Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20381-15- Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1.;1.2.3.2.1; 1.2.3.2.2;1.2.3.2.3.

2016 m. gegužės 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, auginanti du mažamečius vaikus, dirbanti UAB „P.“ pardavėja-kasininke, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji (duomenys neskelbtini), ryte, lauko tualete, esančiame prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), pagimdžiusi išnešiotą, gyvą moteriškos lyties naujagimį, tyčia uždėjo polietileninį maišą naujagimiui ant galvos bei užspaudė jo kraštus, tuo atimant galimybę naujagimiui kvėpuoti, po ko naujagimis mirė nuo uždusimo.

Kaltinamoji L. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji kartu su mažamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2014 metais su ja gyveno sugyventinis J. Z., kuris nėra jos mažamečių vaikų tėvas.

2014 metų vasaros pradžioje ji suprato, kad pastojo. Ji tuo metu mokėsi vidurinėje mokykloje, 12 klasėje, jos šeima gyveno iš sugyventinio J. Z. uždirbamų lėšų. Taip pat ji gaudavo našlaičio pašalpą ir pašalpą mažamečiams vaikams. Dėl alimentų vaikų išlaikymui ji kreipėsi, tačiau jie dar nebuvo priteisti. Todėl tuo metu jos šeimoje buvo sunki materialinė padėtis. Apie tai, kad yra nėščia, L. B. nesakė nei mamai, nei seseriai, nei sugyventiniui J. Z.. Į gydytojus ji taip pat nesikreipė. Mokykloje nėštumą taip pat slėpė nuo visų, į klausimus, ar ji ne nėščia, atsakydavo, kad tiesiog sustambėjo. Sugyventinis J. Z., su kuriuo miegodavo vienoje lovoje, nėštumo fakto taip pat nepastebėjo.

(duomenys neskelbtini), paryčiais, gulėdama lovoje, ji pajuto sąrėmius. L. B. žinojo, jog tuoj prasidės gimdymas, nes jau prieš tai buvo pagimdžius du vaikus. Ji iš namų paėmė polietileninius maišelius, žirkles virkštelei nukirpti, ir nuėjo į lauko tualetą. Lauko tualete ji sėdimojoje pozicijoje pagimdė naujagimį. L. B. paguldė naujagimį ant grindų. Ar naujagimis kvėpavo, ji nežino. Vėliau naujagimis pradėjo garsiai verkti. Ji nukirpo virkštelę, bet nežiūrėjo, ar tai moteriškos, ar vyriškos lyties naujagimis. Tuomet L. B. jam ant galvos užmovė polietileninį maišą. Ar užrišo maišą, ji neprisimena. Vėliau naujagimio kūnelį ji įdėjo į dar vieną maišą, kurį nunešė ir numetė prie daugiabučio namo, kuriame gyveno, kampo ant sniego. Grįžusi į lauko tualetą, ji į tualeto vidų išmetė placentą, ant grindų buvusį kraują išvalė su polietileniniu maišu. Tuomet L. B. nuėjo namo, prikėlė vyresniąją dukrą bei paprašė trečiame aukšte gyvenančios mamos A. L. nuvesti ją į darželį, nes pati blogai jautėsi. L. B. liko namuose su jaunesniąja dukra. Po to kelias dienas ji nėjo į mokyklą, tačiau medicininės pagalbos niekur nesikreipė. Už kelių mėnesių jos mažametė sesuo rado jos išmestą maišelį su naujagimiu ir apie tai buvo pranešta policijai.

L. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jos elgesį sąlygojo tai, kad ji, būdama nepilnametė, jau du kartus buvo gimdžiusi, dėl to susilaukė labai daug neigiamos reakcijos, bijojo, kad susilauks tokios reakcijos, ir vėl tapusi nėščia. Be to, jos materialinė padėtis buvo labai sunki. Ji mokėsi vidurinėje mokykloje ir kartu su mažametėmis dukromis pragyveno iš sugyventinio J. Z. atsitiktinai gaunamų pajamų, savo gaunamos našlaičių pašalpos ir pašalpos jos mažamečiams vaikams, kuriems alimentai nebuvo priteisti. Jai materialiai šiek tiek padėjo sesuo, kuri turi savo šeimą ir yra ligota. Iš motinos sulaukti moralinio ir materialinio palaikymo L. B. nesitikėjo, nes jos motina A. L. vedė asocialų gyvenimo būdą, girtavo, visi vaikai buvo sugyventi su skirtingais vyrais. Motina, būdama girta, elgėsi agresyviai, smurtaudavo prieš ją, yra smarkiai išgąsdinusi jos mažametes dukras. Po pastojimo L. B. susipyko su sugyventiniu J. Z., nes šis vartojo alkoholinius gėrimus, dažniau laiką leido su draugais. Visa ši susiklosčiusi situacija ir nulėmė byloje nagrinėjamus jos veiksmus.

Kaltinamoji L. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1 b.l.124-145).

