- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- A15.-1036-814/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00063-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Pažeidėjas
- D. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. 2018-04-07 4.49 val., neįgijęs teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,67 prom. girtumas), Lietavos gatvėje, vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais D. P. įvykdė nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinius nusižengimus. Papildomai paaiškino, kad močiutė buvo žadėjusi, kad kai jis išsilaikys teises, automobilį jam padovanos. Norėjo iki to laiko automobilį suremontuoti, kad būtų galima atlikti techninę apžiūrą. Iš vakaro garaže remontavo automobilį, su draugais šiek tiek vartojo alkoholio – išgėrė dvi stiklines alaus. Tada nusprendė nuvažiuoti nusipirkti valgyti ir bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai. Automobiliu „Opel Astra“, važiuoti močiutė neleido. Dėl visko labai gailisi, močiutė ant jo pyksta, tėtis juo nusivylė. Automobiliui neatlikta techninė apžiūra ir jis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą, D. P. paaiškino, kad vairavo būdamas neblaivus, buvo išgėręs maždaug pusę stiklinės alaus ir 20 g degtinės. Teisės vairuoti neįgijęs, automobilis be techninės apžiūros ir draudimo. Važiavo su draugais, automobilis priklauso močiutei. Dėl pažeidimo gailisi.
Liudytoja apklausta automobilio savininkė J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. P. – anūkas. Transporto priemonė „Opel Astra“, priklauso jai, anksčiau ji pati ja važinėjo. Pažadėjo anūkui, kad kai išsilaikys teises, padovanos tą automobilį jam. Deimantas automobilį išsivežė su tralu, nes ji leido jį suremontuoti. Pasiimant automobilį, perspėjo anūką, kad nevažinėtų. Jis geras vaikas, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Automobilis nebuvo draustas, techninė apžiūra neatlikta.
Be D. P. prisipažinimo, administraciniai nusižengimai įrodyti administracinio nusižengimo protokolu Nr. 61-ANR_P-1711-2018, kuriame užfiksuotas administracinių nusižengimų faktas bei padarymo aplinkybės (b. l. 3), išrašu iš policijos pareigūnų registracijos žurnalo, kuriame užfiksuotas D. P. 0,67 prom. girtumas (b. l. 8–9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame užfiksuota, kad D. P. nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią Darbininkų g. 4a, Jonava (b. l. 6), administracinių nusižengimų registro išrašu, kuris patvirtina, kad D. P. anksčiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 11), VĮ „Regitra“ išrašu, kuris patvirtina, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. M. (b. l. 19–20) ir kita bylos medžiaga.
Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta. D. P. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalies, 415 straipsnio 1 ir 2 dalies sudėtį, nes jis, neįgijęs teisės vairuoti bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,67 prom.), vairavo neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – D. P. administracine tvarka nebaustas, neteistas bei daro išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti už nusižengimų padarymą paskyrus jam sankcijose numatytas minimalias baudas (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos, t. y. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (ANK 29 straipsnio 1 dalis). ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be kita ko, už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas galimas tik esant bent vienai aukščiau paminėtai sąlygai.
Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. M., t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens močiutei. Ji leido D. P. šią transporto priemonę susiremontuoti, paruošti techninei apžiūrai, kol jis išsilaikys teises ir ji šį automobilį galės jam padovanoti. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, pasiimant automobilį, perspėjo anūką, kad juo nevažinėtų. Šią aplinkybę, kad važinėtis automobiliu jam nebuvo leista, patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad iki šio nusižengimo D. P. nebuvo baustas administracine tvarka, t. y. duomenų, kad jis anksčiau būtų vairavęs automobilį, neturėdamas teisės ir/ar apsvaigęs, nėra, todėl negalima teigti, jog, perduodama automobilį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui remontuoti, J. M. žinojo ar turėjo/galėjo žinoti, kad ši transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, įvertinus visą surinktą medžiagą bei nesant nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga ir neadekvati nuobauda, nukreipta ne į kaltininką, o į teisės pažeidime nedalyvavusį ir su juo kitaip nesusijusį asmenį, todėl netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 415 straipsnio 1, 2 dalimis, 424 straipsnio 4 dalimi, 636 straipsniu, 619 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir jam už tai paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir jam už tai paskirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.
D. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir jam už tai paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti D. P. galutinę subendrintą nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18080977749.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.