- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- e1-3508-288/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30782-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – areštas 29 paros ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Turto konfiskavimas.
2. Kauno miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams su įpareigojimu visą laisvės apribojimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.
3. Kauno miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis , šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausme subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką nurodyta įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 4 d. 20.25 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 15.45 val. (vieną parą), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas, ir bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. <...>. Baudžiamasis įsakymas 2021 . sausio 14 d. įsiteisėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M., 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 23.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas – 1,76 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia sugriebęs rankomis už kaklo savo sutuoktinei J. M., ją smaugė, o sūnui nepilnamečiui T. M., gim. (duomenys neskelbtini) bandant apginti savo motiną ir įsikišus į konfliktą, jis, sugriebęs rankomis už sprando ir kaklo smaugė savo nepilnametį sūnų T. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai sutuoktinei J. M..
Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. jis nuo ryto su savo šeima grybavo miške, buvo jo žmona J. M. su sūnumi Arnu, kai apie 16.00 val. grįžinėjo namo iš miško, užsuko pavalgyti į šašlykinę. Ten jis pasiėmė pora alaus, visi kartu pavalgė ir važiavo namo, automobilį vairavo žmona. Sugrįžus namo jis nuėjo pas kaimyną, ten gėrė alų. Apie 23.00 val. jis grįžo namo, namuose tarp jo ir sutuoktinės J. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, dar žmona priekaištavo jam, kad jis per ilgai užsibuvo pas kaimyną, priekaištavo, kad jis girtas. Išgėręs alkoholio jis būna agresyvus, to pakako, kad jis žodinio konflikto metu, nesusilaikė ir sugriebė rankomis žmonai už kaklo, nenorėjo jos smaugti, tiesiog taip gavosi. Konflikto metu tarp jų su žmona į kambarį atėjo jo vyresnis sūnus T. M., jis tarp jų atsistojo, o jis nesusilaikė ir pagriebė sūnui už kaklo, gal kiek per stipriai, tačiau tikrai nenorėjo jo smaugti, tiesiog neapskaičiavo jėgos, norėjo, kad sūnus nesikištų į jų su žmona konfliktą. Netrukus po konflikto atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, pristatė į komisariatą, minėjo, kad sulaiko už smurtą. Kaltu prisipažįsta pilnai dėl savo smurtinio elgesio prieš sutuoktinę J. M., dėl to labai nuoširdžiai gailisi (b. l. 97, 103).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas: nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 19-20). Nukentėjusiojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 70-74). 2021 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu. Sudaryta foto lentele (b. l. 42-59). Kaltinamojo alkotesterio parodymai (b. l. 79-80). Nukentėjusiosios pareiškimu (b. l. 19-25).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – nukentėjusiosios bei nukentėjusiojo parodymai, nukentėjusiosios pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio parodymais bei kita rašytinė bylos medžiaga, o taip pat paties kaltinamojo prisipažinimas neabejotinai patvirtina, kad pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis J. M., sutuoktinei J. M. tyčia sugriebęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai sutuoktinei J. M.. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. M. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausme (b. l. 110-111).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamasis J. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 79), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje tris kartus teistas (b. l. 120-125, 126-138). SODROS duomenimis nedirba (b. l. 118). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 119). Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 147). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2005 m. gydytas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 9 d. (b. l. 144-145). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-968/2021 nurodyta, kad J. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 142).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – areštą.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 60 parų areštą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai galėtų paveikti darbingo kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas atsižvelgė į J. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas, yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba ir mano, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Skiriant galutinę arešto bausmę, jos vykdymas atidedamas – 1 (vieneriems) metams.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimi, 9 punktu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-107) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 74), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 4 punktu, 419 straipsnio 4 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 60 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. M. paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 2 dalimi, 9 punktu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
J. M. išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2) būti teismo baudžiamajame įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;
3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;
4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;
6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.