Be kaltinamosios L. B. prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytojas J. Z. parodė, kad jis 2014 metų pradžioje grįžo iš Airijos ir apsigyveno su L. B. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji augino dvi mažametes dukreles. J. Z. 2015-03-30 neturėjo pastovaus darbo, vertėsi iš atsitiktinių darbų statybose. Jis su L. B. vedė bendrą ūkį, turėjo lytinius santykius. Su ja įteisinti savo santykių J. Z. nenorėjo, nors ji ir siūlė. Žiemą, sugrįžęs iš vieno iš statybos objektų, kuriame dirbo, J. Z. pastebėjo padidėjusį L. B. pilvą. Tiesiogiai J. Z. jos to neklausė, tačiau jis suprato, kad ji nėščia, o L. B. jam tai patvirtino. Daugiau šiuo klausimu jie nesikalbėjo. 2015 metais sausio mėnesio pabaigoje, kai jis sugrįžo iš statybos objekto Trakų rajone, pamatė, kad L. B. yra be pilvo. Jis jos neklausė, kur yra vaikas, o ji pati nieko nesakė. Vėliau J. Z. iš L. B. nepilnametės sesers sužinojo, kad prie jų daugiabučio namo buvo rastas naujagimis. J. Z. buvo nuėjęs ten pasižiūrėti ir matė, kad iš polietileninio maišo matėsi naujagimio kojytės. Vėliau iš policijos pareigūnų jis sužinojo, kad minėtą naujagimį galimai pagimdė jo sugyventinė L. B.. Šiuo metu J. Z. su L. B. kartu negyvena.

Liudytoja J. Š. parodė, kad ji yra kaltinamosios L. B. sesuo, L. B. augina du mažamečius vaikus (vieną iš jų pagimdė dar būdama nepilnametė), baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu dirba. Kai šeimos nariai sužinojo apie abu ankstesnius sesers nėštumus, jai labai priekaištavo. Jų motina piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ji su kaltinamąja turi dar dvi seseris, visų jų tėvai yra skirtingi. Kaltinamosios tėvas yra miręs, ji yra našlaitė. Todėl pirmų nėštumų metu L. B. sulaukė labai daug priekaištų, pykčio, o ji pati, nors su motina jau nebegyveno, dėl augimo sąlygų namuose susirgusi psichikos liga, turi vengti streso, išgyvenimų, dažnai gydoma gydymosi įstaigose, todėl sesuo, tai žinodama, stengėsi jai nesakyti blogų žinių. Paskutiniu metu L. B. gyveno bute su savo sugyventiniu J. Z., nors jos vaikų tėvas yra kitas asmuo. Paskutinį kartą iki įvykio ji su seserimi matėsi 2014 rudenį, vėliau liudytoja ilgą laiką praleido ligoninėse ir jos bendraudavo tik telefonu. 2015-04-13 J. Š. sužinojo, kad sesuo L. B. yra įtariama naujagimio nužudymu ir pristatyta į policijos įstaigą. Kai ji ten nuvažiavo, sesuo L. B. jai prisipažino, kad ji pagimdė kūdikį ir jo atsikratė, jis vėliau buvo rastas, bei prašė atleidimo. Apie tai, kad sesuo buvo nėščia, J. Š. nieko nežinojo. L. B. niekam to nesakė. J. Š. mano, kad jos sesuo taip pasielgė dėl labai sunkios padėties: ji nesijautė saugi, mama jos neaugino, nes visą gyvenimą girtuokliavo, keitė sugyventinius, jomis nesirūpino. Sesuo jau turėjo du mažamečius vaikus, jai buvo labai sunku juos išlaikyti, vaikų tėvas išlaikymo neteikė, jos sugyventinis J. Z. liudytojai atrodė nerimtas, turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir labiau mėgstantis laiką praleisti su draugais, nei su L. B., jie dėl to dažnai pykosi. Šiuo metu sesuo pradėjo dirbti parduotuvėje kasininke, labai stengiasi prižiūrėti ir rūpintis savo mergaitėmis – vyresniąją leidžia į darželį, o jaunesniąją prižiūri namuose nepilnametė jų sesuo arba motina, kai nebūna girta. Ji pati teikia materialinę pagalbą, o prižiūrėti neturi galimybės, nes gyvena visai kitoje vietovėje, pati serga, turi šeimą ir augina mažametį ligotą savo vaiką.

