Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-19 · Administracinė byla Nr. I-4552-426/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
I-4552-426/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05194-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
D. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4552-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05194-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. Č. prašo priteisti 3 000 Eur iš Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), atstovaujančio Lietuvos valstybę. Skunde (b. l. 1-2, abi lapų pusės) nurodo, jog nuo 2011-02-04 iki 2011-09-06 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose keturiese, o 255 kameroje – dešimt asmenų. Pareiškėjas aiškina, kad Lukiškių TI-K buvo pažeistos teisės aktais nustatytos kalinimo sąlygos, jo teisės, pažeminta garbė ir orumas.

Skunde aiškina, jog kamerose šaltuoju metų laiku būna šalta, drėgna, šiltuoju – tvanku, trūksta oro, tamsu. Tenkantis plotas ir sąlygos neatitiko teisės aktais nustatytų ploto bei higienos normų reikalavimų. Skundžiasi, kad veisėsi pelės, tarakonai. Į dušą vesdavo tik vieną kartą per savaitę.

Atvykus į įstaigą, pasak D. Č., pareigūnai liepdavo nusirengti, o drabužius sudėti į nešvarias dėžes. Būdavo šalta, pūsdavo skersvėjai. Tvirtina, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė tiek dvasinius, tiek fizinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl prašo priteisti nurodytą sumą žalos atlyginimui. Taip pat prašo atnaujinti senaties terminą.

Šalies argumentai

Skunde taip pat nurodo, jog su asmenimis, iš kurių atimta laisvė, turi būti elgiamasi taip, kad būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms. Turi būti taikomi minimalūs būtini ir atitinkantys bausmės paskirtį apribojimai, bet paliekamos visos teisės. Kalinimo įstaigos sąlygos, kurios pažeidžia žmogaus teises, negali būti pateisinamos dėl finansavimo stygiaus ar jos perpildymo.

Atsiliepimas

Atsakovę atstovaujantis Lukiškių TI-K nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 7-13) prašo dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Prie atsiliepimo pateikia asmens įskaitos kortelės kopijas, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo atitinkamose kamerose laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atkreipia dėmesį, jog D. Č. skundą grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma. Atsiliepime atsakovės įgaliotas atstovas nurodo, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

Pasak atsakovės įgaliotos institucijos, Lukiškių TI–K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Tardymo izoliatoriuje maksimaliai leistina laikyti 625 asmenis. Nepaneigė, jog ši norma viršijama, nes dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad Lukiškių TI–K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Administracija negali daryti įtakos dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir LR bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Lukiškių TI-K sutinka, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Administracija siekia, kad atsiradus galimybei, suimtieji ir nuteistieji būtų perkeliami į laisvesnes kameras.

Atsiliepimas

Atsiliepime atkreipia dėmesį, jog skundą pareiškėjas grindžia ne įrodymais, o abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Įrodymais nepagrindžia žalos dydžio. Atsakovės įgaliotas atstovas pabrėžia, jog būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos pareigūnų darbo trūkumai tiesiog įtakojo jį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Pažymėjo, kad tam tikras privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.

Lukiškių TI–K teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovės įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų CK 6.271 str. numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K ir neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovo atstovas prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2015-10-23 (pagal išsiuntimo datą ant voko, b. l. 3) ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo praleido ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas prašė atnaujinti senaties terminą, tačiau nenurodė aplinkybių, dėl kurių delsė kreiptis į teismą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo, ar kas nors atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismą, tame tarpe, skundą teismui išsiųsti paštu. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84,86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Rūta Miliuvienė