeidimo pripažino iš dalies, todėl skirtos ginčijamos nuobaudos yra aiškiai per griežtos. Nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas. Medžioja nuo 1970 metų, pažeidimo dieną, t. y. 2016 m. birželio 2 d. vakare, susiruošė medžioti stirną, turėjo galiojantį medžioklės lapą Nr. 6, išduotą 2016 m. gegužės 18 d., ir anksčiau gautą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) (specialiosios paskirties plombą), suteikiančią teisę sumedžioti ir pažymėti sumedžiotą stirnos patiną. Mano, jog minėtą plombą, buvusią automobilyje galėjo sugadinti anūkai, t. y. žaisdami automobilyje ir radę plombą, laikomą daiktadėžėje, perkišo dirželį per plombos skylutę ir ją užtraukė. Apie tai apeliantas sužinojo ne iš karto. Nušovęs leistiną sumedžioti stirnos patiną, ruošdamasis žvėrį pažymėti, daiktadėžėje rado užtrauktą plombą, todėl, neturėdamas kito varianto, perdūręs stirnino ausį, perkišo plombos sulenktą dirželį į gyvūno ausyje padarytą skylę. Paaiškina, jog jeigu būtų žinojęs, kad plomba užtraukta, medžioti tikrai nebūtų važiavęs. Be to, plombą tą pačią naktį atidavė aplinkosaugininkui A. T.. Buvo akivaizdžiai matyti, jog plomba sutepta krauju, buvo panaudota vien kartą ir antrą kartą panaudoti šios plombos nebebuvo galima. Pildydamas medžioklės lapą suklydo nurodydamas medžioklės dieną, t. y. vietoje 2016-06-02, įrašė 2016-05-02. Lapą pildė prietemoje, be to, turi neįgalumą ir tą vakarą jautėsi prastai (II gr.). Dėl to suklydo stirniną nurodydamas kaip nušautą gyvūną šernų grafoje, nors šernų tą dieną nemedžiojo. Pildomos grafos yra šalia viena kitos. Klaidingai nurodė naudotos medžioklėje licencijos numerį ir vėl gi tai atsitiko dėl tamsaus paros meto, apelianto silpnos regos ir tuo metu patiriamų sveikatos negalavimų. Licenciją turėjo tik vieną ir nuo 2016 m. gegužės 18 d. nušovė tik 1 licencijuojamą gyvūną – stirniną. Teigia, jog šie jo veiksmai nebuvo atlikti piktybiškai. Pažymi, jog byla stirniną dorojusiam J. N. nutraukta. Sutinka su skirta bauda, tačiau teisės medžioti atėmimą ir ginklo konfiskavimą vertina kaip neteisingą. Nurodo, jog klaidų rašydamas paaiškinimą padarė ir aplinkosaugininkas A. T. – vietoje 2016-05-02, nurodė 2016-02-02. Byloje pateikta apelianto charakteristika iš medžiotojų būrelio, joje jis apibūdinamas tik teigiamai. Apeliantas yra garbaus amžiaus, turi invalidumą, medžioja nuo 1970 metų. Šis pažeidimas yra pirmasis toks jo padarytas pažeidimas, anksčiau nebaustas. Pasižada pažeidimų ateityje nedaryti. Atsižvelgdamas į tai, mano, jog teismas turėjo ir galėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsiliepime į apeliacinį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su nuteistojo S. E. apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą nutarimą prašo palikti nepakeistą. Mano, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, jog apeliantui skirta minimali bauda, todėl nesutinka su apelianto teiginiais, jog jam skirta nuobauda yra per griežta ar byla išnagrinėta neišsamiai, nevisapusiškai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kvestionuoja kartu su bauda skirtų teisės medžioti atėmimo vieneriems metams ir medžioklinio šautuvo konfiskavimo nuobaudų pagrįstumą, argumentuodamas tuo, jog pažeidėjo asmeninės (teigiamos) savybės, pažeidimo pobūdis ir jo padarymo/kilimo priežastys sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir šių nuobaudų jam netaikyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo nusprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Taigi, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį. Ši viešosios teisės normos dispozicija numato administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą – baudą nuo 868 Eur iki 1737 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Iš skundžiamo nutarimo motyvų parenkant nuobaudą, nustatant jos dydį, matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, mano, kad apylinkės teismo apeliantui skirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui, skirta teisingai įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (senyvo amžiaus, pensininkas), atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl nėra per griežta. Be to, apylinkės teismas teisingai pastebėjo apelianto paaiškinimų dėl pažeidimo padarymo aplinkybių prieštaringumo, nes užfiksuojant pažeidimą, S. E. aiškino, jog nežinojo plombos naudojimo tvarkos, o teismo posėdyje jau teigė plombą buvus sugadintą. Toks pažeidėjo elgesys neabejotinai rodo jo nenuoširdumą ir siekį išvengti atsakomybės už padarytą šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodyta pažeidimo padarymo priežastis, kad neva plombą sugadino anūkai, atsižvelgiant į tai, jog būdamas ilgametis, patyręs medžiotojas, jis objektyviai turėjo žinoti ir žinojo medžioklės taisykles, plombos tvirtinimo, pareigūnų informavimo atvejus ir kitas aplinkybes, yra visiškai neįtikinama ir nepateisinama.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą, teisėtą procesinį sprendimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina S. E. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė ir tai, kad jis suklydo pildydamas medžioklės lapą. Tačiau šiuos argumentus teisingai jau įvertino apylinkės teismas, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo motyvais, dar kartą tų pačių motyvų nekartoja. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, konstatuotina, kad apylinkės teismas pažeidėjui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, padarymą, be kita ko, skirdamas teisės medžioti atėmimo vieneriems metams ir šaunamojo ginklo konfiskavimo nuobaudas, pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, todėl ši skundžiamo nutarimo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina ir nekeistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, nubaustojo S. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.