Liudytoja A. L. parodė, kad L. B. yra jos dukra, ji augina dvi mažametes mergaites. L. B. baigė vidurinę mokyklą, mokslai jai sekasi gerai, dabar susirado darbą parduotuvėje, narkotinių medžiagų, alkoholio ji nevartoja. Jos dukra L. B. yra uždaro būdo, niekada nesiskundžia, nieko nepasakoja. Pirmą vaiką ji pagimdė penkiolikos metų. Vėliau ji pagimdė dar vieną dukrą. Kadangi ji pagimdė būdama nepilnametė, jos šeimą lankė vaiko teisių apsaugos atstovai, seniūnijos socialinė darbuotoja. Vėliau L.B. apsigyveno su J. Z.. Šis neturėjo pastovaus darbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais draugų kompanijoje. Dėl to L. B. su juo pykosi. Apie tai, kad jos dukra gali būti nėščia, 2014 metais gruodžio mėnesio pabaigoje - 2015 metų sausio mėnesio pradžioje A. L. išgirdo iš vietinių gyventojų, ji bandė klausti dukros, tačiau ši paneigė ir daugiau apie tai nekalbėjo. Tada A. L. paprašė mokyklos direktorės V., kad ji pakalbėtų su jos dukra apie tai. Vėliau direktorė jai papasakojo, kad pokalbio su L. B. metu pastaroji paneigė esanti nėščia. 2015 m. balandžio mėnesį liudytojos mažametė dukra V. pasakė, kad prie jų daugiabučio namo ji rado mirusį vaiką. Liudytoja iš karto nubėgo į dukters nurodytą vietą ir iš tolo pamatė maišą, kuriame matėsi išlindusios naujagimio kojytės. Apie tai A. L. pranešė policijai. Vėliau ji sužinojo, kad tai yra jos dukros L. B. naujagimis, klausė dukros, kaip tai atsitiko, dukra papasakojo, kad 2015m. sausio mėnesį ji nuėjo į lauko tualetą, jame pagimdė naujagimį, kurį įdėjo į polietileninį maišą bei išmetė prie daugiabučio namo, tuo metu su sugyventiniu ji buvo susipykusi ir jis buvo kažkur išvažiavęs. Jos dukra L. B. savo mažametėmis dukromis labai rūpinasi, jas labai myli.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji 2014-2015 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktore ir taip pat (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Ji gerai pažįsta L. B., nes buvo jos klasės auklėtoja, žino kaltinamosios gyvenimo sąlygas- L. B. augino viena mama, mergaitė mokėsi gerai, aktyviai dalyvavo mokyklos renginiuose. Būdama nepilnametė, L. B. pagimdė dukrą, po to - antrą. Savo nėštumus L. B. nuo jos slėpė. Ji apie tai sužinojo, kai L. B. jau buvo pagimdžiusi. V. J. su L. B. kalbėdavosi, tačiau pastaroji apie savo nėštumus nutylėdavo. Po nėštumų ji įkalbėjo L. B. sugrįžti į mokyklą. 2014 metų pabaigoje V. J. sužinojo, kad L. B. gali būti nėščia, todėl ji ėmė klausinėti, kodėl ji tokia išblyškusi, ar jai viskas gerai, ar jai nereikia kokios pagalbos. L. B. skundėsi, kad ji yra pervargusi, nes reikia daug mokytis, tačiau kategoriška paneigė, kad yra nėščia. Nėštumo požymių nebuvo matyti dėl žiemą dėvimų platesnių rūbų. 2015 metais balandžio mėnesį V. J. sužinojo apie prie L. B. gyvenamojo daugiabučio namo rastą naujagimio kūnelį ir apie tai, kad tai gali būti L. B. pagimdytas naujagimis. L. B. žinojo, kad visada gali kreiptis pagalbos į liudytoją. L. B. elgesyje nebuvo nieko neįprasto - ji lankė mokyklą, dalyvavo renginiuose. 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje - vasario mėnesio pradžioje mokykloje vyko šimtadienio šventė, kurioje dalyvavo ir L. B.. L. B. rūpinosi jos vyresnė sesuo J., kuri yra ištekėjusi ir gyvena atskirai. Kaltinamosios motina turi problemų su alkoholio vartojimu, šiuo metu yra eilinį kartą užsikodavusi ir kaltinamosios sesers J. rūpesčiu įdarbinta (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje valytoja.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje šeimos gydytoja, o L. B. yra jos pacientė. Apie tai, kad L. B. (duomenys neskelbtini) pagimdė naujagimį, J. K. sužinojo iš policijos pareigūnų, pas ją, kaip pas šeimos gydytoją, L. B. dėl nėštumo nesilankė, jos medicininėje kortelėje nebuvo duomenų, kad jai konstatuotas nėštumas, ar kad ji būtų lankiusis pas ginekologę. L. B. lankėsi poliklinikoje 2014-09-23 dėl peršalimo, 2014-11-20 - dėl viršutinių kvėpavimo takų kataro, slogos, kosulio. Jai buvo paskirtas bendras kraujo tyrimas bei vaistai. J. K. nurodė, kad pastarojo vizito metu ši buvo išblyškusi, apsirengusi šiltu bliuzonu, ji gydytojai apie savo nėštumą neužsiminė. Vėliau L. B. pas ją lankėsi 2015-02-24, 2015-03-10, 2015-03-13 dėl peršalimo bei pažymos, kurios reikėjo į mokyklą. L. B. jai pasirodė sulysusi. Vėliau, sužinojusi apie L. B. reiškiamus įtarimus, J. K. klausė, kodėl ji taip padarė, tačiau L. B. atsisakė apie tai kalbėti.

Iš 2015-04-09 įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.14-23) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - teritorija prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini). Priešais namo įėjimą yra vaikų žaidimo aikštelė, mediniai sandėliukai-ūkiniai pastatai, nusitęsiantys dešinėje daugiabučio pusėje. Ant šlaito tarp atskirų augančių krūmų-šakų, 5,5 m. atstumu nuo kairiojo daugiabučio namo kampo, 10 cm skardžiu žemyn matyti gulintis įstrigęs polietileninis maišas su užrašu „Maxima“, kurio vidus išteptas tamsiai raudonu-rudu skysčiu, panašiu į kraują. Šalia minėto maišo, žemiau guli juodos spalvos maišas, iš kurio kyšo naujagimio apatinė kūno dalis. Naujagimio viršutinė kūno dalis iki bambos apvyniota juodu polietileniniu maišu, iš po jo kyšo dešinės rankos pirštai, apnuogintas pilvas, juosmuo, sėdmenys bei kojos. Aplinkos temperatūra: + 9.5 C. Nuėmus juodą polietileninį maišelį, matyti, kad tai moteriškos lyties naujagimis. Jo galva apvyniota baltu polietileniniu maišu, kurio galai surišti mazgu kairėje galvos pusėje. Atrištas nuo galvos maišelis yra baltos spalvos su užrašu „Koops-Lietuvos kooperacija“. Lavonas yra pilkšvas, vietomis juodos-violetinės spalvos, šonuose oda lupasi, pirštų nagai patraukus atsidalina. Kūnas toli pažengusioje puvimo stadijoje. Bamba yra su 2,5-3 cm virkštele, kurios galas atidalintas lygiai.

Iš 2015-04-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. A33(19)-486-(28.2.14) (t.1 b.l.102-104) pateiktos informacijos matyti, kad L. B. šeima nėra įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pati L. B. augo A. L. šeimoje, kuri nuo 2007-01-09 yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Šeimos nariams socialines paslaugas teikia ir šeimą lanko Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis R. S.. Prie rašto pridėtame moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte yra nurodyta, kad šeimoje apsilankyta 2015-04-20. Namas, kuriame gyvena šeima, neatitinka priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. L. B.. su vaikais gyvena būste, kurio plotas siekia 26,07 m². Būstas nuosavybės teise priklauso jai ir jos krikšto motinai. Butas yra be patogumų, nėra kanalizacijos, šalto, karšto vandens, sanitarinio mazgo (tualeto, vonios, dušo), elektra yra. Būstas šildomas malkomis, kūrenant mažą krosnelę. Bute yra vienas kambarys, virtuvė, koridorius. Vaikai kambaryje turi naujas, atskiras lovas. Motina turi atskirą lovą sau. Vaikai turi po patalynės komplektą, kuris yra švarus, nesuplyšęs. Vaikų rūbams yra skirta spinta. Rūbai lentynose sudėti tvarkingai, sulankstyti, švarūs, kvepia kaip išskalbti. Vaikai aprūpinti vasarine, žiemine apranga, batais. Yra atsarginių naujų apatinių rūbų, kojinių. Pasirūpinta rankšluosčiais. Vaikai turi šiek tiek žaislų. Virtuvėje yra šaldytuvas (maisto buvo), spintelė su indais, spintelė su kitais buities įrankiais ir maisto produktais (kruopomis, arbata), mikrobangų krosnelė, dujinė viryklė, stalas. Virtuvės baldai seni. Būste yra nedidelė patalpa, kurioje laikomos kai kurios higienos priemonės, vaikų prausimui skirti dubenys. Buto durys užrakinamos, turi raktą. Apsilankymo metu bute palaikyta tvarka, švara. Ant kilimo nesimėtė šiukšlės, nebuvo pavojų keliančių daiktų, grindys, stalai švarūs, lentynose daiktai neišmėtyti, sudėti tvarkingai. Kambaryje ir virtuvėje šviesu, nes patalpose yra langai. Virtuvės sienos pajuodusios, tapetai ant kambario sienos kai kur praplyšę. L. B. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje. L. B. pripažino, jog laukėsi trečiojo vaikelio, apie tai niekam nesakė, į gydytoją nesikreipė. Kaip paaiškina – ji bijojo. Būdama nepilnametė, ji susilaukė dviejų dukrų: G. ir L.. Vaikų tėvas - A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Gimus G., vaiko tėvai apsigyveno (duomenys neskelbtini), bute, kuris priklausė merginos motinos sugyventiniui, tuo metu gyvenusiam su L. B. motina adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, jog laukiasi antro vaiko, L. B. nebuvo pranešusi nei motinai (kaip teigė motina), nei socialinei darbuotojai. Gimus antrai dukrai, buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko tėvystės nustatymo ir tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo. Šeima buvo konsultuojama, stebima, kaip prižiūri vaikus, rūpinasi savo ir vaiko sveikata. Apsilankymų metu šeimoje vaikai buvo prižiūrėti: aprengti, švarūs, turėjo maisto. Šeimai finansiškai padėdavo L. B. vyresnė sesuo J. Š.. 2013 m. L. B. su vaikais pradėjo gyventi atskirai nuo A. Ž.. Gyvendama atskirai, L. B. kreipėsi į socialinę darbuotoją, siekdama sudrausminti vaikų tėvą ir priminti jo pareigas vaikų atžvilgiu. Su vaikų tėvu vyko pokalbiai dėl jo atsakomybės vaikų atžvilgiu: būti blaiviam vaikų akivaizdoje, lankyti vaikus, rūpintis jų materialine gerove, auklėjimu. Iš pokalbių su L. B. žinoma, jog vyras iki šiol vaikų auklėjimu nesirūpina, materialiai jų neremia. 2014 m. lapkričio mėn. L. B. kreipėsi į socialinę darbuotoją dėl socialinio būsto. Moteriai buvo suteikta informacija. Ji yra įtraukta į norinčių įsigyti socialinį būstą asmenų sąrašą. Kadangi moteris sakydavo, jog vaikų tėvas neteikia vaikams išlaikymo, moteris išreiškė norą kreiptis į teismą. Jai buvo suteikta informacija dėl alimentų priteisimo vaikams teismo keliu bei dėl nemokamos teisinės pagalbos. Žinoma, jog L. B., kai vaikai susirgdavo, kreipdavosi į gydytoją. Motina nuveda ir parveda mažametę G. iš vaikų darželio. Informacijos apie vaikų nepriežiūrą nebuvo gauta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1205/15(01) (t.1 b.l.162-163) matyti, kad L. B. kūne sužalojimų nekonstatuota. L. B. yra gimdžiusi - į tai nurodo ginekologinio tyrimo duomenys. Nuo gimdymo praėjo daugiau nei 6 savaitės (pastaba – tyrimas pradėtas 2015-04-13), todėl neatmetama galimybė, kad ji galėjo gimdyti 2015 m. sausio mėnesį. Šiuo metu pogimdyminių komplikacijų nėra. Pasisakyti, ar po gimdymo buvo komplikacijų, negalima, nes tam nėra objektyvių duomenų

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 478/15(01) (t.1 b.l.34-37) konstatuota, kad moteriškos lyties naujagimio mirties priežastis nenustatyta dėl toli pažengusio lavono puvimo. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota moteriškos lyties naujagimio lavono tyrimo metu (duomenys neskelbtini) 13.00 val, pateikta papildoma informacija apie paros vidutinę oro temperatūrą (duomenys neskelbtini) kaime. Artimiausios Vilniaus meteorologijos stoties duomenys nuo 2015 m. sausio 20 d. iki balandžio 9 d. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 1-3 mėnesiai laiko. Moteriškos lyties naujagimio lavone be virkštelės atidalinimo požymių, mechaninių sužalojimų nėra. Moteriškos lyties naujagimio lavono ilgis yra 54 cm. Radiniai lavono tyrimo metu rodo, kad naujagimis gimė išnešiotas, galimai 38-42 savaičių gestacinio laikotarpio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 12/15(01)-M478/15(01) (t.1 b.l.38-39) konstatuota, kad pasisakyti, ar naujagimis gimė gyvas, nėra galimybės dėl toli pažengusio lavono puvimo. Radiniai lavono tyrimo metu rodo, kad naujagimis gimė išnešiotas, galimai, 38-42 savaičių gestacinio laikotarpio. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota moteriškos lyties naujagimio lavono tyrimo metu (duomenys neskelbtini) 13.00 val., pateikta papildoma informacija apie paros vidutinę oro temperatūrą (duomenys neskelbtini) kaime. Artimiausios Vilniaus meteorologijos stoties duomenys nuo 2015 m. sausio 20 d. iki balandžio 9 d. rodo, kad moteriškos lyties naujagimis galėjo gimti L. B. nurodytu laiku: (duomenys neskelbtini). Dariniai naujagimio virkštelės tyrimo metu rodo, kad audiniai buvo atidalinti aštrią briauną turinčių įrankiu, kas atitinka L. B. nurodytą būdą (pastaba – atidalinus žirklutėmis). Neatmetama galimybė, kad naujagimis buvo pasmaugtas L. B. nurodytu būdu (pastaba - uždėjus ant galvos polietileninį maišelį ir pasmaugus).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 134/15(01) (t.1 b.l.50-58) nustatyta, kad L. B. yra 2015-04-09 Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. rasto moteriškos lyties naujagimio biologinė mama su 99,9998878% tikimybe. J. Z. yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. rasto moteriškos lyties naujagimio biologinis tėvas su 99,9999954% tikimybe.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-76/2015 (t.2 b.l. 2-5) matyti, kad tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu L. B. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu L. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, netrukdančios jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. L. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio. L. B. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių.

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus: kaltinamosios L. B. detalius parodymus apie įvykio aplinkybes, jos elgesį iki įvykio ir po jo, liudytojų parodymus, specialistų išvadas apie kaltinamosios naujagimio mirties priežastį, jos būseną gimdymo metu ir po jo bei kitus byloje esančius faktinius duomenis, daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino, kad kaltinamoji L. B. tyčia, siekdama nužudyti vos gimusį savo naujagimį, uždėjo polietileninį maišą naujagimiui ant galvos bei užspaudė jo kraštus, tuo atimant galimybę naujagimiui kvėpuoti, po ko naujagimis mirė nuo uždusimo, t.y. tyčia nužudė mažametį šeimos narį - savo dukrą.

Iš L. B. pateikto kaltinimo šalinama viena jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė, - jog kaltinamoji nužudė bejėgiškos būklės savo naujagimį (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo bejėgiška būklė reiškia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei, arba neturi galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Be to, inkriminuoti BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima tik tuo atveju, jeigu kaltininkas suvokė nukentėjusįjį esant bejėgiškos būklės. Pagal teisės doktriną mažametystė negali būti siejama su nukentėjusiojo bejėgiška būkle, todėl tokiais atvejais veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Todėl L. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 3 p.

Kaltinamoji L. B. nuosekliai tvirtino, kad, supratusi, jog laukiasi vaiko, niekam apie tai nesakė, klausiama šią aplinkybę neigė, pas gydytojus dėl nėštumo nesikreipė. Liudytojos J. Š., A. L., V. J. patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes ir parodė, kad L. B. niekam – nei šeimos nariams, nei mokytojai, su kuria pasikalbėdavo įvairiomis temomis, apie nėštumą nesakė, joms išsakius abejones šiuo klausimu, nėštumą paneigė, liudytoja apklausta L. B. šeimos gydytoja J. K. patvirtino, kad kaltinamoji nustatytu laiku pas gydytojus dėl nėštumo nesilankė. Kaltinamosios L. B. sugyventinis J. Z. įtarė, kad sugyventinė gali būti nėščia, tačiau šiuo klausimu nesidomėjo, kaltinamoji su juo konfliktavo, o paskutiniu laiku kartu nebegyveno. Kaltinamoji nurodė, kad ji nesilankė pas gydytojus, nuo visų slėpė savo nėštumą, neruošė kūdikiui kraitelio, jos padėtis tuo metu buvo labai sunki – ji jau augino dvi mažametes dukras, kurių susilaukė labai jauno amžiaus, dėl to patyrė didžiulius šeimos ir artimųjų priekaištus, su sugyventiniu santykiai buvo blogi, jie nuolat konfliktavo, minėto įvykio laikotarpiu ji mokėsi vidurinėje mokykloje bei jos ir dukrų pragyvenimo šaltinis buvo jos našlaitės pensija, o taip pat pašalpos mergaitėms, jos buitinės sąlygos buvo labai prastos. L. B. suprato, kada maždaug jai reikės gimdyti, tačiau, prasidėjus sąrėmių skausmams, gydytojų pagalbos nesikvietė, tame pačiame name gyvenančios motinos A. L. pagalbos neprašė, o, pasiėmusi maišelius ir žirkles, nuėjo į lauko tualetą, kur sėdimoje pozicijoje pagimdė gyvą naujagimį. Ar jis kvėpavo – nepastebėjo, tačiau netrukus pradėjo verkti, todėl ji, nukirpusi virkštelę, užmovė kūdikiui ant galvos maišelį, suėmė jo kraštus, o taip pat kūdikį su maišeliu ant galvos įdėjo į kitą maišelį ir dar į kitą maišelį; maišelį su naujagimiu nunešė ir padėjo lauke už namo ant sniego. Nors ji teisiamajame posėdyje aiškino, jog nesuprato, ar naujagimis gimė gyvas, ir, uždėjusi maišelį jam ant galvos, maišelio kraštų neužveržė, toks jos toks aiškinimas yra neįtikinantis, kadangi pastaroji gimdė jau ne pirmą kartą ir žinojo gimdymo situaciją. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad gimęs kūdikis pradėjo verkti, todėl ji uždėjo jam ant galvos maišelį ir suveržė jo kraštus, būtent tokioje pozicijoje - naujagimio galva apvyniota baltu polietileniniu maišu, kurio galai surišti mazgu kairėje galvos pusėje, kūdikio kūnas ir buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu. Taigi kaltinamoji turėjo pagrindą manymui, kad jos vaikas gimė gyvas, nes jis rodė gyvybės požymius. Nežiūrint į tai, L. B. atsineštomis žirklėmis nukirpo gimusiam kūdikiui virkštelę, uždėjo vaikui ant galvos atsineštą iš namų maišelį, užveržė jo galus mazgu, kūnelį įdėjo į kitą maišelį, o šį – į dar kitą maišelį bei paliko lauke prie namo. Nustatytos aplinkybės iki įvykio ir kaltinamosios veiksmai įvykio metu rodo, kad pastaroji, prasidėjus gimdymui, buvo apsisprendusi atimti savo vaikui gyvybę, pasirūpino tam reikalingas priemones ir priemones kūnui paslėpti, veikė, siekdama mirtinų pasekmių, suprasdama, kad jis dėl mažametystės negali pasipriešinti. Taigi kaltinamoji L. B. įvykio metu veikė tiesiogine tyčia. Pagimdžiusi kūdikį, kaltinamoji jį įdėjo į maišelius ir žiemos metu padėjo lauke už namo ant sniego. Toks pastarosios elgesys rodo, kad ji suprato, jog naujagimiui atėmė gyvybę ir stengėsi išvengti jai galimai kilsiančių pasekmių, tikėdamasi, kad nužudymo aplinkybės nepaaiškės.

Kaip jau minėta, teismo medicinos specialistų išvados patvirtino, kad kaltinamosios vaikas gimė išnešiotas, galimai, 38-42 savaičių gestacinio laikotarpio, tačiau neatmesta galimybė, kad jis buvo pasmaugtas kaltinamosios nurodytu būdu, uždėjus jam ant galvos maišelį ir surišus jo kraštus; tiksliau nėra galimybės pasakyti dėl toli pažengusio puvimo proceso, nuo galimo gimdymo laiko praėjus 1-3 mėnesiams bei atsižvelgiant į jo laikymo sąlygas. Nustatytų kaltinamosios veiksmų pobūdis ir tyčios turinys neabejotinai rodo, kad L. B. nusikalstamais veiksmais sukėlė mirtinas pasekmes - nužudė mažametį savo šeimos narį - savo vaiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas žmogaus gyvybę gina nuo jo gimdymo pradžios. Lietuvos Respublikos BK 131 str. yra numatyta atsakomybė motinai už naujagimio nužudymą, jei ji tai padarė dėl gimdymo nulemtos būsenos. Taigi šis baudžiamasis įstatymas išskiria naujagimio nužudymą ne dėl gimusio žmogaus amžiaus, o dėl kaltininkės gimdymo nulemtos būsenos. L. B. savo naujagimį nužudė iš karto po gimdymo. Kaip jau minėta, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-76/2015 nurodyta, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tyrimo metu L. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, netrukdančios jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nusikalstamos veikos padarymo metu L. B. buvo emocinės įtampos būsenoje, kuri nesiekė fiziologinio afekto lygio. Ši ekspertizės išvada dėl teisingumo teismui nekelia jokių abejonių, nes kaltinamosios elgesys teisiamajame posėdyje taip pat atitinka ekspertų duotas išvadas. Taigi kaltinamoji L. B. įvykio metu buvo pilnai orientuota, gimdymas jos gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus neįtakojo, todėl ji negali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 131 str., subjektu. Šiuo atveju L. B. atliko nusikalstamus veiksmus jau gimusio žmogaus atžvilgiu. Nukentėjusiuoju pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. nuostatas yra gyvas žmogus, nepriklausomai nuo jo gyvybingumo ar amžiaus. Kaltinamoji veikė tyčia ir sąmoningai, siekdama atimti tik gimusiam savo vaikui gyvybę. Jos nusikalstami veiksmai atitinka kvalifikuoto nužudymo objektyviuosius požymius, nes, taip veikiant L. B., kilo mirtinos pasekmės.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas, skirdamas L. B. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir dėl jos nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria prie labai sunkių nusikaltimų, dėl jos veiksmų kilo negrįžtamos pasekmės kito žmogaus - mažamečio savo šeimos nario - vaiko gyvybei.

Kaltinamosios L. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pastarosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, išsamiai paaiškindama visas įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo institucijai padėjo atskleisti nusikaltimą, savo duotus parodymus pilnai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, dėl jų labai išgyvena. Kaip matyti iš teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, kad kaltinamoji jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinėje įtampoje, o tyrimo metu jai buvo konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą - L. B. nuotaikos fonas buvo pažemintas, būdingas verksmingumas, nenoras kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius, apgailestavimas dėl to, kas įvyko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji elgėsi analogiškai. Kaip matyti iš darbdavio charakteristikos, bendrovei žinoma apie L. B. šeimos tragediją ir baudžiamąją bylą kaltinamosios atžvilgiu, o taip pat kaltinamosios didžiulį susirūpinimą dėl to ir rūpestį, išgyvenimus dėl savo dukrų likimo ateityje.

L. B. anksčiau teisės pažeidimų nėra padariusi, administracine tvarka nebausta, neteista (t.1 b.l.172), į psichikos sveikatos įskaitą neįrašyta, psichikos sveikatos įstaigose negydyta (t.1 b.l.174-175), į priklausomybių ligų centro įskaitą neįrašyta, narkologinis gydymas netaikytas (t.1 b.l.176). Kaltinamoji yra jauno amžiaus, pati viena augina dvi mažametes dukras (t.1 b.l.158-159). Tiek L. B. sesuo J. Š. ir motina A. L., tiek liudytojos V. J. ir J. K. patvirtino, kad kaltinamoji labai rūpinasi savo dukromis, įgijo vidurinį išsilavinimą, susirado darbą, deda visas pastangas išlaikyti savo vaikus ir deramai jais rūpintis. Praeityje ji nebuvo padariusi jokių teisės pažeidimų. L. B. šiuo metu labai išgyvena dėl savo veiksmų, supranta jų pavojingumo laipsnį. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad jos veiksmus įtakojo tuo laikotarpiu susidariusios labai sunkios gyvenimo sąlygos .

L. B., būdama jauno amžiaus, jau augina dvi mažametes dukras (keturių ir trijų metų amžiaus), viena jas išlaiko ir jomis rūpinasi. Šeimoje nėra suaugusiųjų šeimos narių, kurie galėtų globoti ir prižiūrėti mažametes kaltinamosios dukras - kaltinamosios motina A. L. piktnaudžiauja alkoholiu, jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, A. L. yra vartojusi smurtą kaltinamosios atžvilgiu, išgąsdinusi savo elgesiu mažametes kaltinamosios dukras. Kaltinamosios L. B. pilnametė sesuo J. Š. pati yra ligota, serga psichikos liga, augina savo ligotą mažametį vaiką (Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-01-16 pažyma apie asmenis, gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.2 b.l. 46,47). Kaltinamosios vaikų tėvas A. Ž. tėvo pareigų neatlieka, vartoja alkoholį ir vaikais nesirūpina, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. B. (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-14 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-2297-494/2015 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. Ž., išvadą teikiančiai institucijai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo) (t.2 b.l.63-65).

Iš pateiktų rašytinių bylos įrodymų matyti, kad L. B. 2015 metais baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijo vidurinį išsilavinimą (2015-07-17 brandos atestatas (duomenys neskelbtini) su priedu, 2010-06-11 pažymėjimas (duomenys neskelbtini), 2012-06-08 pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)) (t.2 b.l.59-62).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-03-17 rašte Nr. A33(23)-45(6.1) apie L. B. (L. B.) ir A. L. (A. L.) šeimas (t.2 b.l.49) nurodyta, kad L. B. augina su mažamečius vaikus 4 metų ir 3 metų amžiaus, kartu gyvena sugyventinis J. Z.. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (užklausime nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) miestelyje atitinka minimąjį rašte), būstas yra be komunalinių patogumų, neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. L. B. yra įtraukta į norinčių gauti socialinį būstą sąrašą. Vaikų tėvas A. Ž. gyvena atskirai, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. B., tėvas vaikams materialinio išlaikymo neteikia, prie vaikų auklėjimo neprisideda, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. L. B. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Kaip nustatyta, L. B. vaikai prižiūrėti, sudarytos sąlygos vaikam gyventi - vaikai turi tvarkingas lovas, patalynės komplektus, pasirūpinta rūbais, higienos reikmenimis, yra sąlygos jiems ruošti maistą. Lankantis šeimoje, nustatyta, kad tvarka ir švara palaikoma.

Dėl A. L. šeimos minėtame rašte pateikta informacija, jog A. L. nuo 2014 m. lapkričio mėn. nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini). Ji dirba, gauna socialinę piniginę paramą, yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2008 m. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Periodiško alkoholio vartojimo problema aktuali iki šiol. L. B. stengiasi kontroliuoti motinos - A. L. alkoholio vartojimą, todėl šeimoje dažnai kyla nesutarimai. Laikotarpiu, kai nevartoja alkoholio, A. L. padeda dukrai prižiūrėti anūkes.

Iš 1998-10-22 mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamosios tėvas I. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t.2 b.l.48). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto adresu (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 26,07 m², gyvenamasis plotas 15,35 m² ) 1/8 dalis priklauso kaltinamajai L. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (t.2 b.l.58).

Pateikti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus patvirtina, kad kaltinamosios L. B. ir jos šeimos pajamas sudaro L. B. gaunama našlaičių pašalpa, išmoka vaikams (t.2 b.l.53-57).

Iš 2015-12-07 darbo sutarties Nr. 596-119 matyti, kad L. B. yra įdarbinta UAB „P.“ kasininke - pardavėja (t.2 b.l.50-51). Iš darbovietės pateiktos charakteristikos matyti, kad darbe L. B. charakterizuojama teigiamai, kaip stropi, savarankiška ir atsakinga darbuotoja, visada laiku ir atsakingai atliekanti jai pavestas užduotis, neatsisakanti papildomo darbo, neturinti drausminių nuobaudų, niekada nepastebėta apsvaigusi nuo alkoholio, mėgstama ir gerbiama kolektyvo; dirba nustatytu darbo grafiku - tris dienas dirba, tris dienas turi išeigines. Taip pat charakteristikoje nurodoma, kad vadovams yra žinoma jos šeiminė ir materialinė padėtis - kiek žinoma, L. B. viena rūpinasi savo mažametėmis dukromis, neturi artimo asmens, galinčio jai padėti materialiai ir morališkai, ji yra vienintelis asmuo, prižiūrintis ir išlaikantis savo dukras. Be to, nurodoma, kad įmonėje žinoma L. B. šeimos tragedija bei pradėta baudžiamoji byla, dėl ko ji labai susirūpinusi, pergyvena dėl savo dukrų likimo ateityje (t.2 b.l.52) .

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismo nustatytų aplinkybių visuma nuostatų, skirtų bausmei individualizuoti, taip pat nuostatų, įtvirtinančių teisingumo principo viršenybę, pagrindu teismui leidžia svarstyti klausimą dėl bausmės tikslų pasiekimo kita, nei sankcijoje numatytoji, bausme. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad baudžiamojo įstatymo bausmei keliami tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali būti pasiekti, kaltinamajai L. B. paskyrus švelnesnę bausmę, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1p., 3p.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais įrodymais nustatytų ir aukščiau išanalizuotų faktinių aplinkybių visuma duoda pagrindą kaltinamajai L. B. taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatą, numatančią, jog kaltinamam asmeniui teismas gali skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra kaltinamo asmens atsakomybę švelninančių aplinkybių ir egzistuoja bent vienas išvardintas pagrindas, nagrinėjamu atveju - 2 p. nurodytas pagrindas, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Kaip nustatyta kaltinamoji L. B. dėl savo nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat savo nuosekliais ir detaliais parodymais, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, padėjo ikiteisminio tyrimo institucijai išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės pripažintos kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamoji viena augina, prižiūri ir išlaiko dvi mažametes (ketverių ir trejų metų amžiaus) dukras, kurių be jos nėra kam prižiūrėti. Kaip nustatyta, vaikų tėvas A. Ž. prie vaikų auklėjimo, priežiūros, auginimo neprisideda, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Kaltinamosios motina A. L. turi problemų su alkoholio vartojimu, yra daugkartinai dėl alkoholio vartojimo gydyta kodavimu, tačiau gydymas nebuvo efektyvus, išgėrusi tampa agresyvi, vartoja fizinį ir psichinį smurtą kaltinamosios ir jos dukterų atžvilgiu, A. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kaltinamosios pilnametė sesuo J. Š. gyvena kitoje vietovėje, turi savo šeimą, dėl sunkių augimo sąlygų susirgo ir serga psichikos liga bei yra periodiškai gydoma stacionarinėse gydymosi įstaigose, pati augina mažametį ligotą savo vaiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei vienas iš nurodytų asmenų nėra tinkamas prižiūrėti kaltinamosios mažametes - ketverių ir trejų metų amžiaus kaltinamosios dukras, o kaltinamajai straipsnio sankcijoje numatytos trukmės laisvės atėmimo bausmės skyrimas neabejotinai būtų didžiulis smūgis mažametėms kaltinamosios dukroms.

Įvertinus išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos kaltinamajai taikyti Lietuvos Respublikos BK 62str. 2 d. 2p. nuostatas ir jai paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numato įstatymas už jos padarytą nusikaltimą – laisvės apribojimą, nustatant jai įpareigojimus, susijusius su pagarbos žmogaus gyvybei ugdymu. Įvertinus L. B. nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį, jai skirtina maksimali šios rūšies bausmė. LR BK 65 str. pagrindu į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina L. B. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 299 str. 301 str., 303 str. 2 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 1 p., 3 p. ir, pasivadovavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. 2 p., nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per šį terminą atlikti 100 valandų nemokamų darbų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais globos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

LR BK 65 str. 1 d. pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui nuo 2015-10-20 iki 2015-10-30, vieną įstaigoje išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.